Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Apie juoką… rimtai

 
2018 01 30 18:57
pixabay.com nuotrauka

Juoktis, tiesą sakant, taip pat natūralu, kaip ir kvėpuoti. Tačiau, kas yra juokas? Susimąstėte? Kodėl vaikai juokiasi žymiai dažniau, ar juokas gali pagelbėti sergant, kas yra juoko terapija? Taigi, šįkart į juoką pabandysime pažvelgti rimtai.

Remiantis biologine juoko teorija, emocijos atsirado tam tikrame evoliucijos etape kaip būtinybės vertinti ir kaip skirtingų pasitenkinimo lygių išraiškos priemonė. Paprastai bet kuris nepatenkintas poreikis yra lydimas neigiamų emocijų, o poreikio patenkinimas sukelia teigiamas emocijas, kurių vienas iš raiškos būdų yra juokas.

Remiantis kita teorija, juokas – tai žmogaus reakcija į kažką netikėto – tarkim, į anekdoto atomazgą, padų kutenimą ir pan. Juoko mechanizmas – tai „jungtinis“ mūsų intelekto ir emocijų produktas. Intelektas priima tam tikrą smagų paradoksą, nesąmonę, prieštaravimą, o pats juoko procesas yra susikaupusios emocinės įtampos iškrova.

Akivaizdu, kad iki galo ištirti juoko dar nepavyko. Žinoma tik, kad juoko metu organizme vyksta daugybė gyvybinių procesų: streso hormonų lygio sumažėjimas, endorfino hormono išsiskyrimas ir pan. Būtent endorfinas – medikų kartais apibūdinamas kaip savotiškas „narkotikas“, kurį išskiria organizmas – susilpnina skausmo pojūtį, sukelia pasitenkinimo jausmą, suteikia galimybę į nemalonumus pažvelgti iš kitos pusės. Besitęsiantis juokas (tarkim, žiūrint komediją) iš pradžių padidina, o paskui sumažina širdies plakimo dažnį, mažina arterinį spaudimą. Juokdamasis žmogus giliai įkvepia, o po to trumpai iškvepia, bet taip intensyviai, kad plaučiuose visiškai nebelieka oro. Kvėpavimo apytaka pagreitėja 3–4 kartais, ir, tiesą sakant, tai yra pati geriausia kvėpavimo gimnastika.

Juoko stiprumas keičiasi nuo lengvos šypsenos iki gerklinio juoko. Skirtumas, kokia bus reakcija, priklauso nuo daugybės rodiklių: neuromediatorių (biologiškai aktyvių medžiagų, įveikiančių atsakingas už juoką smegenų struktūras) kiekio, emocinės ir fizinės būsenos tuo metu, galų gale, nuo individualaus kiekvieno žmogaus gebėjimo priimti konkrečią „nesąmonę“. Įvairiems žmonėms tie patys anekdotai gali pasirodyti skirtingai: vienus juokinti, kitus – gluminti.

Kartais mes juokiamės taip, kad negalime sustoti. Kodėl taip įvyksta? Čia suveikia „veidrodžio“ efektas: mes žiūrim į kažką ar kažką išgirstam, kas mums atrodo labai juokinga. Mes pradedame juoktis ir vėl žiūrim ar prisimenam tai, kas sukėlė pirmąjį juoko impulsą. Iki tam tikro momento šis uždaras ratas pradeda silpninti juoką, kol juokas pamažu liaujasi.

Juokas, kuris gydo

JAV nacionalinės mokslų akademijos duomenimis, optimistų imuninė sistema išskiria daugiau apsauginių antikūnių prieš gripo virusą. Juokas ir teigiamos emocijos padeda kovoti su alerginiais susirgimais, tokius tyrimus yra atlikę japonai. Taip pat šiandien visame pasaulyje populiarėja psichoterapijos kryptis geotologija, kurioje esama trijų krypčių:

Klasikinė juoko terapija. Juoko terapeutas veda individualius ar grupinius užsiėmimus, kuriuose žmonės juokiasi. Jiems pasakojami anekdotai, kuriozinės istorijos, jie klausosi juoko įrašų, žiūri komedijas.

Medicininė klounada. Medicininiai klounai rengia pasirodymus ligoninių pacientams, taip sukeldami sveikatos pagerėjimą.

Juoko joga. Ją atrado indų medikai, kurie moko žmogų juoktis lengvai ir nevaržomai, natūraliai ir dažnai.

Kas kiek juokiasi?

