Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Žaidėjų daugėja: posovietinėje erdvėje konkuruoja ne tik Rusija ir Vakarai

 
2018 04 30 11:15
Kuo glaudesnių kontaktų su trečiosiomis šalimis ieško net ir Rusijos satelitais laikomos valstybės (Baltarusijos ir Kinijos prezidentų susitikimas 2015 metais).
Kuo glaudesnių kontaktų su trečiosiomis šalimis ieško net ir Rusijos satelitais laikomos valstybės (Baltarusijos ir Kinijos prezidentų susitikimas 2015 metais). Reuters/Scanpix nuotrauka

Tradiciškai manyta, kad posovietinėse šalyse tebuvo dvi konkuruojančios jėgos – Rusija ir Vakarai, tačiau pastaruoju metu žaidėjų šioje pasaulio dalyje daugėja. Savo ambicijas vis aiškiau rodo kylančios Azijos galybės ir kai kurios buvusios sovietinės šalys įgyja vis daugiau pasirinkimų užsienio politikoje, kurie kada nors gali lemti tai, kad jos nesiorientuos nei į Maskvą, nei į Vakarus. 

Kaip rašo portalas carnegie.ru, daugiau nei du dešimtmečius aktyviai vykusi ES, JAV ir Rusijos konkurencija ledo kai kurioms kitoms valstybėms beveik nepastebimai įžengti į posovietinę erdvę. Maskvos ir Vakarų rungtyniavimas vis dar svarbiausias ir nėra nei vienos pavienės trečiosios šalies, kuri taptu „trečiąja jėga“, bet tokių šalių visuma jau šiandien įgyja gana žymų svorį.

Anot carnegie.ru ekspertų, šiuo metu labiausiai juntama Kinijos, Turkijos, Irano, Izraelio bei kai kurių arabų valstybių įtaka posovietinėms šalims. Tiesa, tokios valstybės, kaip Baltijos šalys yra aiškiai orientuotos į Vakarus ir tapo neatsiejama jų dalimi, bet nemažai kitų buvusių sovietų respublikų vis dažniau dairosi už Rusijos – Vakarų ringo ribų. Carnegie.ru ekspertai šiuo atžvilgiu nagrinėjo Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo, Armėnijos ir Azerbaidžano politiką, nors pažymi, kad labai panašios tendencijos pastebimos ir Centrinėje Azijoje.

Pavyzdžiui, Ukraina 2016 metais vis aktyviau eksportavo į ES šalis, kurioms teko apie 40 procentų viso šalies eksporto. Taigi, šiuo atžvilgiu Vakarų pozicijos šalyje stiprėjo. Tuo pat metu Rusijos pozicijos silpo ir ne tik Vakarų naudai. 30 procentų Ukrainos eksporto teko trečiosioms šalims, toli pralenkusioms Rusiją, kuriai liko tik 12 procentų ukrainiečių eksporto.

Tais pačiais metais Moldovos vyno eksportas į Kiniją išaugo 66 procentais ir Kinija šioje srityje pirmą sykį aplenkė anksčiau tvirtai pirmavusią Rusijos rinką. Netgi Armėnija, priklausanti Maskvos vadovaujamai Eurazijos ekonominei sąjungai, į trečiąsias šalis eksportuoja daugiau nei į Rusiją (atitinkamai 27 ir 21 procentas viso eksporto).

Kaip pažymi carnegie.ru ekspertai, trečiosios šalys vis dar nesiryžta atvirai mesti iššūkį Rusijai ir Vakarams, tačiau tyliai naudojasi kiekviena proga sudaryti pelningą sandorį arba užmegzti naują partnerystę. Daugelis posovietinių šalių taip pat mielai stengiasi užimti savo kuklias nišas trečiųjų šalių rinkose, o kai kurios posovietinės respublikos net naudojasi stiprėjančiais ekonominiais ir politiniais ryšiais, kad reikalui esant turėtų papildomų kozirių derybose su Maskva, Vašingtonu arba Briuseliu.

Lėtai, bet užtikrintai

Pelno vaikymasis – daugelio posovietinių šalių ir trečiųjų valstybių santykių pagrindas. Sakartvelas jau pasirašė laisvos prekybos sutartis su Turkija ir Kinija bei ketina pasirašyti panašius susitarimus su Persų įlankos arabų valstybių bendradarbiavimo taryba ir Honkongu. Moldova šiuo metu derasi su Kinija, o prekybos sutartis su Turkija vien 2017 metais 25 procentais padidino dvišalę prekių apyvartą.

