Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Vokietijoje nesiliauja antisemitiniai išpuoliai

 
Demonstracijų dalyviai buvo drąsinami užsidėti kipas.
Demonstracijų dalyviai buvo drąsinami užsidėti kipas. AFP/Scanpix nuotrauka

Priešiškumas žydams – opi problema Vokietijoje. Po pastarojo meto skandalų lavinos daugeliui kilo klausimų dėl šalies gebėjimo apsaugoti šią bendruomenę.

Balandžio 25-ąją Berlyne maždaug 2 tūkst. žmonių dalyvavo akcijoje „Berlynas nešioja kipą“, per kurią žydai ir ne žydai buvo užsidėję tradicines judėjų kepurėles. Jie drauge smerkė antisemitizmą. „Atakos prieš Vokietijos žydus yra nukreiptos prieš mus visus“, – sakė užsienio reikalų ministras Heiko Massas.

Šalies Centrinės žydų tarybos vadovas Josefas Schusteris pareikalavo pagarbos žydams. Turkų bendruomenės Vokietijoje pirmininkas Gokay Sofuoglu ragino žydus nebijoti nešioti kipų. Jis laikraščiui „Berliner Zeitung“ tvirtino: „Jei nori sustabdyti islamofobiją, negali toleruoti ir antisemitizmo.“

Policija pranešė apie dar vieną bjaurų incidentą. Noikelno rajone (sostinės imigrantų musulmonų bendruomenės širdyje) surengtas vos trijų dalyvių mitingas baigėsi pirma laiko. Juos perrėkė ir užgauliojo emocingi oponentai. Šie spjaudė į trijulę ir atėmė jų turėtą Izraelio vėliavą.

Demonstracijos žydams paremti taip pat vyko Kelne, Potsdame, Magdeburge ir Erfurte. Politikai, krikščionių ir žydų lyderiai užsidėjo kipas ir žygiavo prie pagrindinės vietos sinagogos.

Aptalžė diržu

Praėjusią savaitę vokiečius pribloškė 19-mečio siro pabėgėlio išpuolis. Jis, šaukdamas arabiškai „yahudi“ (liet. „žydas“), dieną madingame sostinės rajone užpuolė ir diržu ėmė mušti du jaunus vyrus, užsidėjusius kipas. Vienas vaikinų incidentą nufilmavo. Įrašas išplito socialiniuose tinkluose ir išprovokavo masinį pasibjaurėjimą.

Nukentėjusysis Adamas transliuotojui „Deutsche Welle“ pasakojo, kad yra Izraelio arabas ir kad atliko eksperimentą norėdamas išsiaiškinti, ar Berlyno gatvėse saugu nešioti žydišką galvos apdangalą.

Kanclerė Angela Merkel pasmerkė šį įvykį. Ji apgailestavo, kad Vokietijai niekaip nepavyksta visam laikui atsikratyti antisemitizmo. Vadovė užsiminė, jog šiuo metu šalis susiduria su kitokia antisemitizmo forma, atkeliavusia kartu su pabėgėliais. Kanclerės teigimu, žydų ir Izraelio valstybės saugumas – vienas pagrindinių Vokietijos reikalų.

Šiandien Vokietijoje yra apie 100 tūkst. religingų žydų ir dar maždaug tiek – pasaulietiškų. Prieš holokaustą šalyje gyveno apie 600 tūkst. žydų, o pasibaigus Antrajam pasauliniam karui jų teliko 10 tūkstančių.

Pernai kasdien buvo užfiksuojami vidutiniškai keturi antisemitiniai nusikaltimai.

Šią savaitę J. Schusteris perspėjo, kad žydai, nešiojantys Berlyno gatvėse kipą ar Dovydo žvaigždę, gali prisišaukti pavojų, todėl ragino slėpti žydiškus simbolius. Tokie komentarai sukėlė pasipiktinimą. Rabinas Yehuda Teichtalis pareiškė, jog reikia didžiuotis savo tapatybe ir kovoti su antisemitizmu. Simono Wiesenthalio centras savo ruožtu apkaltino Vokietijos valdžią nuviliant žydų bendruomenę.

