Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Viršūnių susitikimas ir mažo miestelio šlovės akimirka

 
G7 susitikimo Kanadoje logotipas.
G7 susitikimo Kanadoje logotipas. AFP/Scanpix nuotraukos

Penktadienį pasaulio lyderiai pradėjo Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą Kanadoje. Pagrindinės dviejų dienų temos – klimato kaita ir vandenynai, pasaulio taika ir saugumas, lyčių lygybė ir moterų įgalinimas, ateities darbai, ekonomikos augimas. Šiuo metu praraja tarp tradicinių sąjungininkų tokia didelė, kad kai kurie apžvalgininkai netgi siūlo pervardyti G7 viršūnių susitikimą į G6+1.

Tai jau šeštas kartas, kai Kanadoje vyksta tokio pobūdžio susibūrimas. Jis surengtas didžiausioje šalies provincijoje – Kvebeke. Beje, pirmasis 1981-aisiais taip pat vyko minėtoje provincijoje. Tąkart lyderiai rinkosi į Montebelo miestelį. Dukart susitikimas organizuotas šalies centre esančioje Ontarijo provincijoje: 1988 metais Toronte, o 2010 metais Hantsvilyje.

Nedidelė provincija Kanados pietryčiuose – Naujoji Škotija – šios garbės sulaukė 1995-aisiais. Vadovų derybos surengtos Halifakse, kuris laikomas verslo, pramonės ir kultūros centru. 2002 metais susitikimo vieta parinkta pietvakarinėje Kanados dalyje – Kananaskio mieste, Albertos provincijoje.

„Savotiška terapija“

Šarlevua regionas, kuriame vyksta susitikimas, yra įtrauktas į UNESCO biosferos draustinių sąrašą. Ši vieta garsėja gražiu kalnuotu kraštovaizdžiu, unikaliais patiekalais, gyventojų svetingumu. Regionas įkvėpė ne vieną tapytoją, poetą ar rašytoją. Organizatoriai viliasi, kad tai suteiks impulsą valstybių vadovams ir šiems pavyks pasiekti svarbių susitarimų.

„Didžiausias Šarlevua turtas yra čia gyvenantys žmonės. Būtent todėl ir pasirinkome šią vietą“ – aiškino Kanados premjeras Justinas Trudeau. Jo žodžiais, labai svarbu apie problemas pakalbėti neformalioje atpalaiduojančioje aplinkoje.

Toronto universiteto Didžiojo septyneto tyrimų grupės vadovas Johnas Kirtonas patvirtino, kad tokie susitikimai leidžia vadovams atsipalaiduoti ir laisviau išsakyti savo poziciją tam tikrais klausimais. „Tai tarsi vienišų širdžių klubas – savotiška grupės terapija“, – juokavo ekspertas.

JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir renginio šeimininkės Kanados vadovai susitiko Malbė. Tai nedidelis turistinis miestelis, kuriame gyvena per 8 tūkst. žmonių. Žmonės čia traukia pasimėgauti saule ir Šventojo Lauryno upėje stebėti banginių. Buvęs JAV prezidentas Williamas Howardas Taftas kartą yra sakęs, kad miestelio oras svaigina lyg šampanas, nuo kurio kitą dieną nejauti pagirių.

Pasaulio galingieji svečiuojasi prabangiame viešbutyje „Fairmont Le Manoir Richelieu“. Jis pastatytas XIX amžiaus pabaigoje. 1928 metais kilus gaisrui pastatas buvo visiškai suniokotas. Jį atstatyti patikėta kanadiečiui architektui Johnui Archibaldui, kuris suprojektavo prancūzišką pilį primenantį pastatą. Viešbutis darbą atnaujino 1929-aisiais. Čia yra 405 kambariai, keturi restoranai, vidaus ir lauko baseinai, golfo aikštynas, parduotuvėlės. Sumažinti stresą visada pasirengęs vestibiulyje vaikštinėjantis labradoras Roux.