Ukraina šiuo metu derasi su Turkija, Izraeliu ir Kinija, o pralaimi šiuo atveju jau tradiciškai Rusija, kuri deda visas pastangas trikdyti laisvą Moldovos, Ukrainos ir Sakartvelo prekybą su ES, tačiau visiškai nekreipia dėmesio į tai, kaip auga Kinijos ekonominė įtaka, žeidžianti Maskvos ekonominius interesus dar labiau, nei šių valstybių suartėjimas su ES.

Kinija ir Turkija užima ypatingai stiprias pozicijas. Jos patenka į svarbiausių Azerbaidžano, Baltarusijos, Sakartvelo, Moldovos ir Ukrainos prekybinių partnerių penketukus. Dėl suprantamų priežasčių, Armėnijos partnerių penketuke Turkijos nėra, tačiau ketvirtoje vietoje laikosi Iranas.

Kinija ir Turkija – ne vieninteliai ambicingi žaidėjai. 2016 metais Egiptas buvo trečia svarbiausia eksporto rinka ukrainietiškoms prekėms, o Izraelis buvo svarbesnis Azerbaidžano partneris nei Rusija (atitinkamai 7,3 ir 4,5 procento).

Anot carnegie.ru ekspertų, trečiųjų šalių įtakos augimas dar labiau pastebimas, kai nagrinėjamos konkrečios prekių kategorijos. Pavyzdžiui, kai Rusija pritaikė sankcijas ukrainietiškiems pieno produktams, Kijevas šias prekes nukreipė į Kiniją. Vien pirmąjį 2017 metų ketvirtį Ukrainos pieno produktų eksportas į Kiniją išaugo 9 kartus.

Tas pats įvyko Maskvai įvedus apribojimus Moldovos vynams. Net ir be prekybinių sankcijų Maskvos įtaka mažėja. Pavyzdžiui, 2013 – 2016 metais nuolat augo Baltarusijos trąšų eksportas į Kiniją. Taigi, trečiųjų šalių įtakos augimą lengviausia pastebėti prekyboje, tačiau jis tuo nepasiriboja.

Trečiosios šalys vis dar nesiryžta atvirai mesti iššūkį Rusijai ir Vakarams, tačiau tyliai naudojasi kiekviena proga sudaryti pelningą sandorį

Transportas ir investicijos

Trečiosios šalys taip pat intensyviai kuria naujus keleivių ir krovinių pervežimo maršrutus. 2015 metais „Air China“ pradėjo tiesioginius skrydžius į Minską ir nuo to laiko Baltarusija nuolat siekė naujų tiesioginių reisų į kitus Kinijos miestus. 2011 – 2012 metais tiesioginius skrydžius į Tbilisį pradėjo „Fly Dubai“ ir „Qatar Airways“. Tais pačiais metais „Fly Dubai“ ėmė skraidinti keleivius į Ukrainą ir Moldovą. Armėniją ir Iraną taip pat jungia vis daugiau reisų.

2017 metais baigtas dešimtmetį statytas Baku – Tbilisis – Karsas geležinkelis, o po trijų metų turėtų būti baigta 180 kilometrų jo atšaka į Iraną.

Beveik visų „Rytų partnerystės“ valstybių atvirumas ir liberali vizų politika gerokai padidino turistų iš trečiųjų šalių srautus. 2017 metais Sakartvelas jų sulaukė 1,7 milijono (1,39 milijono iš Rusijos), Azerbaidžanas – po 850 tūkstančių iš Rusijos ir trečiųjų šalių. Tais pačiais metais turistai iš Irano Armėnijoje sudarė 18 procentų nuo bendro skaičiaus, o iš Rusijos – tik 7,5 procento.

Atitinkamai keičiasi ir darbo jėgos judėjimo kryptys. Nuolat auga pinigų pervedimai iš Turkijos į Sakartvelą, o Izraelis šiuo atžvilgiu užėmė antrą vietą Moldovoje (17 procentų) ir nusileido tik Rusijai (33,6 procento).

