Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Vengrija baus nelegalios migracijos organizatorius

 
2018 01 23 16:00
Vengrija atsitvėrė nuo migrantų spygliuotos vielos tvora ir teigia už tai negavusi iš Briuselio nė cento.
Vengrija atsitvėrė nuo migrantų spygliuotos vielos tvora ir teigia už tai negavusi iš Briuselio nė cento. Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad jo šalis nenori jokių migrantų ir jokio daugiakultūriškumo. Jo vyriausybė siūlo įstatymus, kurie numato apmokestinti ir pritaikyti sankcijas grupėms, teikiančioms pagalbą nelegaliems migrantams ir gaunančioms finansavimą iš užsienio.

Tokios grupės turės registruotis teismuose ir mokėti 25 proc. mokestį, jei daugiau nei pusę finansavimo gauna iš užsienio. Tos, kurios nesiregistruos arba valdžia laikys, kad jos padeda nelegaliai imigracijai, gali gauti baudas.

Viktoras Orbanas vadina migrantus įsiveržėliais.
Viktoras Orbanas vadina migrantus įsiveržėliais.

Kaip tokios pagalbos pavyzdį vidaus reikalų ministras Sandoras Pinteris nurodė žemėlapių ir kitos informacijos, „rodančios kelią į Europą“, suteikimą migrantams, vadinamuoju Balkanų keliu traukiantiems į Vokietiją ir kitas vietas Vakarų Europoje. Nelegalią migraciją organizuojantiems Vengrijos piliečiams gali būti išduodami apribojantys orderiai, draudžiantys priartėti prie Vengrijos Šengeno sienų arčiau nei per 8 kilometrus. Užsieniečiams, kurie mėgins padėti nelegaliems migrantams, gali būti uždrausta atvykti į Vengriją. Ribojantys orderiai nebus taikomi Jungtinių Tautų darbuotojams ir diplomatams bei parlamentų nariams, turintiems priežastį lankytis pasienio zonose. Pasak vyriausybės, šios priemonės galios, kol baigsis migrantų krizė.

Apie savo veiklą organizacijos turės pranešti pačios. Tačiau naujieji įstatymai neturėtų paliesti religinių labdaros organizacijų, tokių kaip Raudonasis Kryžius, dalijančių maistą, vaistus ir kitą pagalbą migrantams. „Teikti pagalbą yra ne tas pats, kas aktyviai padėti nelegaliai kirsti sieną“, – aiškino vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas.

Žmogaus teisių grupės pasipiktinusios, kad šiuo pasiūlymu Vengrijos vyriausybė suplaka pabėgėlių teises ginančias nevyriausybines organizacijas su žmonių kontrabanda užsiimančiais nusikaltėliais. Tačiau Vengrijos vyriausybė ne pirma, kuri įžvelgia, jog riba išties gali būti sunkiai įžiūrima. Prieš kurį laiką Italijos vyriausybė taip pat apkaltino jūroje skęstančius migrantus gelbstinčias organizacijas, kad jos veikia kaip „nelegalus taksi į Europą“. Italijoje pradėtos dvi bylos dėl pagalbos organizacijų bendrininkavimo su žmonių kontrabandininkais. Lygiai tą patį yra sakęs ir Bavarijos premjeras: migrantus globojančios organizacijos padeda pasislėpti tiems, kurie padarė nusikaltimus arba turi būti deportuoti.

Vengrijos Helsinkio komitetas apkaltino Budapeštą šmeižtu dėl 8 milijonams gyventojų išplatintų lankstinukų, kuriuose teigiama, kad ši grupė padeda nelegaliai imigracijai. Aktyvistai tikina nežinantys nė vienos nevyriausybinės organizacijos, kuri tiesiogiai padėtų nelegaliai imigracijai, tačiau mano, jog vyriausybės didžiausiais priešais tapo pilietinės grupės, kritikuojančios jos politiką ir ginančios prieglobsčio prašytojų teises.

Budapešto siūlomi įstatymai tikriausiai įplieks dar didesnę įtampą tarp Vengrijos ir Briuselio. Europos Komisija jau apskundė Vengriją Europos Teisingumo Teismui dėl 2017 metais priimtų įstatymų, kuriais nusitaikyta į nevyriausybines organizacijas, universitetus ir prieglobsčio prašytojus.

