Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Vladimiras Putinas įgyvendino caro svajonę

 
Tiltas iš Rusijos į Krymo pusiasalį eina per Kerčės sąsiaurį./
Tiltas iš Rusijos į Krymo pusiasalį eina per Kerčės sąsiaurį./ Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Šiandien Rusijos prezidentas atidarė 19 kilometrų ilgio tiltą, sujungusį pietinę Rusiją su atplėštu nuo Ukrainos ir prie Rusijos prijungtu Krymo pusiasaliu. Projektas Vladimirui Putinui buvo asmeniškai labai svarbus.

Rusija didžiuojasi, kad Krymo tiltas yra ilgiausias ne tik šalyje, bet ir Europoje, pranokstantis Vasco da Gamos tiltą Lisabonoje. Pastatyti jį kainavo 228 milijardus rublių (3,69 mlrd. JAV dolerių). Statinys jungia pietinį Krasnodaro regioną su Krymo Kerčės uostu per sąsiaurį, skiriantį Juodąją ir Azovo jūras.

Ukraina pasmerkė projektą kaip žalojantį aplinką. Tiltas neleis praplaukti dideliems laivams, tad jie negalės pasiekti Ukrainos Azovo jūros uostų.

Tai didžiausias Vladimiro Putino projektas po didelio masto renovacijos Juodosios jūros Sočio mieste, kur 2014 metais vyko žiemos olimpiada.

Europos Sąjunga ir JAV taiko sankcijas asmenims, kurie prisidėjo prie tilto statybos. Tai daugiausia V. Putinui artimi sąjungininkai, tokie kaip verslininkas milijardierius Arkadijus Rotenbergas. Jo bendrovė „Strojgazmontaž“ laimėjo tilto statybos projektą.

„Žalieji žmogeliukai“ ir represijos

Kijevas ir Vakarų demokratinis pasaulis smerkia Krymo aneksiją, kurią Rusija įvykdė 2014 metais, kaip neteisėtą Ukrainos teritorijos užgrobimą, bet Rusijoje dėl to džiaugiamasi. Tarptautinė bendruomenė nepripažįsta paskubomis surengto referendumo dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos. Jis vyko iš pradžių pusiasalyje pasirodžius ginkluotiems „žaliesiems žmogeliukams“ – Rusijos kariškiams be atpažinimo ženklų. Vėliau V. Putinas pats pripažino, jog tai buvo Rusijos kariuomenė. Referendumas neatitiko jokių demokratijos standartų. Gali būti, kad iš tikrųjų už Krymo prisijungimą prie Rusijos balsavo vos trečdalis pusiasalio gyventojų.

Nuo pat „žaliųjų žmogeliukų“ pasirodymo Kryme prasidėjo represijos, pirmiausia prieš vietos totorius ir tuos, kurie liko pusiasalyje, bet nenorėjo priimti Rusijos pilietybės, taigi Ukrainos piliečius. Federalinės saugumo tarnybos (FST) agentai suiminėja ir persekioja režimui neįtikusius žmones Kryme.

Aneksavus Krymą, pusiasalis iš Rusijos buvo pasiekiamas tik oru arba vandeniu, o žeme – tik per Ukrainos teritoriją. Dabar Rusija stato sieną tarp Krymo ir Ukrainos. Pietų Rusijoje prie keltų išsirikiuodavo ilgiausios automobilių eilės, o žiemą per audras keltai sustodavo. Skrydžiai į Krymą buvo brangūs. Maistas į atkirstą teritoriją buvo vežamas iš Rusijos laivais. Pastačius tiltą, Krymo priklausomybė nuo jūrų transporto sumažės.

Kadaise Krymas buvo labai populiari rusų atostogų vietą – ir sovietiniais laikais, ir nepriklausomoje Ukrainoje. Po aneksijos atostogų verslas pusiasalyje visiškai apmirė. V. Putinas tikisi, kad atidarius šį tiltą prieš pat naują vasaros sezoną ten plūstelės atostogautojai.

