Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Altajuje gyvavo dvi skirtingos neandertaliečių grupės

 
Archeologiniai tyrinėjimai Denisovo urve. 
Archeologiniai tyrinėjimai Denisovo urve.  newscientist.com nuotrauka

Šią savaitę Rusijos mokslininkai paskelbė, kad prieš keliasdešimt tūkstančių metų Altajuje gyvenę neandertaliečiai priklausė dviem genetiškai skirtingoms grupėms.

Pasak Archeologijos ir etnografijos instituto darbuotojo Maksimo Kozlikino, tarp senovinių žmonių kaulų, rastų garsiajame Denisovo urve, buvo aptikta tiek klasikinių (Artimųjų Rytų arba Vakarų Europos), tiek kažkokios naujos grupės – Altajaus neandertaliečių – palaikų, išsiskiriančių savitu genomu.

Tyrėjas atkreipė dėmesį, kad Denisovo urve rasta tik neandertaliečių kaulų, bet neaptikta jokių jų kultūros liekanų, pavyzdžiui, akmeninių įrankių. Todėl kyla klausimų, kaip toje pačioje teritorijoje galėjo gyvuoti dvi skirtingos šių senovinių žmonių grupės.

„Šiuo metu aiškiai nustatyta, kad gyvenusieji urve – Denisovo žmonės ir neandertaliečiai – ten gentainių nelaidodavo. Tuos kaulus veikiausiai atnešė plėšrūnai. Apie tai byloja graužimo žymės. Be to, be žmogaus DNR, iš kaulų buvo išskirta urvinių hienų DNR. Altajaus urvuose taip pat nėra kanibalizmo požymių“, – aiškino M. Kozlikinas.

Hienos įsikurdavo tik žmonių negyvenamuose urvuose. Tikėtina, kad vasarą tenykščiai gyventojai praleisdavo medžioklės stovykloje, iš kurios būdavo patogu stebėti medžiojamų žvėrių judėjimą.

Mokslininkai nustatė, kad pirmieji Denisovo žmonės tame urve apsigyveno maždaug prieš 300 tūkst. metų. Taip pat rasta keletas kaulų ir dantų, priklausiusių prieš 200–100 tūkst. metų gyvenusiems šios savitos grupės žmonėms.

Archeologų duomenys rodo, kad Denisovo žmonės į Altajų atkeliavo maždaug prieš 300 tūkst. metų su didelės migracijos iš Artimųjų Rytų banga. Neandertaliečiai gyveno Altajuje prieš 70–50 tūkst. metų. Jų pėdsakų rasta Denisovo urve ir netoliese esančiuose Čiagyrkos bei Okladnikovo urvuose.

Paleogenetiniai tyrimai atskleidė, kad šiuolaikiniai Melanezijos, Papua Naujosios Gvinėjos gyventojai ir Australijos aborigenai tebeturi apie 6 proc. Denisovo žmonių genų. Tuo metu šiuolaikiniai Eurazijos gyventojai apie 4 proc. genomo paveldėjo iš neandertaliečių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"