Auga trečiųjų šalių investicijos. Pavyzdžiui Sakartvele intensyviai investuoja Jungtiniai Arabų Emyratai (telekomunikacijos, bankininkystė ir nekilnojamas turtas) ir Turkija (atsinaujinančių šaltinių energetika ir transportas). Kinija kol kas juos dar vejasi, bet jos korporacija „Hualing Group“ tapo stambiausiu vienetiniu investuotoju Sakartvele. 2014 metais Kinijos investicijos Sakartvele sudarė 200 milijonų dolerių, palyginus su 10 milijonų 2011 metais.

Baltarusijoje kinai dalyvauja kuriant pramonės parką, kuris šiemet jau pritraukė 1 milijardą dolerių investicijų. Ukrainoje kinų investuotojai nuo 2013 metų investuoja į dirvonuojančių žemės ūkio plotų prikėlimą.

Karinis bendradarbiavimas

Nors trečiųjų šalių įtaka labiausiai auga ekonominio bendradarbiavimo dėka, taip pat yra ir karinė sudedamoji. Rusijos skelbtos prognozės, kad Ukrainos karinė pramonė tuoj žlugs, visiškai nepasitvirtino. Ukrainos karinė pramonė, anksčiau buvusi priklausoma nuo Rusijos, persiorientavo į trečiąsias šalis. Pavyzdžiui, anksčiau sraigtasparnių dali Rusijai tiekusi „Motor Sič“, visiškai nutraukė bendradarbiavimą su Rusijos įmonėmis ir 41 procentą savo akcijų ketina parduoti kinų kompanijai „Beijing Skyrizon Aviation“. Su Saudų Arabija jau sutarta dėl bendros lėktuvų An-132 ir An-70 gamybos.

Anot carnegie.ru ekspertų, Rusija tikėjosi, kad karai Ukrainoje ir Sirijoje „reklamuos“ jos karinės pramonės produkciją, tačiau jų dėka pagarsėjo ir Ukrainos gamintojai. SIPRI duomenimis, Ukrainos dalis pasaulinėje ginklų prekyboje 2007 – 2016 metais išaugo nuo 1,9 iki 2,6 procentų. 2012 – 2016 metais svarbiausiu ukrainietiškos ginkluotės pirkėju tapo Kinija, kuriai teko 28 procentai produkcijos (Rusijai – 17 procentų). 2016 metais Ukraina eksportavo ginkluotės už 756 milijonus dolerių.

Ukrainos karinė pramonė, anksčiau buvusi priklausoma nuo Rusijos, persiorientavo į trečiąsias šalis

Naujų rinkų karinės pramonės produkcijai ieško ir Sakartvelas, šiuo metu jau tiekiantis Saudų Arabijai medikų šarvuočius. Baltarusija ir Armėnija savo pajėgas modernizuoja padedamos Kinijos. Pekinas pardavė Jerevanui modernius raketų kompleksus ir leido armėnų karininkams studijuoti Kinijos karo mokyklose. Minskas kartu su Pekinu gamina raketų kompleksus „Polonez“, o neseniai surengti dvišaliai antiteroristiniai mokymai.

Azerbaidžanas, bendradarbiaudamas su Turkija ir Izraeliu padidino ginklų, šaudmenų ir bepiločių orlaivių gamybos mastus. 29 procentus Azerbaidžano ginkluotės importo 2017 metais sudarė Izraelio produkcija, o iš Rusijos perkamų ginklų dalis sumažėjo iki 20 procentų.

Nauji žaidėjai augina raumenis

Trečiųjų šalių vaidmuo Rytų Europoje, pasak carnegie.ru studijos, palyginti naujas fenomenas. Beveik dešimtmetį jų įtakos augimas buvo beveik nepastebimas, tačiau gerokai suintensyvėjo po Rusijos agresijos Ukrainoje. Rusija ėmė netekti turėtų ekonominių ir politinių pozicijų, o atsilaisvinusias nišas ėmėsi užpildyti trečiosios šalys.

Pastaraisiais metais daugelis minimų trečiųjų valstybių tapo turtingesnėmis ir ambicingesnėmis. Jos turi ne tik pakankamai išteklių, bet ir politinės valios mėginti įsitvirtinti posovietinėje erdvėje. Nors paprastai šiuo atveju kalbama apie Kiniją, ne mažiau aktyvi yra Turkija, kuriai nedaug nusileidžia ir kai kurios arabų valstybės. Net tokie ekonomiškai silpnesni žaidėjai, kaip Iranas, stengiasi įsitvirtinti bent jau kaimyninėse šalyse. Svarbiausias Teherano motyvas – saugumo interesų užsitikrinimas.