Viena iš renginio komunikacijos vadovių Alexandra Young teigė, kad organizaciniai darbai truko apie 9 mėnesius. Per tą laiką vyko pasitarimai su Didžiojo septyneto šalių atstovais. Nuo praėjusio rugsėjo pareigūnai konsultavo Malbė gyventojus apie būsimą susitikimą. Vienas nurodymų, pavyzdžiui, buvo adresuotas ūkininkams – kurį laiką netręšti laukų, esančių netoli miestelio, tam, kad garbingų svečių netrikdytų nemalonūs kvapai.

Vis brangesnis

Malbė gyventojų nuomonės dėl lyderių viešnagės išsiskiria. Vieniems tai vieną kartą gyvenime pasitaikantis įvykis, kuris paskatins turizmą Šarlevua regione. „Žmonės sužinos apie šią vietą, pamatys, kokia ji graži, ir galbūt sugalvos praleisti čia savo atostogas“, – kalbėjo A. Young.

Vis dėlto nemažai gyventojų piktinasi, kad renginys kasmet darosi vis brangesnis. Šiam susitikimui Otava skyrė apie 600 mln. Kanados dolerių (maždaug 390 mln. eurų) – beveik dvigubai daugiau negu 2010 metais. Didžioji dalis biudžeto tenka lyderių saugumui ir logistikai užtikrinti.

Miestelyje Malbė išdygo 3 metrų aukščio tvora.
Miestelyje Malbė išdygo 3 metrų aukščio tvora.

Miestelis tapo tikra tvirtove, apjuosta trijų metrų aukščio ir 10 km ilgio tvora (ji atsiėjo apie 4 mln. dolerių). Čia gausu vaizdo stebėjimo kamerų, metalo detektorių, betono užtvarų ir patikrinimo postų. Birželio 7–10 dienomis aplink viešbutį esanti 55 km pločio teritorija paskelbta neskraidymo zona. Prasibrauti iki viešbučio „Fairmont Le Manoir Richelieu“ ir bent akies krašteliu pamatyti svečius – sudėtinga misija.

Lyderius, kurie leidosi Bagotville oro uoste, į viešbutį skraidino sraigtasparniai. Delegacijoms užsakyta keli šimtai autobusų ir kitų transporto priemonių. Kanados socialinės plėtros ministras Jeanas-Yves‘as Duclosas neseniai skelbė, kad vyriausybė, siekdama kompensuoti gamtai padarytą žalą, Šarlevua regione pasodins 100 tūkst. medžių.

Turtingų valstybių vadovų susibūrimai dažnai pritraukia tūkstančius aktyvistų, kurie piktinasi pasaulyje egzistuojančia nelygybe ir vargšų išnaudojimu. Kai kada jų demonstracijos perauga į smurtą ir susidūrimus su policininkais. Žmonės vis dar su siaubu prisimena, kiek žalos Kvebeko miestui pridarė įsiaudrinę aktyvistai, kai 2001 metais ten vyko Amerikos valstybių viršūnių susitikimas.

Aktyvistai nusprendė demonstracijas surengti už 140 km esančiame Kvebeko mieste, kuriame specialiai šiam renginiui nušviesti įkurtas tarptautinės žiniasklaidos centras. Penktadienį dėl to nebedirbo kai kurios mokyklos, vaikų darželiai, parduotuvės, o apie 10 tūkst. biurokratų gavo poilsio dieną.

Prieš keletą dienų socialiniuose tinkluose ėmė sklisti nuotraukos, jog daugelis Kvebeko miesto parduotuvių, esančių netoli spaudos centro, buvo užkaltos lentomis. Kaip aiškino vienos jų savininkas, užsidaryti tenka baiminantis antiglobalistų smurto proveržių. Ketvirtadienį protestai prasidėjo Kvebeko mieste, o penktadienį protestuotojai ketino blokuoti kelią tarp Malbė ir Kvebeko miesto.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"