Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Ar Usainas Boltas lenktynes laimėdavo nepaisant trumpesnės kojos ar jos padedamas?

 
vikipedia.org nuotrauka

Usainas Boltas – lengvosios atletikos legenda. Praeitais metais jis užbaigė savo karjerą, kuri yra tokia turtinga didžiuliai pasiekimais, kad ją labai įdėmiai sekė ir mokslininkai, bandydami įminti Bolto greičio paslaptį. Mokslininkai iš Pietų metodistų universiteto Teksase analizuodami Bolto bėgimų vaizdo įrašus pastebėjo šį tą labai neįprasto.

Žmogus turi dvi kojas, todėl būtų logiška manyti, kad norint pasiekti didžiausią greitį reikia naudotis abiem. Juk juo stipriau atsispirsi nuo žemės, tuo greičiau bėgsi. Tačiau Bolto atvejis šiuo požiūriu yra unikalus. Mokslininkai naujausių technologijų dėka išmatavo, kad dešine koja Boltas atsispiria net 13 % stipriau, o štai kairė koja net 14 % daugiau laiko praleidžia liesdama žemę. Bet ką tai reiškia? Ar tai padėjo Boltui pasiekti įspūdingus greičio rekordus?

Pats bėgikas knygoje „The Fastest Man Alive: The True Story of Usain Bolt“ pasakojo, kad serga skolioze – liga, dėl kurios stuburas krypsta į šoną. Dėl to vyro dubuo nėra taisyklingoje padėtyje ir jo dešinė koja yra 1,2 centimetrais trumpesnė už kairiąją. Boltui sunku ramiai stovėti vietoje, o ilgesnis sėdėjimas kėdėje sukelia nugaros skausmą. Tokia padėtis daugeliui žmonių kasdien keltų diskomfortą ir apie profesionalaus sportininko karjerą reikėtų pamiršti.

Tačiau mokslininkai nemano, kad nesimetriškas bėgimo ritmas, galimai išsivystęs dėl vienos trumpesnės kojos, suteikė Boltui pranašumą. Greičiau priešingai – jei jis abiem kojomis būtų galėjęs atsispirti tokia pat jėga, jis būtų bėgės dar greičiau. Kita vertus, svarstoma ir tai, kad galbūt viena trumpesnė koja leido Boltui sinchronizuoti savo bėgimą su kvėpavimu ir tai jam suteikė šiokį tokį pranašumą.

Visgi, bene realistiškiausia versija yra ta, kad Boltui padėjo jo ilgos kojos. Vienoje 100 metrų distancijoje bėgikai įprastai žengia maždaug 45 žingsnius. Boltui pakakdavo 40. Prie to dar pridėkite atletišką kūno sudėjimą, užsispyrimą ir nesibaigiančias treniruotes ir galbūt ta mįslė nebus tokia jau miglota.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"