Kaip pastebi carnegie.ru ekspertai, taip pat akivaizdu, kad daugelis posovietinių valstybių yra suinteresuotos diversifikuoti užsienio ekonominius ir politinius ryšius. Sakartvelas, Moldova ir Ukraina su trečiosiomis šalimis bendradarbiauja, kad kompensuotų dėl Rusijos sankcijų patirtus nuostolius. Maskvos sąjungininkėms Baltarusijai ir Armėnijai tai neaktualu, tačiau ryšiai su trečiosiomis šalimis leidžia joms bent jau sušvelninti priklausomybę nuo Maskvos. Be to, Baltarusija ir Azerbaidžanas tikisi, kad tokia diversifikacija sušvelnins Vakarų kritiką jų politiniams režimams.

Bet kuriuo atveju, trečiųjų šalių įsitraukimas leidžia ne tik kai kurioms posovietinėms šalims tvirčiau jaustis bendraujant su Rusija ir Vakarais, bet ir tuo pačiu didina trečiųjų šalių poveikį „seniesiems“ žaidėjams.

JAV šioje erdvėje ekonomiškai nėra labai aktyvios, bet Rusijos ir ES ekonominė įtaka dėl to mažėja. Kaip pabrėžia analitikai, ES dėl to pernelyg nesirūpina, nes jos gyvybiniai interesai nepažeidžiami, o štai Rusijai trečiųjų šalių įtakos augimas kelia rimtų problemų. Pavyzdžiui, Ukraina, Moldova arba Sakartvelas niekaip nekonfliktuoja su ES, laisvai prekiaudamos su Kinija arba Turkija, nes tokius pačius susitarimus turi su Briuseliu. Tuo metu Rusijai tai vienareikšmiškai reiškia ekonominių svertų praradimą.

Net ir Rusijos sukurta Eurazijos ekonominė sąjunga yra pernelyg politizuota ir nelanksti, kad leistų jos narėms laisvai jungtis į kitas prekybines zonas. Automatiškai tai reiškia, kad kuo daugiau kuri nors posovietinė respublika prekiauja su kitomis šalimis, tuo labiau nyksta tikimybė, kad ji kada nors prisijungtų prie Eurazijos sąjungos. Taigi, laisvos prekybos sutartys su Kinija arba Turkija, sukuria Maskvai nei kiek ne mažiau problemų, nei Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo sutartys su ES. Abi pusės menkina Rusijos ekonominę, o tuo pačiu ir politinę įtaką.

ES dėl to pernelyg nesirūpina, nes jos gyvybiniai interesai nepažeidžiami, o štai Rusijai trečiųjų šalių įtakos augimas kelia rimtų problemų

ES susiduria su kitokia problema: kuo aktyvesnis posovietinių valstybių ekonominis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, tuo sunkiau Briuseliui kelti politinius reikalavimus, kaip kad demokratijos plėtra arba žmogaus teisių paisymas. Mainais į laisvą prekybą ir investicijas ES reikalauja reformų, tačiau augant trečiųjų šalių įtakai, šių reikalavimų mažiau paiso ne tik Baku ir Minskas, bet tokius ženklus ima rodyti net ir Kijevas bei Kišiniovas.

Tokios šalys, kaip Baltarusija ir Azerbaidžanas vis dažniau sako Briuseliui, kad jei pastarasis neims kelti mažiau politinių klausimų, jos nusisuks į kinus, turkus ir arabus, kurie apskritai nekelia jokių klausimų. Tikėtina, kad tendencijoms išlikus, ES neteks galimybės ne tik reikalauti demokratinių reformų, bet ir tokių pačioms „Rytų partnerystėms“ svarbių dalykų, kaip kova prieš korupciją.

Kol kas ES ir JAV ne tik nesibaimina minėtų tendencijų, bet ir jas iš dalies skatina, nes diversifikacija leidžia posovietinėms šalims formuoti nepriklausomą politikos naratyvą. Rusija kol kas pernelyg taip pat nepergyvena, nes daugumą trečiųjų šalių laiko sau palankesnėmis, nei Vakarai. Tačiau ir Rusijai ir Vakarams ateina laikas suvokti, kad posovietinėje erdvėje jiems veik neišvengiamai teks užleisti dalį savo pozicijų naujiems žaidėjams.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"