Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Vakarai prieš Rusiją: vienybė težydi? Ar tikrai?

 
Reuters/Scanpix nuotrauka

Net po to, kai Rusija pateikė bent tuziną paaiškinimų ir versijų, kas išties galėjo nutikti Sergejui Skripaliui ir jo dukrai, (britai sako, kad šiai dienai jie suskaičiavo bent 24 rusų teorijas) net tada didesnioji dalis Vakarų šalių vyriausybių palaikė britus, „The Washington Post“ rašo Anne Applebaum. 

Didžioji Britanija nebuvo izoliuota, kaip, galbūt, buvo tikėtasi. Bent 28 šalys stojo į jos pusę ir sutiko išsiųsti daugiau nei 100 Rusijos diplomatų. Tai buvo koordinuotas atsakas Rusijai, nes ši panaudojo cheminį ginklą ir Salisburyje bandė nužudyti buvusį dvigubą agentą ir jo dukterį.

Reakcija į S. Skripalio apnuodijimo atvejį atspindi, kiek Rusija išties daro įtakos vienos ar kitos valstybės vidaus politikai, priimamiems sprendimams.

Net po to, kai Rusija pateikė bent tuziną paaiškinimų ir versijų, kas išties galėjo nutikti Sergejui Skripaliui ir jo dukrai (britai sako, kad šiai dienai jie suskaičiavo bent 24 rusų teorijas) net tada didesnioji dalis Vakarų šalių vyriausybių palaikė britus.

Koordinacija buvo įspūdinga, Rusijos diplomatija nepatyrė tokio smūgio nuo pat Šaltojo karo pabaigos. Tiesa, šią istoriją verta panagrinėti kiek atidžiau, nes ji parodo kokia išties įtakinga yra Rusija ir koks gali būti neprognozuojamas jos veikimas.

Stebėtojus pritrenkė vieninga Vokietijos ir Prancūzijos reakcija į S. Skripalio apnuodijimo atvejį. Šios šalys yra pagrindiniai Rusijos politinės įtakos taikiniai, tarkime Prancūzijos prezidento rinkimų metu Rusija gana atvirai ragino balsuoti už kraštutinių dešiniųjų atstovę Marine Le Pen, paskolos, gautos iš Rusijos, jai padėjo sėkmingai vykdyti politinę kampaniją, patekti į antrąjį prezidento rinkimų turą.

Rusijos troliai ir šalininkai taip pat vykdė internetinę propagandos kampaniją remiančią „Alternative fur Deutschland“ – vokiečių kraštutinės dešinės atstovus praeitų metų visuotiniuose rinkimuose Vokietijoje. Rusų pinigai buvo naudojami papirkinėti prancūzų ir vokiečių politikus, pirkti įtaką.

Vienas garsiausių tokių pavyzdžių – Gerhardas Schroederis, buvęs vokiečių socialdemokratų partijos lyderis ir buvęs Vokietijos kancleris, šiuo metu jis priklauso kelioms rusų kompanijų valdyboms, yra garsus pro-rusiškas balsas Vokietijoje.

Visgi abiejuose šiose šalyse partijos, kurias vienaip ar kitaip palaikė Rusija – pralaimėjo rinkimus. Galbūt todėl Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir vokiečių kanclerė Angela Merkel duoda atsaką Rusijai.

A.Merkel įtarinėjo, kad Rusija turi piktų kėslų Europoje nuo tada, kai ši įsiveržė į Ukrainą, sankcijos Rusijai buvo priimtos remiant Vokietijai, be jos paramos sankcijos būtų buvę bevertės. A. Merkel taip pat ir E. Macronas, žino, kad Rusija remia jų politinius priešininkus, papirkinėja ir kitaip vilioja Vokietijos ir Prancūzijos politikus.

Graikijoje, kur kraštutinė dešinė ir kraštutinė kairė šiuo metu sudaro koaliciją ir abi palaiko draugiškus santykius su Rusija – nė vienas rusų diplomatas išsiųstas nebuvo.