Didžiausias V. Putino projektas

Tokį tiltą statyti siūlė paskutinis Rusijos caras Nikolajus II prieš pratrūkstant Pirmajam pasauliniam karui, kuris ir sutrukdė įgyvendinti sumanymą. Dar vienas nesėkmingas bandymas buvo ketvirtąjį dešimtmetį valdant Josifui Stalinui. Per Antrąjį pasaulinį karą pusiasalį užėmę vokiečiai irgi pradėjo statyti tiltą, bet nebaigė. Kovą lankydamasis Kryme V. Putinas ypač pabrėžė dabartinį laimėjimą tokį tiltą pagaliau nutiesti. Rusijos prezidentas vadino tiltą galingu, vardijo visus istorinius atvejus nuo caro iki J. Stalino ir priminė, kad niekam nepavyko to padaryti. „Bet mums pavyko“, – sakė jis darbininkams su šalmais. V. Putinas vadino tiltą unikalia struktūra galbūt net visame pasaulyje.

Kai šiandien tiltas bus atvertas transportui, per dieną jo keturiomis juostomis galės pervažiuoti iki 40 tūkst. mašinų. Geležinkelio tiltas dar nebaigtas statyti, tai tikimasi padaryti iki 2019 metų pabaigos, o greitkelis iš Kerčės į pusiasalio sostinę Simferopolį bus nutiestas ne anksčiau kaip 2020 metais.

Giliausioje sąsiaurio vietoje laivai galės praplaukti po 35 metrų aukščio tilto arka. Projektuojant tiltą žiūrėta, kad žiemą jis atlaikytų ledo lytis.

Tai didžiausias V. Putino projektas po didelio masto renovacijos Juodosios jūros Sočio mieste, kurį V. Putinas asmeniškai labai mėgsta, turi ten rezidencijų bei vilų, o 2014 metais surengė žiemos olimpiadą.

Kovą rusai išrinko V. Putiną ketvirtai prezidento kadencijai, bet Levados centro naujausia apklausa parodė, kad jo populiarumo reitingas siekia vos 45 proc. (po Krymo aneksijos buvo pašokęs iki 86 proc.). Rusijos gyventojai labiausiai nusivylę tuo, kad iš turtingų Rusijos naftos ir dujų išteklių paprasti piliečiai mažai ką laimi. Vis dėlto ta pati Levados apklausa kovą parodė, jog 70 proc. rusų Krymo susigrąžinimą, kaip tai dažniausiai vadinama Rusijoje, laiko naudingu.

Sankcijos ir bylos

Tuo metu Vakarų pasaulis, nepripažįstantis Krymo aneksijos, toliau taiko su ja susijusias sankcijas ir atidžiai stebi žmogaus teisių pažeidimus pusiasalyje. Gegužės 14 dieną Europos Sąjunga (ES) įtraukė į sankcijų sąrašą dar 5 asmenis, padėjusius organizuoti prezidento rinkimus Kryme. Juos ES laiko neteisėtais ir pažeidžiančiais Ukrainos suverenumą. Tai Krymo ir Sevastopolio rinkimų komisijų pareigūnai. Jie negali gauti vizų į ES, jų turtas užsienyje įšaldytas. Anksčiau ES uždraudė įvažiuoti į savo teritoriją ir įšaldė turtą 150 Rusijos pareigūnų, Maskvos remiamų separatistų bei dar 38 subjektų, atsakingų už veiksmus, pažeidžiančius Ukrainos teritorinį vientisumą. ES sankcijos pratęsiamos kas pusmetį įtraukiant naujus asmenis.

Gegužės 9-osios paradas Sevastopolyje.
Gegužės 9-osios paradas Sevastopolyje.

Rusija ne tik patiria sankcijas, bet ir klimpsta tarptautiniuose teismuose. Arbitražo teismas Hagoje priėmė nutartį, kurioje pripažino Rusiją atsakinga už Ukrainos bendrovių turto užgrobimą Kryme bei nurodė sumokėti maždaug 159 mln. dolerių kompensacijų 18-ai Ukrainos bendrovių ir vienam individui bei padengti teismo išlaidas. Tokiais ieškiniais Ukraina siekia susigrąžinti Kryme prarastą turtą. Bylas Rusijai yra iškėlusios tokios Ukrainos bendrovės kaip „Naftogaz“, „Oschadbank“, „Ukrnafta“, „PrivatBank“. Aneksavus Krymą „Naftogaz“ prarado maždaug 8 mlrd. dolerių.

Tačiau Rusija neketina vykdyti tarptautinių teismų nutarčių. Prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas aiškino, kad Rusija net nelaiko savęs tokio teisminio proceso dalimi.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"