Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

8 faktai apie Kristupą Kolumbą

 
Paminklas Kristupui Kolumbui Sevilijoje
Paminklas Kristupui Kolumbui Sevilijoje pixabay.com nuotrauka

1492 metų spalio 12 dieną Kristupas Kolumbas išsilaipino Bahamų saloje, išskleidė Ispanijos vėliavą ir užėmė šią teritoriją karaliaus Ferdinando ir karalienės Isabellos vardu. Nors K. Kolumbas manė, kad atsidūrė Azijoje, iš tikrųjų jis išsilaipino „Naujajame pasaulyje“. Nuo to laiko istorija pasikeitė amžiams. Žemiau pateikiame 8 įdomius faktus apie žymųjį keliautoją.

1) K. Kolumbas neketino įrodyti, kad Žemė yra apvali

Pamirškite visus mitus, kad K. Kolumbas norėjo įrodyti, jog Žemė yra apvali. Dar VI-ame amžiuje prieš Kristų matematikas Pitagoras pateikė prielaidą apie Žemės formą, o po dviejų šimtmečių Aristotelis patvirtino Pitagoro hipotezę. 1492 metais visi išsilavinę žmonės žinojo, kad Žemė nėra plokščia. Ko jau negalima pasakyti apie XXI a...

2) K. Kolumbas nebuvo pirmas europietis, perplaukęs Atlanto vandenyną

Manoma, kad pirmasis Atlanto vandenyną perplaukė vikingas Leifas Erikssonas, kuris išsilaipino Niufaundlende apie 1000 metu – net penkiais šimtmečiais anksčiau nei K. Kolumbas. Kai kurie istorikai netgi tvirtina, kad Ameriką dar anksčiau nei L. Erikssonas pasiekė airis šv. Brendanas – ar kiti keltai. JAV kasmet mini K. Kolumbo dieną, nors jis ir neįžengė į pačią JAV – o tik į Š. Amerikos salą. Beje, minima net ir L. Erikssono diena – spalio 9-oji.

3) Net 3 valstybės atsisakė paremti K. Kolumbo kelionę

Beveik ištisą dešimtmetį K. Kolumbas mėgino įtikinti Europos karalystes, kad paremtų jo žygį atrasti vakarinį kelią į Aziją. Portugalija, Anglija ir Prancūzija pateikė vienodus atsakymus – šios šalys atsisakė finansuoti K. Kolumbo žygį. Ekspertai sakydavo K. Kolumbui, kad jo apskaičiavimai yra neteisingi, ir kad jo kelionė truks ilgiau nei planuota. Karališkieji patarėjai iškėlė panašius nuogąstavimus karaliui Ferdinandui ir karalienei Isabellai.

Pasirodo, kritikai buvo teisūs – K. Kolumbas stipriai apsiriko dėl Žemės perimetro ir vandenynų dydžio.

4) Istorinės kelionės metu K. Kolumbo laivas sudužo

1492 metais Kalėdų išvakarėse pagrindinis K. Kolumbo laivas atsitrenkė į koralinį rifą netoli Haičio. K. Kolumbas grįžo į Ispaniją kitu savo laivu – Nina (iš viso buvo keliaujama 3 laivais) – tačiau sudužusiame laive jis paliko 40 narių įgulą. Kai K. Kolumbas grįžo 1493 metais, visa jo įgula buvo išmirusi.

5) K. Kolumbas Naująjį pasaulį aplankė 4 kartus

Nors K. Kolumbas geriausiai žinomas dėl savo 1492 metų kelionės, per artimiausią dešimtmetį jis grįžo į Ameriką dar 3 kartus. Šių kelionių metu jis aplankė Karibų salas, Pietų Ameriką ir Centrinę Ameriką.

6) K. Kolumbas grįžo į Ispaniją surakintas grandinėmis

K. Kolumbas Haitį valdė žiauriai ir tironiškai. Vietiniams, kurie nepririnkdavo pakankamai aukso, būdavo nukertamos rankos, o maištautojai būdavo pakariami. Kolonistai pasiskundė apie tai monarchams, todėl karališkasis įgaliotinis 1500 metų rugpjūtį atvyko ir suėmė K. Kolumbą – bei pargabeno jį į Ispaniją surakinę jį grandinėmis. K. Kolumbas buvo nušalintas nuo salos valdymo, tačiau karalius Ferdinandas suteikė K. Kolumbui laisvę ir netgi finansavo ketvirtą jo kelionę.

7) Mėnulio užtemimas išgelbėjo K. Kolumbo gyvybę

1504 metų vasarį K. Kolumbas atsidūrė Jamaikoje, paliko pusę savo įgulos, o vietiniai atsisakė jam duoti maisto. Turėdamas su savimi kalendorių ir žinodamas, kad vasario 29 dieną bus Mėnulio užtemimas, K. Kolumbas perspėjo vietinius, kad jo dievai užpyko dėl to, kad jis negavo maisto, dėl ko Mėnulis pakils liepsnodamas iš keršto ir tokiu būdu bus išreikšta dieviškoji rūstybė. Nurodytą naktį Mėnulis apgaubė šešėlis – dėl ko jis tapo rausvu – ir išsigandę vietiniai ėmė prašyti K. Kolumbo atleidimo.

8) K. Kolumbas keliavo per Atlanto vandenyną net ir po mirties

Po K. Kolumbo mirties 1506 metais, jis buvo palaidotas Valjadolide (Ispanija), o vėliau perkeltas į Seviliją. Jo marčiai pateikus prašymą, K. Kolumbas ir jo sūnus Diego buvo nuplukdyti per Atlanto vandenyną į Haitį ir palaidoti Santo Domingo katedroje. Kai 1795 metais prancūzai užėmė salą, K. Kolumbo palaikai buvo išplukdyti į Kubą, o vėliau grąžinti į Seviliją. Tiesa, 1877 metais K. Kolumbo palaikai buvo rasti toje pačioje Santo Domingo katedroje. Gali būti, kad tuomet buvo iškasta tik dalis K. Kolumbo palaikų ir šiuo metu jie yra tiek naujajame, tiek senajame pasauliuose.

Parengta pagal History.com

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"