Tiesa, kitos ES šalys turi kiek kitokį požiūrį į Rusiją ir jos vykdomą politiką. Italija, kur sunkios derybos nulems, kokia vyriausybė valdys šalį, išsiuntė tik du Rusijos diplomatus. Visgi Matteo Salvini, „Šiaurės lygos“, kuri save laiko pro-rusiška partija, lyderis ir, galimai, būsimas Italijos ministras pirmininkas kritikavo šį sprendimą. Juo nebuvo patenkintas ir kitas mažos kraštutinės dešinės partijos lyderis ir, galbūt, būsimos koalicijos narys, sakydamas, kad „yra nepriimtina, jog vyriausybė išgujo du rusų diplomatus“.

Graikijoje, kur kraštutinė dešinė ir kraštutinė kairė šiuo metu sudaro koaliciją ir abi palaiko draugiškus santykius su Rusija – nė vienas rusų diplomatas nebuvo išsiųstas iš šalies. Tas pats nutiko Austrijoje, kur valdančiojoje koalicijoje yra kraštutinės dešinės „Laisvės“ partija, kuri, žinoma, turi ryšių su Rusija. Beveik visur kur pažvelgsi reakcija į S. Skripalio apnuodijimo atvejį atspindi, kiek Rusija išties daro įtakos tam tikros valstybės vidaus politikai, priimamiems sprendimams.

Verta pakalbėti ir apie JAV reakciją, atsaką į britų pagalbos šauksmą. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad JAV sureagavo labai aštriai – 60 iš šalies išmestų diplomatų ir konsulato uždarymas skamba įspūdingai. Šį žingsnį palaimino Valstybės departamentas ir Nacionalinio saugumo taryba, o prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė sprendimą. Visgi nėra viskas taip aišku, kaip norėtųsi.

Anne Applebaum. Wikimedia.org nuotrauka.
Anne Applebaum. Wikimedia.org nuotrauka.

Kelios dienos po to, kai buvo apnuodytas buvęs dvigubas agentas S. Skirpalis, dabar jau buvęs valstybės sekretorius Rexas Tillersonas apnuodijimą pavadino „baisiu atveju“ ir pareiškė, kad pėdsakai „aiškiai“ veda link Rusijos. O štai prezidentas D. Trumpas savo nuomonės tuo klausimu neišsakė. Prezidento „Twitter“ paskyra tylėjo, o pokalbyje telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ši tema taip pat nebuvo paliesta. D. Trumpo santykiai su Rusija vis dar lieka paslaptimi.

Taip pat įdomu, kokių žingsnių imsis JAV prezidentas, nes kitu atveju, jei būtų kitas prezidentas, jis, matyt, norėtų mažinti Rusijos įtaką Europoje, artimiau bendrautų su Didžiosios Britanijos ministre pirmininke Theresa May, Prancūzijos prezidentu ir Vokietijos kanclere, kitais žodžiais tariant – rengtų ilgalaikį veiksmų planą. Atsakas galėtų būti darnus ir didesnis nei dabartinės sankcijos ar vizų suvaržymai, galima būtų mėginti pašalinti rusiškus pinigus, kurie skirti papirkinėjimams, koncentruotis į Kremliui artimus oligarchus, gyvenančius JAV arba Europoje, neleisti jiems „plauti“ pinigų.

Visgi šis prezidentas, kurio verslas praeityje turėjo naudos iš santykių su Rusija – to nedarys. Tai žino amerikiečiai, tai žino ir Europos valstybių lyderiai. Verta pastebėti, kad britai pagalbos paprašė ne NATO, bet ES susitikime, kurios dalimi jie dar yra, o štai JAV – ne. Diplomatų išsiuntimas parodė, kad Vakarai – vis dar vieningi, bet tuo pačiu – nepribrendę imtis tikros strategijos prieš Rusiją.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"