Europos Sąjungos (ES) migracijos ir prieglobsčio politikai nepritarianti Vengrija, kaip ir kai kurios kitos Vidurio Europos šalys, prieštarauja privalomoms pabėgėlių paskirstymo kvotoms, kurias Vokietija ir Italija laiko būtinomis, siekiant teisingai paskirstyti pabėgėlių naštą visoms narėms. Tai žada dar aštresnį ES valstybių narių ginčą dėl planų peržiūrėti savo migracijos politiką, kad nepasikartotų tokios krizės kaip 2015–2016 metais.

„Jūs norėjote migrantų, o mes ne“

Savo politiką dėl imigracijos Vengrija ėmėsi griežtinti artėjant balandžio 8 dieną numatytiems rinkimams. Manoma, kad siūlomas įstatymų paketas, pavadintas „Stabdyti Sorosą“, pirmiausia nukreiptas prieš šį Vengrijoje gimusį JAV finansininką milijardierių, kurio fondas skiria pinigus pabėgėlių teises ginančioms organizacijoms. Premjeras V. Orbanas kaltinamas pradėjęs susidorojimo kampaniją su šiuo savo kritiku. Be to, Vengrijos valstybinis audito biuras neseniai skyrė milžinišką 820 tūkst. eurų baudą pagrindinei opozicinei nacionalistinei „Jobbik“ partijai už neteisėtą rinkimų kampanijos finansavimą. Ši partija taip pat mano, jog tai politinis susidorojimas.

V. Orbano centro dešiniųjų „Fidesz“ nesusidurs su rimtu iššūkiu per rinkimus, nes opozicija susiskaldžiusi, o antroje vietoje esanti „Jobbik“ smarkiai nuo jos atsilieka. „Fidesz“ tikisi laimėti dviejų trečdalių parlamentinę daugumą, kurios pakanka Konstitucijai keisti, o V. Orbanas, didžiausias kanclerės Angelos Merkel politikos atverti duris migrantams priešininkas, – trečią iš eilės premjero kadenciją.

Neseniai paklaustas, ar teisinga, kad Vokietija priėmė 2 mln. migrantų, o Vengrija atsisako įsileisti ir tuos 1294, kurie jai priklauso pagal ES kvotą, V. Orbanas atsakė: „Skirtumas tas, kad jūs norėjote migrantų, o mes ne.“ Pasak jo, egzistuoja dvejopi standartai – kritikuojama tik Vengrija, nors kvotų nesilaiko daugiau nei 20 ES šalių.

„Niekada negalėjau suprasti, kaip tokia šalis kaip Vokietija, kuri mums yra drausmės ir teisinės valstybės pavyzdys, geru dalyku laikė chaosą, anarchiją ir neteisėtą sienų kirtimą.“

„Mes dirbame savo darbą saugodami išorinę ES sieną su Serbija. Nuo 2015 metų mums tai atsiėjo papildomą milijardą eurų – iš Briuselio už tai negavome nė cento. Negalima išspręsti problemos paskirstant po visą ES teritoriją tuos, kurie neteisėtai atvyko į ES, – teigė V. Orbanas vokiečių leidiniui „Bild“. – Šiuos žmones mes laikome ne musulmonų pabėgėliais, o musulmonų įsiveržėliais. Norint pasiekti Vengriją iš Sirijos, reikia kirsti keturias šalis, kurių nė viena nėra tokia klestinti kaip Vokietija, bet visos ganėtinai stabilios. Taigi šiems žmonėms svarbus ne išlikimas.“ Vengrijos premjero teigimu, tai įrodymas, jog ši migracija yra ekonominė, žmonės ieško geresnio gyvenimo.

„Jei pas jus ateina svečias, jis pasibeldžia į duris ir klausia, ar gali užeiti. Šitie žmonės taip nesielgia, jie neteisėtai kerta sieną. Tai buvo ne migrantų banga, o įsiveržimas, – pareiškė premjeras. – Niekada negalėjau suprasti, kaip tokia šalis kaip Vokietija, kuri mums yra drausmės ir teisinės valstybės pavyzdys, geru dalyku laikė chaosą, anarchiją ir neteisėtą sienų kirtimą.“

V. Orbano manymu, pabėgėliai tapo politine Europos problema, bet socialiniu požiūriu – tik Vokietijos. Jis priminė, jog Portugalijos premjeras galėjo kiek nori kviesti migrantus, jie vis tiek ten neina, nes nenori toje šalyje gyventi. Visi nori į Vokietiją! Migrantų Vokietijoje tiek daug ne todėl, kad visi būtų pabėgėliai, o dėl to, kad visi nori gyventi kaip vokiečiai.

