Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Vilniuje sukamos galvos dėl Varšuvos ir Briuselio ginčo

 
2018 01 01 18:25
Asociatyvi nuotrauka /
Asociatyvi nuotrauka / pixabay.com nuotrauka

Lenkijai beveik dvejus metus nekeičiant pozicijos dėl politizuota vadinamos teismų reformos, pirmą kartą Europos Sąjungos (ES) istorijoje prieš valstybę-narę siūloma imtis griežtų priemonių. Apie tai, kaip turėtų elgtis Lietuva Briuselyje svarstant bausti kaimyninę valstybę, diskutuos mūsų politikai.

Pleištu tarp Lenkijos ir ES tapo teismų reforma, kuri, Europos Komisijos (EK) nuomone, lėmė, kad šalies teismai yra politiškai kontroliuojami valdančiosios daugumos. Kai teismai nėra nepriklausomi, kyla rimtų klausimų ir dėl efektyvaus ES teisės taikymo, pradedant investicijų apsauga, baigiant abipusiu sprendimų priėmimu skirtingose srityse, pavyzdžiui, vaiko globos ginčuose ar Europos arešto orderių vykdyme. Todėl gruodžio 20 dieną EK pasiūlė ES Tarybai priimti sprendimą pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį – nutarti, kad iškilo aiškus pavojus, jog Lenkija gali šiurkščiai pažeisti europines vertybes, konkrečiai – dėl teisinės valstybės principo.

Lietuvoje tikimasi, kad iki tokio balsavimo nebus prieita. Mūsų diplomatai kviečia Lenkiją bei EK ieškoti sprendimų. Vis dėlto, jeigu ES Tarybai tektų balsuoti, neoficialiai teigiama, kad mūsų šalis kaimynės „nemuštų“.

Grėstų sankcijos

EK aiškina per beveik dvejus metus ne kartą kvietusi Lenkijos valdžią konstruktyviam dialogui dėl teisinės valstybės priemonių sistemos. Vis dėlto EK padarė išvadą, kad kyla didelis pavojus, jog Lenkijoje šiurkščiai pažeidžiami įstatymai.

Pagal pasiūlytą aktyvuoti ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį, nutarimas, kad iškilo aiškus pavojus, jog valstybė narė gali šiurkščiai pažeisti Bendrijos vertybes, gali būti priimtas, jeigu už tai balsuoja keturi penktadaliai narių (22 iš 28 ES šalių) ir yra gautas Europos Parlamento pritarimas. Prieš priimdama tokį nutarimą, ES Taryba išklauso tą valstybę narę ir, spręsdama ta pačia tvarka, gali teikti jai rekomendacijas. Jei toks sprendimas būtų priimtas, vėliau Lenkijai galėtų grėsti balsavimo teisių ES Taryboje suspendavimas ir kitokios sankcijos.

Be to, EK nusprendė pradėti kitą pažeidimo nagrinėjimo procedūros etapą ir kreiptis į ES Teisingumo Teismą dėl to, kad Lenkija Įstatymu dėl bendrosios kompetencijos teismų organizavimo pažeidė Bendrijos teisę.

Siūlydama imtis beprecedenčių veiksmų prieš Lenkiją, EK taip pat pateikė papildomą (ketvirtą) rekomendaciją dėl teisinės valstybės, kurioje aiškiai nurodyti veiksmai, kurių šalies valdžia galėtų imtis esamai padėčiai ištaisyti. Jei jie būtų įgyvendinti, EK galėtų persvarstyti minėtą savo siūlymą.

Neišnaudotos galimybės

Mūsų šalies Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovai sako, kad EK sprendimas yra priimtas domėn. „Lietuva visada pasisako už teisės viršenybę. Tikime, kad Lenkija taip pat pripažįsta šio principo svarbą ir atsakys į visus kylančius klausimus“, – sakoma URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento atsakyme.

