Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Žlungančiam Minsko susitarimui ranką tiesianti Astana buvo pašiepta

 
2018 01 19 12:13
Tokie plakatai laikomi prie parlamento rūmų. Žmonės siekia, kad būtų pripažinta Rusijos agresija./
Tokie plakatai laikomi prie parlamento rūmų. Žmonės siekia, kad būtų pripažinta Rusijos agresija./ AFP/Scanpix nuotrauka

Minsko susitarimui nutrūkti sudarytos palankios sąlygos, kai Ukrainos parlamentas priėmė įstatymą dėl maištaujančių rajonų prijungimo, o Kazachstanui pasiūlius naują Ukrainos taikos sutartį pasirašyti jau nebe Minske, o Astanoje, sulaukė Baltarusijos sarkastiškos reakcijos.

Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus penktadienį naujienų agentūrai „The Associated Press“ atsiųstame pareiškime pažymėjo, kad jo šalis, „priešingai nei kai kurios kitos valstybės, nesiekia taikdarės laurų“.

Ministras pridūrė, kad derybų perkėlimas į kitą vietą nieko neduotų.

„Vargu, ar derybų vieta yra svarbi, – aiškino V. Makejus. – Derybos dėl Ukrainos galėtų būti perkeltos net ir į Antarktidą, jeigu būtų tikrumas dėl jų sėkmės.“

Pasak jo, derybų sėkmė įmanoma tik tuo atveju, jeigu visos konflikto šalys bus nuoširdžiai nusiteikusios užbaigti kraujo liejimą.

Baltarusijoje vyko keli taikos derybų, kuriose ieškota būdų išspręsti separatistinį konfliktą Rytų Ukrainoje, ratai.

Kovos Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų balandžio nusinešė daugiau nei 10 tūkst. gyvybių.

2015 metais Minske tarpininkaujant Rusijai, Prancūzijai ir Vokietijai buvo pasirašytas taikos susitarimas, turėjęs užgesinti konfliktą, nuo 2014-ųjų balandžio nusinešusį jau per 10 tūkst. žmonių gyvybių. Sudarius šiuos susitarimus kovos aprimo, bet pavieniai susirėmimai tebevyksta, o pastangos rasti politinį krizės sprendinį pateko į aklavietę.

Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas savo ruožtu ketvirtadienį pareiškė, kad Minsko taikos procesas įstrigo, ir pasiūlė derybas surengti jo šalyje.

Per vizitą Jungtinėse Valstijose jis sakė aptaręs šį klausimą su Amerikos prezidentu Donaldu Trumpu. Pasak Kazachstano lyderio, D. Trumpas sakė, kad derybos galėtų būti perkeltos į kitą vietą.

Pagal 2015 metų taikos susitarimus Ukraina įsipareigojo suteikti separatistų regionams plačią autonomiją ir suteikti kovotojams amnestiją. Dauguma Ukrainos politinių partijų šią idėją atmeta kaip nacionalinių interesų išdavystę.

Ketvirtadienį Ukrainos parlamentas priėmė įstatymą dėl maištingųjų regionų „reintegracijos“. Teisės aktas numato, kad šios teritorijos prireikus gali būti susigrąžintos naudojant karinę jėgą.

Įstatymo vėliausioje redakcijoje Minsko susitarimai visiškai neminimi, o Rusija perspėjo, kad šis teisės aktas faktiškai juos panaikina.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"