Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Vengrijos rinkimai: Maskva, migracija ir suvaržyta žiniasklaida

 
2018 04 05 17:00
Viktoras Orbanas ir kiti "Fidesz" politikai nedalyvavo jokiuose debatuose su opozicijos atstovais. /
Viktoras Orbanas ir kiti "Fidesz" politikai nedalyvavo jokiuose debatuose su opozicijos atstovais. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Maža tikimybė, kad ateinantį sekmadienį, balandžio 8 dieną, vyksiantys Vengrijos parlamento rinkimų rezultatai ką nors nustebins. Naujausios apklausos rodo, jog dabartinio Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano partija „Fidesz“ turi didžiausią rinkėjų palaikymą. Tačiau opozicija dar nepraranda vilčių: didelis rinkėjų aktyvumas ir taktinis balsavimas galėtų suduoti nemenką smūgį vienam kontroversiškiausių Europos lyderių.

Visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, V. Orbano „Fidesz“ artimiausius priešininkus, kraštutinių dešiniųjų partiją „Jobbik“, kuri pastaraisiais mėnesiais bando prisistatyti kaip centristinių pažiūrų partija, ir socialistus lenkia atitinkamai 20 ir 30 procentų.

Pagal Vengrijos rinkimų sistemą, laimi daugumą balsų surinkęs kandidatas, todėl ji palankesnė „Fidesz“, o ne susiskaldžiusiai opozicijai, neturinčiai jokio V. Orbanui charizma prilygstančio lyderio. Kita vertus, apklausos rodo, kad apie 40 proc. iš 8 mln. rinkimų teisę turinčių vengrų vis dar yra neapsisprendę, už ką balsuos.

Apie 40 proc. iš 8 mln. rinkimų teisę turinčių vengrų vis dar yra neapsisprendę, už ką balsuos.

Be to, apklausų duomenimis, nedidelė dauguma vengrų norėtų pakeisti dabartinę vyriausybę. Dėl šios priežasties pilietinės grupės visoje šalyje ragina rinkėjus balsuoti taktiškai už tuos kandidatus, kurie gali įveikti „Fidesz“ atstovus.

„Galima justi ore tvyrantį pyktį, tad V. Orbanui grėstų pavojus, jei balsuoti masiškai ateitų tie rinkėjai, kurie pastaraisiais metais nesivargino to daryti“, – naujienų agentūrai AFP teigė tyrimų centro „Political Solutions“ analitikas Andrasas Biro-Nagy.

Krikščioniškos Europos gynėjas

Vis dėlto realistiškiausias rinkimų scenarijus – „Fidesz“ partijos pergalė, o tai prisidėtų prie 2014 metais paskelbto V. Orbano plano Vengriją paversti neliberalios demokratijos valstybe. Todėl neišvengiamai dar labiau stiprės Briuselio ir Budapešto priešiškumas.

Nuo 2015 metų migrantų krizės V. Orbanas prisiėmė nacionalinio suverenumo ir „krikščioniškos Europos“ gynėjo nuo „globalistinio elito“ vaidmenį.

Jo nusistatymas prieš imigraciją ir nuolat žeriami priekaištai bei įžeidimai „Briuselio biurokratams“ pelnė jam gerbėjų Vidurio Europoje, ypač Lenkijoje, bet taip pat ir kraštutinių dešiniųjų grupėse Vakarų Europoje ir už jos ribų.

Briuselis neliko skolingas ir Budapeštą apskundė Europos Sąjungos Teisingumo Teismui dėl Vengrijos atsisakymo prisidėti prie bloko pabėgėlių perkėlimo schemos, taip pat dėl įstatymų, nukreiptų prieš pilietinės visuomenės organizacijas ir Vidurio Europos universitetą.

Praeitą savaitę premjeras teigė, jog „Fidesz“ pralaimėjimo atveju vengrų kilmės JAV milijardieriaus George'o Soroso remiama „internacionalistų vyriausybė“ Vengriją pavers „imigrantų šalimi“.

Per rinkimų kampaniją V. Orbanas suintensyvino atakas prieš savo ilgalaikį priešininką G. Sorosą, o jų pobūdis sulaukė kaltinimų ksenofobija ir antisemitizmu.

Viename iš „Fidesz“ naudotų plakatų 87 metų žydų filantropas vaizduojamas apsikabinęs opozicinių partijų vadovus, o užrašas jame skelbia: „Kartu jie nuverstų tvorą.“ Imigrantams sulaikyti skirta tvora buvo pastatyta 2015 metais.

