Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Vatikano ir Kinijos derybos kelia nerimą vietos katalikams

 
2018 02 20 16:30
Kinijoje yra 10-12 mln. katalikų. 
Kinijoje yra 10-12 mln. katalikų.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Popiežius Pranciškus ir jo diplomatai slapta derasi su Kinijos valdžia. Manoma, kad jau kovo mėnesį bus pasirašytas susitarimas, baigsiantis kelių dešimtmečių ginčą, kas šalyje kontroliuoja Katalikų bažnyčią. Tačiau galimos Vatikano nuolaidos Pekinui verčia nerimauti kai kuriuos vietos katalikus.

Kinijoje yra 10–12 mln. katalikų, kurių pusė meldžiasi Vatikano pripažįstamose, bet nelegaliai šalyje veikiančiose bažnyčiose, o kita pusė – valdžios administruojamose šventovėse. Baiminamasi, kad Vatikanas, trokšdamas pasiekti susitarimą, išduos dvasininkus ir parapijiečius, kurie dešimtmečius nelegaliai, rizikuodami būti suimti ir persekiojami, praktikavo savo tikėjimą.

Šio mėnesio pradžioje į pensiją išėjęs Honkongo arkivyskupas kardinolas Josephas Zenas smarkiai sukritikavo vykstančias derybas. Anot jo, Vatikano ir Pekino susitaikymas baigsis tuo, kad šalies katalikai bus patupdyti į komunistų kontroliuojamą narvą. Arkivyskupas apkaltino Šventojo Sosto biurokratus kinų katalikų išdavyste ir įspėjo: „Valdžios pavergta Bažnyčia nėra tikra Katalikų bažnyčia.“

Praėjusią savaitę grupė žymių Honkongo katalikų parašė viso pasaulio vyskupams atvirą laišką, kuriame pareiškė nusivylimą vykstančiomis derybomis. „Mums neramu, nes susitarimas gali ne tik neužtikrinti Bažnyčios trokštamos ribotos laisvės, bet ir pakirsti Bažnyčios moralinį autoritetą“, – sakoma laiške.

Neturi diplomatinių santykių

Vieša kritika pasipylė lyg iš gausybės rago, nors dar neskelbiama tikslių Vatikano ir Kinijos vyriausybės derybų detalių. Tad kol kas neaišku, ką pontifikas linkęs paaukoti, kad pasiektų istorinį susitarimą, kuris padėtų atnaujinti diplomatinius santykius ir leistų jam tapti pirmuoju Kinijoje apsilankiusiu popiežiumi.

„Progresas jaučiamas“, – „The New York Times“ teigė vienas Vatikano pareigūnas, paklaustas apie derybų eigą. Popiežius išsiuntė į Pekiną geriausius Kinijos ekspertus dalyvauti slaptų darbo grupių posėdžiuose. Valstybinė žiniasklaida Kinijoje itin palankiai atsiliepė apie vykstančias derybas.

Vatikanas ir Kinija nutraukė diplomatinius santykius 1951-aisiais, praėjus porai metų, kai valdžioje įsitvirtino komunistai. 1957-aisiais Pekinas įsteigė Kinijos katalikų patriotų asociaciją, kurios uždavinys buvo prižiūrėti bažnyčias. Tačiau Vatikanas, nors iš esmės neprieštarauja šios institucijos kunigų teisei suteikti sakramentą, visiškai jos nepripažįsta. Šventasis Sostas slapta skiria vyskupus vadovauti vadinamajai pogrindžio Bažnyčiai.

Tiek popiežius Jonas Paulius II, tiek Benediktas XVI stengėsi atnaujinti santykius su Kinijos valdžia, tačiau jiems nepavyko pasiekti susitarimo.

Vyskupų skyrimas

Nors Vatikanas sulaukia viešos kritikos, regis, jis neketina keisti savo pozicijos. Kaip pažymi Belgijoje įsikūrusio instituto „Ferdinand Verbiest Institute“ direktorius Jeroomas Heyndrickxas, patarinėjęs Benediktui XVI Kinijos klausimais, teigiama šių derybų baigtis būtų „daugelį metų lauktas proveržis“, nes pagaliau pavyktų pasiekti susitarimą dėl vyskupų skyrimo šalyje.

