Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Visuomenės nuomonė dėl „Brexito“ beveik nepakito

 
2018 03 21 16:30
Po skyrybų su Europos Sąjunga Londonas dar beveik dvejus metus gyvens pagal ES taisykles.
Po skyrybų su Europos Sąjunga Londonas dar beveik dvejus metus gyvens pagal ES taisykles. Reuters/Scanpix nuotrauka

Regis, britų visuomenė susitaikė, kad „Brexitas“ neišvengiamas, ir antro referendumo šiuo klausimu nenori. Tačiau spėlionės, jog „Brexitą“ dar galima atšaukti, netyla. Likus metams iki išstojimo britai tebėra tokie pat susiskaldę kaip ir per referendumą prieš dvejus metus.

Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės (JK) derybininkams paskelbus, kad sutarta dėl 21 mėnesį po „Brexito“ truksiančio pereinamojo laikotarpio sąlygų, verslas atsipūtė kiek lengviau ir gali ruoštis veikti naujomis aplinkybėmis, bet būsimų JK ir ES santykių detalės tebėra neaiškios, tad bendrovės rengia atsarginius planus.

Britų premjerė ne kartą sakė, kad JK turi pasitraukti ir iš bendrosios rinkos, ir iš muitų sąjungos. Kiti politikai kalba apie tai, kad muitų sąjungoje šalis turi pasilikti. Ankstesni premjerai seras Johnas Majoras ir Tony Blairas paragino parlamentą būti pasirengusį vadinamojo kieto „Brexito“ atveju svarstyti antro referendumo galimybę. Tai visiškai nepriimtina pasitraukimo šalininkams.

Visa tai neturėtų jokios reikšmės, jei Theresa May turėtų saugią daugumą Bendruomenių Rūmuose ir parlamentinę partiją, vieningai nusiteikusią dėl „Brexito“. Kadangi ji nė vieno šių dalykų neturi, spėlionės apie tai, kad „Brexitas“ dar gali būti atšauktas, toliau tęsiasi. Bet ar yra pagrindo manyti, kad surengus antrą referendumą jo rezultatas būtų kitoks?

Rezultatas nenuspėjamas

2016 metų birželio referendumą vos ne vos laimėjo pasitraukimo šalininkai: 52 proc. rinkėjų balsavo už tai, kad JK išstotų iš ES, 48 proc. – kad pasiliktų. Todėl kitokiam verdiktui priimti pakaktų labai nedidelio skaičiaus rinkėjų, kurie būtų pakeitę savo nuomonę. Įvairios pastarojo meto apklausos rodo, jog visuomenės nuomonė mažumėle pakrypo į pasilikimo pusę.

Sudėjus kelių apklausų rezultatus ir atidėjus į šoną tuos 8 proc., kurie sakė nežinantys, už narystę ES balsuotų vidutiniškai 52 proc., už „Brexitą“ – 48 proc. rinkėjų. Naujesnis tyrimas klausiant, kaip rinkėjai balsuotų per antrąjį referendumą, irgi parodė, kad daugiau rinkėjų norėtų pasilikti – 51 proc., išeiti – 49 procentai. Taip pat šiek tiek daugiau rinkėjų sprendimą trauktis iš ES vertina kaip klaidingą.

Visos šios apklausos rodo, kad praėjus beveik dvejiems metams po referendumo parama „Brexitui“ visuomenėje šiek tiek sumažėjo, tačiau skirtumas tarp priešingų stovyklų išlieka toks pats menkas, tad antrojo referendumo rezultatas būtų nenuspėjamas. Britų visuomenė tebėra lygiai taip pat susiskaldžiusi dėl „Brexito“ kaip ir 2016 metų birželį.

Analitikai sako, jog tai nereiškia, kad balsavusieji už „Brexitą“ gailisi ir balsuotų kitaip. Pokytį labiau lemia tie 28 proc., kurie 2016 metais nebalsavo. Dalis jų dabar labiau linkę pritarti narystei ES. Tad jei būtų dar vienas referendumas, jo rezultatas labai priklausytų nuo to, kas ateitų, o kas neateitų balsuoti.

Be to, du iš trijų britų mano, kad ES bando „išdurti“ Jungtinę Karalystę „Brexito“ derybose. Tad nepasitikėjimas ES išlieka didžiulis.

Kitokiam verdiktui priimti pakaktų labai nedidelio skaičiaus rinkėjų, kurie būtų pakeitę nuomonę.

Nepriklausomybės su „Brexitu“ nesieja

Tuo metu Velse, kuris buvo stipriausia „Brexito“ stovykla, pritarimo antram referendumui nėra – 10 proc. daugiau rinkėjų šios minties nepalaiko. O kaipgi Škotijoje, kuri tik nedidele balsų persvara liko Jungtinėje Karalystėje per nepriklausomybės referendumą 2014 metais, o 2016-aisiais balsavo už narystę ES?

Kovo 5–11 dienomis atlikta apklausa atskleidė, kad dėl „Brexito“ antro nepriklausomybės referendumo per trejus metus nori mažiau nei ketvirtadalis škotų (22 proc.), tačiau maždaug du penktadaliai (41 proc.) remia tokią iniciatyvą iki kitų Škotijos parlamento rinkimų 2021 metais.

Už Škotijos nepriklausomybę 2014 metais pasisakė 44,7 proc., už pasilikimą JK – 55,3 proc. rinkėjų. Per 2016 metų referendumą 62 proc. Škotijos rinkėjų balsavo už pasilikimą ES, 38 proc. – už pasitraukimą.

Jei būtų surengtas antras referendumas dėl Škotijos nepriklausomybės, už ją balsuotų 45 proc., už pasilikimą Jungtinėje Karalystėje – apie 50 proc. rinkėjų. Nepriklausomybę labiau remia jaunesni, 25–34 metų rinkėjai, o tie, kuriems daugiau negu 55-eri, balsuotų „ne“.

Taigi Škotijoje „Brexitas“ beveik nepakeitė visuomenės nuotaikų dėl regiono nepriklausomybės. Škotai kaip ir anksčiau liko pasidaliję į apylyges stovyklas. Tiesa, trys penktadaliai (61 proc.) mano, kad „Brexitas“ pablogins gyvenimą tiek Škotijoje, tiek JK, bet šis pesimizmas dėl „Brexito“ padarinių ekonomikai nesuteikia impulso reikalauti antro referendumo dėl konstitucinės Škotijos ateities.

Tuo pat metu jau 11 metų valdanti Škotijos nacionalinė partija (SNP) išlieka tarp rinkėjų populiariausia. Pasitikima, kad tvyrant torių keliamam chaosui Vestminsteryje ši partija veiks Škotijos interesų labui.

Ar reikia antro referendumo?

39 proc. – taip

49 proc. – ne

12 proc. – nežino

Ar pasilikti ES ?

51–52 proc. – taip

48–49 proc. – ne

8 proc. – nežino.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"