Ką tik gimęs, mažylis nemoka nei šypsotis, nei juoktis. Bet jau baigiantis pirmam mėnesiui, pamatęs mamą jis pradeda reikšti emocijas: šypsosi, mataruoja kojytėmis ir pan. Juoktis mažylis pradeda tik baigiantis trečiam mėnesiui, o pats linksmiausias periodas ištinka apie šeštus metus, kada vaikas per dieną iš širdies juokiasi iki 300 kartų per dieną. Deja, bet suaugęs žmogus juokiasi vis mažiau ir mažiau. Nustatyta, kad vidutiniškai žmogus per dieną nusišypso apie 15 kartų.

Juoku gydoma net depresija, nuo kurios kenčia daugiau kaip 20 proc. pasaulio gyventojų… Jei nesustabdysime šio skaičiaus didėjimo, PSO (Pasaulinės sveikatos organizacijos) duomenimis, 2020 metais antrąja iš dažniausiai ištinkančių mirtingumo priežasčių taps savižudybė (pirmoje – širdies ligos), aplenkdama vėžį ir kitas rimtas ligas. Depresija sergančiųjų bendruomenė Australijoje kartu su gydytojais jau pradėjo taikyti juoko terapiją šia liga sergantiesiems ir pastebi gerus rezultatus. Pacientai užsikrečia gera kitų nuotaika, ir jų pačių nuotaika pagerėja.

Padarykite humorą savo bendrininku

Stenkitės bet kurioje nemalonioje situacijoje atrasti kažką juokingo. Įsivaizduokite, kaip apie tai, kas su jumis atsitiko, papasakotų žinomas humoristas. Arba įsivaizduokite, kad situacija jau išsisprendė teigiamai. Kaip jūs ją papasakotumėte draugų kompanijoje, siekdami juos pralinksminti?

Jei renkatės, ką žiūrėti – žiūrėti komediją ar veiksmo filmą, visada rinkitės komedijos naudai.

Tegu jūsų namuose atsiranda daiktų, į kuriuos pažvelgus norėtųsi nusišypsoti. Galbūt tai linksmos fotografijos, kažkokie daiktai, primenantys linksmus nutikimus ir pan. Pažvelgę į juos, gausite reikalingą teigiamų emocijų dozę.

Net jei jums toli gražu ne iki juokų, priverskite save nusišypsoti. Prisiminkite, kad net dirbtinė šypsena aktyvuoja tą smegenų dalį, kuri atsakinga už teigiamas emocijas, vadinasi, situacija nustos atrodyti beviltiška

Vakarų Europoje jau daugiau kaip 20 metų esama gydančių klounų, kurie yra tapę būtina didžiausių ligoninių pacientų sveikimo proceso dalimi. Austrijoje šia kryptimi dirba apie 40 žmonių, Olandijoje nuosavu klounu didžiuojasi beveik kiekviena ligoninė, Izraelyje yra oficiali specializacija „medicinos klounas“.

Kai kurių mokslininkų teigimu, svarbiausias juoko vaidmuo – organizmo apsauga nuo streso. Tokiu būdu juokas apsaugo imuninę sistemą nuo neigiamo poveikio, ir būtent tai veda į gydymo proceso pagerėjimą. Todėl, kad ir kuo sirgtumėte, stenkitės išlaikyti gerą nuotaiką ir padėkite tai padaryti sergantiems savo artimiesiems ir draugams.

Iš ko juoksimės?

Viena svarbiausių humoro funkcijų – mūsų psichikos apsauga. Ji „įsijungia“, kai prasideda situacijos apgalvojimo etapas. Jei nebūtų humoro, greičiausiai išprotėtume (ir tai tikrai ne perdėjimas) daugybėje stresinių situacijų.

Būtent humoras padeda mums „neperdegti“ patyrus sukrėtimą. Ir nehiperbolizuojant galima teigti, kad jei žmogus geba apie savo nesėkmes pasakoti su humoru ar bent su šypsena, tai situacija ne beviltiška. Šypsodamasis žmogus tarsi sako pašnekovui: „patvirtink, kad tai, kas atsitiko su manimi, ne taip ir blogai!“ Ir jei pašnekovas atsako šypsena, širdyje pasidaro lengviau.

Dar viena juoko funkcija – pozityvių santykių su kitais žmonėmis užmezgimas bei nustatymas. Ne paslaptis, kad vyrai dažniau mėgsta juokauti, o iš moterų jiems dažniau reikia ne kad jos juokautų, o kad juoktųsi iš jų juokų.

Apie juoko naudą galima dar daug kalbėti. Ir dabar jau suprantate, kad į juoką reikia žvelgti rimtai. Jis padės jums, jei susirgote, patekote į sudėtingą situaciją arba kai norite, kad jūsų šeimyninis gyvenimas būtų laimingas. Todėl, kad ir kas beatsitiktų – nepraraskite humoro jausmo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"