„Fidesz“ rinkimų kampanija, kurios šūkis „Mums Vengrija pirmiausia!“, labiausiai stengėsi pabrėžti musulmonų ir afrikiečių kilmės migrantų keliamą pavojų. Tačiau oficiali statistika rodo, kad 2017 metais šalyje gyveno 151 tūkst. 132 užsieniečiai, o tai sudaro vos 1,5 proc. visų Vengrijos gyventojų. 2016 metais į šalį imigravo 23 tūkst. 803 asmenys, iš kurių 60 proc. buvo europiečiai.

2017 metais prieglobsčio šalyje paprašė vos 3115 asmenų, o teigiamą atsakymą gavo trečdalis jų.

Plakate viršuje vaizduojamas opozicinių partijų lyderius apsikabinęs George"as Sorosas, o užrašas skelbia: "Kartu jie nuverstų tvorą." Stende apačioje teigiama: "Jungtinės Tautos nori, kad nugriautume imigrantus stabdančią tvorą." / AFP/Scanpix nuotrauka
Plakate viršuje vaizduojamas opozicinių partijų lyderius apsikabinęs George'as Sorosas, o užrašas skelbia: "Kartu jie nuverstų tvorą." Stende apačioje teigiama: "Jungtinės Tautos nori, kad nugriautume imigrantus stabdančią tvorą." / AFP/Scanpix nuotrauka

Nuo Europos link Rusijos

Per 8 valdymo metus V. Orbanas smarkiai pakeitė valstybės institucijas ir Konstituciją. Tiek šalies, tiek ir užsienio kritikų tvirtinimu, V. Orbano reformos pakenkė tokioms demokratinėms institucijoms kaip teismai ir žiniasklaida. O jo vykdomas pilietinių organizacijų veiklos suvaržymas primena Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kuris gana dažnai lankosi Budapešte, ir Turkijos vadovo Recepo Tayyipo Erdogano taktiką.

„Vengrija juda nuo Europos įtakos zonos Rusijos link“, – AFP teigė socialistų lyderis Gergely Karacsony. Praeitą mėnesį V. Orbanas žadėjo, jog po rinkimų jo oponentai sulauks „moralinio, politinio ir teisinio atpildo“. Šis grasinimas sukėlė opozicinių partijų susirūpinimą.

Pasak ekspertų, pastaraisiais metais šalyje smarkiai sumažėjo žiniasklaidos laivė. Pagal organizacijos „Reporteriai be sienų“ žiniasklaidos laisvės indeksą, Vengrija užima vieną iš paskutinių vietų Europos Sąjungoje. Šiuo atžvilgiu blogiau yra tik Bulgarijoje ir Graikijoje. Didžiąją dalį anksčiau buvusių nepriklausomų žiniasklaidos priemonių dabar kontroliuoja V. Orbanui lojalūs verslininkai.

„Negaliu sakyti, kad demokratija mirusi, bet ji tikrai silpnesnė nei prieš kelerius metus, – naujienų portalui „Euronews“ teigė tyrimų centro „Political Capital“ rinkimų ekspertas Robertas Laszlo. – „Fidesz“ politikai ir premjeras V. Orbanas nedalyvauja jokiuose politiniuose debatuose su opozicijos politikais.“

Premjero neįveikiamumo aurą kiek sudrebino keletas korupcijos skandalų, susijusių su jo artimais šalininkais ir šeimos darbu. Opozicinėms partijoms tai teikia šiokių tokių vilčių, jog ši aplinkybė paskatins balsuoti iki šiol pasyvius buvusius rinkėjus.

Pagrindiniai žaidėjai

„Fidesz“: premjero Viktoro Orbano vadovaujama partija, kuri kartu su partneriais krikščionimis demokratais nuo 2010 metų valdo šalį.

„Jobbik“: kraštutinių dešiniųjų judėjimas, neretai kritikuotas dėl rasistinių, antisemitinių pareiškimų. Prieš 4 metus partija sulaukė 20 proc. rinkėjų palaikymo. Partija, kuriai vadovauja Gaboras Vona, praeityje save apibūdino kaip radikaliai patriotišką, tačiau pastaraisiais mėnesiais stengiamasi pakeisti jos įvaizdį, kad pritrauktų labiau centristinių pažiūrų rinkėjų.

Socialistai: Vengrijos socialistų partija, kuri yra šalį 1956–1989 metais valdžiusios Vengrijos socialistų darbininkų partijos reinkarnacija. Į rinkimus eina su liberaliu judėjimu „Dialogas“ („Parbeszed“).

„Politika gali būti kitokia“: žaliųjų idėjas propaguojanti partija, akcentuoja aplinkosaugą ir kovą su korupcija. Šiuo metu ji turi 6 iš 199 vietų parlamente.

Kiti: naujai sukurta proeuropietiška partija „Momentum“; buvusio socialisto ir premjero Ferenco Gyurcsany vadovaujama centro kairės „Demokratinė koalicija“, kita proeuropietiška partija „Kartu“ bei pokštininkų partija „Dviuodegis šuo“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"