Daugiau atvejų

Šį mėnesį pasipiktinimą sukėlė ir du reperiai, laimėję muzikos apdovanojimą „Echo“. Duetas pardavė daugiau kaip 200 tūkst. egzempliorių savo albumo, kuriame skamba žodžiai, kad jų kūnai „ryškesni už Aušvico kalinių“.

Šalyje kilus debatams „Echo“ organizatoriai trečiadienį paskelbė, jog panaikins apdovanojimą, nes nenori, kad jis būtų „laikomas platforma antisemitizmui, mizoginijai, homofobijai ar smurto reikšmei menkinti“. Po kelių minučių įrašų studija BMG pranešė nutraukianti bendradarbiavimą su reperiais Farido Bango ir Kollegah.

Kovą Centrinė žydų taryba paragino mokyklas stebėti patyčių religijos pagrindu incidentus. Tuo metu buvo gauta informacijos, kad vienoje Berlyno pradinėje mokykloje musulmonai ėmė įžeidinėti savo klasės draugę, mat sužinojo, jog ši yra žydė.

Daug dėmesio sulaukę pastarųjų mėnesių konfliktai pakurstė nuogąstavimus dėl galimo antisemitizmo atgijimo – ir kraštutinių dešiniųjų stovykloje, ir tarp prieglobsčio prašytojų, daugiausia musulmonų, atvykusių į šalį nuo 2015-ųjų.

„Nesuvokiama ir gėdinga, kad be policijos apsaugos negali egzistuoti jokia žydų institucija, nesvarbu, ar tai mokykla, vaikų darželis ar sinagoga“, – piktinosi A. Merkel. Kanclerė parėmė iniciatyvą naujoje Vokietijos vyriausybėje įsteigti antisemitizmo komisaro pareigybę. Jis kovos su stiprėjančiu neapykantos žydams ir Izraeliui kurstymu. Buvęs diplomatas Felixas Kleinas darbą pradės gegužę. Tačiau kritikai sako, kad valdžia deda per mažai pastangų šiai problemai spręsti.

Tapo kasdienybe

Sausį duodamas interviu J. Schusteris pabrėžė, kad antisemitizmas Vokietijoje nėra naujas reiškinys. Visuomenės apklausos dešimtmečius rodė, jog 20–25 proc. gyventojų nusiteikę prieš žydus. Tačiau pastaruoju metu antipatija ypač sustiprėjo. Tai galbūt susiję ir su sklaida internete, ir su tam tikrais Izraelio veiksmais, žeidžiančiais kai kuriuos asmenis.

J. Schusteris apgailestavo, kad verbaliniai žydų užgauliojimai šalyje tapo kasdienybe. Kaip skelbė dienraštis „Tagesspiegel“, remdamasis vyriausybės pateiktais duomenimis, pernai kasdien buvo užfiksuojami vidutiniškai keturi antisemitiniai nusikaltimai. Didžiąją dalį jų įvykdė kraštutinės dešinės radikalai. Nuo 2013 iki 2017 metų antisemitinių incidentų Berlyne beveik padvigubėjo. Pavyzdžiui, pernai jų užregistruota 288.

Pastaraisiais metais visoje Europoje stiprėjo antisemitinės nuotaikos. Praėjusį mėnesį pagyvenusios moters nužudymas sukrėtė Prancūzijos žydų bendruomenę. Jau du dešimtmečius jie masiškai emigruoja į Izraelį – iš dalies dėl greitai plintančio antisemitizmo rajonuose, kurių gyventojai daugiausia yra imigrantai.

Gruodį antrame pagal dydį Švedijos mieste Geteborge kaukėti užpuolikai bandė padegti sinagogą. Apmėtė ją degančiais daiktais, bet pastatas, laimė, neužsiliepsnojo. Tuo metu žydų maldos namuose vyko renginys. Per incidentą niekas nenukentėjo, tačiau tai paskatino sustiprinti tokių vietų saugumą.

Pernai rugsėjį Europos žydų kongresas perspėjo, kad Lenkijoje antisemitizmas tampa norma. Organizacijai užkliuvo dažniau šalyje pasitaikantys fašistiniai šūkiai ir neapykantą kurstantys pareiškimai socialiniuose tinkluose. Tokios tendencijos ypač pastebimos tarp jaunų lenkų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"