„Vengrijos tauta nenori jokių migrantų, – pabrėžė V. Orbanas. – Nemanau, kad vyriausybė gali prieštarauti tautos valiai. Kalbama apie tautos suverenitetą ir kultūrinę tapatybę. Mes turime išsaugoti teisę patys nuspręsti, kas gali gyventi Vengrijos teritorijoje.“

V. Orbano įsitikinimu, didelis musulmonų skaičius neišvengiamai suformuoja paralelinę visuomenę, o krikščionių ir musulmonų visuomenės negali susijungti. „Daugiakultūriškumo idėja – iliuzija. Bet mes to ir nenorime. Mums nepatinka, kai tai primetama“, – kalbėjo V. Orbanas.

Tad kodėl tuomet visai nepasitraukus iš Europos Sąjungos? Tačiau šito Vengrijos premjeras nenori. „Nors kritikuojame Briuselį, mūsų pozicija nėra antieuropietiška. Briuselis – dar ne visa ES. Europos Sąjungos projektas yra nuostabus, esame laimingi, kad jame dalyvaujame, norime ir ateityje būti jo dalis“, – sakė jis.

Vengrijos vyriausybės vadovas nurodė, kad iš kazino kapitalą susikrovęs George'as Sorosas teikia finansinę paramą 60-iai nevyriausybinių organizacijų, kurios palaiko migraciją, įskaitant nelegalią. Todėl kalbama ne apie žodžio laisvę, o apie nacionalinį saugumą. Be to, V. Orbanas nelaiko Vokietijos spaudos laisvesne nei Vengrijos, nors „Reporteriai be sienų“ žodžio laisvės reitinge Vengrijai skyrė 71-ą, Vokietijai – 17-ą vietą. V. Orbanas pabrėžė, jog 80 proc. Vengrijos žiniasklaidos yra privačiose rankose ir didžioji jos dalis kritikuoja valdžią, tad žodžio laisvės suvaržymų jis neįžvelgia. („Freedom House“ ataskaitoje apie demokratijos lygį pasaulyje Vengrija minima kaip mažiausiai laisvės turinti ES šalis.)

2015 metais per Vengriją traukė minios neteisėtai sienas kirtusių migrantų.
2015 metais per Vengriją traukė minios neteisėtai sienas kirtusių migrantų.

Vyriausybės spektaklis

Nors V. Orbanas nuolat pasisako prieš imigraciją, jis sulaukė savo priešininkų iš „Jobbik“ kaltinimų, jog visa tai tėra vyriausybės spektaklis. Mat iš tikrųjų Vengrija priėmė lygiai tiek pabėgėlių, kiek numato ES kvota. Socialistai netgi pareikalavo, kad V. Orbanas parlamentui paaiškintų savo politiką.

Jungtinių Tautų duomenys rodo, kad pernai Vengrija priėmė beveik 1300 prieglobsčio prašytojų – daugiausia per visą dešimtmetį. Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto aiškino, jog tai padaryta pagal Ženevos konvenciją, o ne pagal ES pabėgėlių paskirstymo programą, kuriai Vengrija nepritaria.

Kaip teigė ministras, duomenys apie priimtus pabėgėlius nebuvo išviešinti dėl šių saugumo. Tačiau šis neatitikimas tarp žodžių ir realių veiksmų gali pakirsti pasitikėjimą vyriausybe svarbiausiu klausimu, padėjusiu „Fidesz „ išlikti favorite.

Afganistaniečiai sudaro didžiausią dalį pernai į Vengriją atvykusių prieglobsčio prašytojų, po jų eina irakiečiai ir sirai. JT pabėgėlių agentūra UNHCR nurodo, jog Vengrijos vyriausybė niekada nesistengė diferencijuoti nuo konfliktų ir dėl ekonominių priežasčių bėgančių žmonių, suplaka juos į vieną kategoriją, dažnai sieja su terorizmo pavojumi ir taip klaidina Vengrijos visuomenę bei kenkia prieglobsčio prašytojų interesams.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"