Diplomatai tikisi, kad nebus prieita iki balsavimo ES Taryboje. Jų teigimu, dar nėra išnaudotos visos dialogo tarp Varšuvos ir Briuselio galimybės. „Todėl kviečiame Lenkiją ir EK konstruktyviai kalbėtis ir ieškoti sprendimų“, – aiškinama URM atsakyme.

Neoficialiai užsimenama, kad labai moralizuoti Lenkijos mūsų šalis nenusiteikusi. Kaimyninė valstybė – mūsų strateginė partnerė, svarbi įgyvendinant bendrus projektus, taip pat – gynybos srityje. Politiniai santykiai su ja pastaruoju metu gerokai atšilo. Todėl jei ES Taryboje vyks balsavimas dėl to, ar oficialiai įvardyti, kad iškilo aiškus pavojus, jog Lenkija gali šiurkščiai pažeisti Bendrijos vertybes, Lietuva esą susilaikytų.

Didelė problema

Situaciją dėl EK Lenkijos atžvilgiu pradėtos procedūros sausio 12 dieną planuoja aptarti Seimo Europos reikalų komitetas. Jo vicepirmininko Andriaus Kubiliaus teigimu, norima geriau suprasti, kokie priekaištai išsakomi kaimyninei šaliai, kiek jie esmingi. „Šioje vietoje, be abejo, mūsų situacija nėra tokia labai paprasta ir lengva. Lenkija yra kaimynė, mūsų istorinė partnerė. Tačiau iš kitos pusės mums labai svarbu, kad šalis laikytųsi bendrų europinių taisyklių, demokratijos, teisinės valstybės principų. Klausimas, kaip galima padėti Lenkijai išvengti kokių nors klaidų, kurių pasitaiko visiems? Kartais gal reikia ir šiek tiek pabarimo“, – kalbėjo jis.

A. Kubilius mano, kad šio klausimo svarstymas Seime nebus lengvas. Jis priminė, kad mandatą balsavimui, jei jo prireiktų, politikai turėtų gauti iš parlamentinio komiteto. „Viena klaida jau neseniai padaryta su Jeruzale. Manyčiau, kad viską reikia labai rimtai apgalvoti. Ne tik artimiausią laikotarpį, norą gražiau atrodyti, nes Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda lankysis Lietuvoje, bet ir žiūrėti į ilgalaikę ateitį. Ne tik į mūsų dvišalių santykių su Lenkija situaciją, bet ir ES ateitį, kaip Bendrija gali atrodyti, jeigu vis daugiau šalių nutars, jog turi laisvę nesilaikyti tam tikrų taisyklių“, – aiškino jis.

Anot A. Kubiliaus, EK yra atlikusi pakankamai pagrįstą analizę dėl to, kad tam tikri Lenkijos valdžios sprendimai pažeidžia esmines Bendrijos taisykles. Parlamentaras sako, kad Lenkija mūsų šaliai yra strateginė partnerė, galinti padėti pasiekti reikšmingų tikslų santykiuose su ES ir pagrindinėmis Bendrijos valstybėmis, pavyzdžiui, Vokietija. Esą dėl pašlijusių Varšuvos santykių su Briuseliu ir Berlynu, mūsų dvišalė partnerystė su Lenkija tampa mažiau veiksminga. „Todėl norėčiau palinkėti Lenkijai nesielgti taip, kad santykiai su ES institucijomis eitų tik blogyn. Tikrai negaliu būti objektyviu teisėju, teigti, kieno pusėje šioje situacijoje yra tiesa. Lenkijos vadovybė skelbia, kad jie yra teisūs, bet ES vadovybė sako priešingai. Bet kuriuo atveju, mums yra svarbi partnerystė su Lenkija, kartu nemažiau svarbu tai, kad ES gyventų pagal tam tikras bendras taisykles. Jų nesilaikymas, net jei tai daro artimiausi kaimynai, yra iš tikrųjų didelė problema“, – akcentavo A. Kubilius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"