Vatikanas jau paprašė dviejų „pogrindžio“ vyskupų pasitraukti iš pareigų, kad vietoj jų būtų paskirti Pekino palaiminti dvasininkai. „The New York Times“ šaltinių duomenimis, popiežius Pranciškus taip pat gavo prašymą pripažinti 7 Kinijos valdžios paskirtus vyskupus – jie įšventinti be pontifiko pritarimo. Kalbama, kad per derybas aptariama galimybė ateityje popiežiui skirti vyskupą iš trijų Kinijos pateiktų kandidatų. Kol kas neaišku, ar jis turėtų visiško veto teisę šiame procese.

Neaišku, ką pontifikas linkęs paaukoti, kad pasiektų istorinį susitarimą, kuris padėtų atnaujinti diplomatinius santykius ir leistų jam tapti pirmuoju Kinijoje apsilankiusiu popiežiumi.

Kitas klausimas: ar Kinijos valdžia pripažins per 30 pogrindžio Bažnyčios vyskupų, paskirtų Vatikano? Tai itin aktualu pastaruoju metu, nes šį mėnesį Pekinas dar labiau sustiprino religinių grupių kontrolę ir sekimą. Pagal naujus įstatymus, neregistruotoms religinėms grupėms, tokioms kaip pogrindžio Katalikų bažnyčia, ateityje gali būti dar sunkiau susitikti ir aukoti mišias.

Vatikanui kelia nerimą tai, kad katalikybė Kinijoje beveik neplinta, priešingai nei protestantizmas. Kaip rašo „Deutsche Welle“ žurnalistas Frankas Sierenas, Vatikanas, siekdamas intensyviau vykdyti prozelitizmą, bando įsiteikti Pekinui.

Vatikanas yra vienintelė Europos valstybė, palaikanti formalius diplomatinius santykius su Taivanu. Dar nežinoma, ar susitarimas su Kinija kaip nors pakeis Šventojo Sosto poziciją šiuo klausimu.

Ne politika, o tikėjimas

Kardinolas J. Zenas, senas Pekino kritikas, užsiminė, kad Vatikano delegacija Kinijoje užbėgo popiežiui už akių. Tačiau Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas, vadovaujantis deryboms su Kinija, paneigė šiuos gandus. Jis pabrėžė, jog popiežiaus pozicija tokia pat, kaip ir diplomatų.

Vyskupas Marcelo Sanchezas Sorondo, vienas artimų Pranciškaus aplinkos žmonių, sugrįžęs iš Pekino laikraščiui „Vatikan Insider“ net pareiškė, esą kinai „geriausiai vykdo Bažnyčios socialinę doktriną“. Toks pasakymas smarkiai supykdė Kinijos kritikus.

„Suprantame, kad trokštant atnaujinti Kinijos ir Vatikano santykius galima imti dievinti ir liaupsinti kinų kultūrą“, – portale „AsiaNews“ publikuotame komentare „Sanchezas Sorongo Stebuklų šalyje“ rašė Popiežiškojo užsienio misijų instituto narys kunigas Bernardo Cervellera. Tačiau, jo žodžiais, pataikavimas Kinijai paverčia Bažnyčią pajuokos objektu.

Pontifiko gynėjai su tokia kritika nesutinka. „Popiežius nėra naivus. Jis žengia tuo pačiu keliu kaip Benediktas XVI – siekia rasti būdą, kaip užmegzti dialogą su valdžios atstovais, – aiškino popiežiaus patarėjas kunigas Antonio Spadaro. – Reikia būti realistiškiems. Kokį susitarimą galime pasiekti? Tai pasitikėjimo klausimas. Kinų valdžia turi žinoti, kad politika mūsų nedomina. Mus domina tikėjimas.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"