Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Ukrainos vicepremjerė: sistema, kaip gyvatė – nukerti vieną galvą ir atsiranda dar trys, bet...

 
2018 04 24 14:15
Vicepremjerė Ivanna Klympush-Tsintsadze./
Vicepremjerė Ivanna Klympush-Tsintsadze./ Wikimedia.org nuotrauka

Buvusi žurnalistė ir nevyriausybinių organizacijų atstovė, o dabar – Ukrainos vicepremjerė Ivanna Klympush-Tsintsadze sako, kad jos tautiečiai išgyvenę dvi revoliucijas ir vis dar brendantys per karo liūną yra labiau subrendę nei Oranžinės revoliucijos metu, nepakantesni korupcijai, bet vis dar paveikūs propagandai. „Deja, bet žmonės Ukrainoje vis dar tiki melu,  iškraipytais faktais, yra veikiami propagandos“, – LŽ sakė Ivanna Klympush-Tsintsadzė. 

– Jūs dirbote žurnaliste, daug metų darbavotės nevyriausybiniame sektoriuje, o dabar esate vicepremjerė ir politinę situaciją Ukrainoje matote iš kito „kampo“. Kokia šiuo metu yra Ukrainos žiniasklaida, kokį vaidmenį ji vaidina politiniuose, visuomeniniuose procesuose? Ar ji laisva?

Jau antrą savaitę galvoju apie nevyriausybinių organizacijų atliktą tyrimą, kuris rodo, kad net 30 proc. respondentų negali tiksliai ir išsyk atsakyti, kas pradėjo karą Ukrainos rytuose.

– Mes žengėme didelį žingsnį ir priėmėme įstatymą dėl nacionalinio transliuotojo. Tai – sudėtingas procesas, kuris užima daug laiko, reikalauja nemenkų pastangų ir finansų, bet tai geras kelias ir mes, tikiu, turėsime stiprų nacionalinį transliuotoją.

Tiesa, reikia pripažinti, kad nacionalinis transliuotojas toks, koks yra dabar – netenkina žiūrovų lūkesčių. Jis nėra populiarus, bet aš tikiuosi, kad jis augs, laidų kokybė – gerės. Ukrainos visuomenė žinias gauna iš televizijos ekranų, o interneto ar spausdintinės žiniasklaidos priemonių auditorijos nėra didelės. Televizijos stotys priklauso privatiems asmenims, yra įtakojamos didelių verslų, oligarchų. Neseniai buvo priimtas sprendimas, kad turi būti paviešinti žiniasklaidos savininkai, o dar prieš porą metų tai buvo tiesiog neįsivaizduojama.

Taigi, situacija žiniasklaidoje nėra juoda arba balta, visgi medijų raštingumo žmonėms trūksta, todėl mes turime siekti, kad žmonės kuo atidžiau „vartotų“ žiniasklaidos produktus, būtų kuo kritiškesni tai informacijai, kurią gauna. Tai svarbi sritis ir turime ties tuo dirbti.

Mūsų žiniasklaida dabar yra tokia, kokios dar prieš trejus metus negalėjome įsivaizduoti. Temos ir jų nušvietimas yra visiškai kitoks ir tai tikrai gerai, atsirado daug tiriamosios žurnalistikos, pamažu kyla žurnalistikos standartai, bet žinoma, reikia reikalauti didesnės žiniasklaidos priemonių atsakomybės, geresnio turinio.

Kaip matyt žinote, mes ėmėmės tam tikrų žingsnių uždarydami socialinius tinklus ateinančius iš Rusijos ir buvome apkaltinti demokratijos suvaržymais, bet, manau, tarptautiniai partneriai mus supranta. Tam tikra dalis priešiško turinio esančio internete buvo apribota, bet Ukrainoje dar veikia TV kanalai, kurie transliuoja Rusijai palankias žinias, nors Rusijos TV kanalus retransliuoti Ukrainoje uždraudėme.

Rusijos pinigų žiniasklaidos srityje yra, bet jie yra gerai paslėpti, tikrieji savininkai dažnai slepiasi po nominaliais vardais. Teritorijose, kurios yra greta kontaktinės linijos, priešų pusė kliudo mūsų televizijos ir radijo stočių transliacijoms. Mes lėtai, bet užtikrintai atstatinėjame transliacijų bokštus ir vis daugiau žmonių Ukrainos rytuose gali matyti Ukrainos televizijos kanalus, klausytis radijo. Žinoma, būtų idealu, jei žmonės gyvenantys užgrobtose teritorijose galėtų gauti žinių iš mūsų pusės.

– Rusija gerai naudojasi informaciniais ginklais, moka „kariauti“ informacinius karus, kuria paveikią propagandą. Kaip su tuo kovojate? Ar naudojate kontrpropagandą? Kaip skleidžiate savo žinią?

– Mes nenaudojame kontrpropagandos. Mes kuriame demokratinę visuomenę, o tuo, žinoma, naudojasi Rusija, kuri demokratinėse sistemose visada randa silpnų vietų, bet propagandos nenaudojame.

Turime informacijos ministeriją, kurią įkūrėme 2014 metais, bet šios ministerijos darbas daugiau techninis, jie padeda ištransliuoti žinias, reaguoti į netikrus pranešimus, juos pastebėti. Mes siekiame teikti informaciją ir faktus, bet nenorime to supakuoti į „paketus“ ir pateikinėti. Žinoma, informacinis laukas šalyje, kuri išgyvena karą, yra atitinkamas. Yra patriotizmo, tarpusavio palaikymo ir nacionalinės garbės banga, tai jaučiasi ir žiniasklaidoje.

Deja, bet žmonės Ukrainoje vis dar yra itin pažeidžiami propagandos, tiki melu, iškraipytas faktais. Jau antrą savaitę galvoju apie nevyriausybinių organizacijų atliktą tyrimą, kuris rodo, kad net 30 proc. respondentų negali tiksliai ir išsyk atsakyti, kas pradėjo karą Ukrainos rytuose. Tai – didžiulis skaičius žmonių, kurie nežino, kas pradėjo karą ir tai reiškia, kad mes turime dar sykį atsigręžti į save ir pasižiūrėti, kaip mes komunikuojame tam tikrą informaciją, kaip bendraujame su savo piliečiais. Tokie rezultatai yra ir Rusijos propagandos, informacinių atakų rezultatas. Mes žinome faktus, tai, kas išties įvyko, bet kita pusė tais pačiais faktais manipuliuoja. Būdami politikais ir atsisakydami eiti ir kalbėti žiniasklaidos priemonėse, kurios palaiko Rusijos pusę, galbūt darome klaidą, nes daugelis žmonių tiesiog neišgirsta kitokių faktų, kitos nuomonės.

– Ukraina po 2014 metų Maidano įvykių aktyviai bendradarbiauja su Europos Sąjunga (ES), vykdo reformas, siekia narystės NATO. Ką ukrainiečiai apie tai mano? Ar palaiko sprendimus dėl nelengvų reformų?

– Reformos, Europos Sąjungos taisyklės ir kiti dalykai, kurie šiuo metu vyksta Ukrainoje – yra skausmingi. Ir mums tikrai reikia žmonių, kurie visa tai pergyveno, kad šie galėtų paliudyti, jog reformos nevyksta greitai. O ir žmonės Ukrainoje į reformas žiūri atsargiai, nes nesėkmingų bandymų keistis būta ir anksčiau, visuomenė atsargi.

Būta kosmetinių reformų, taisyklių keitimo tuomet, kai nekeičiama sistema. Būtent todėl žmonės jautriai žiūri į reformas. Reikia pripažinti, kad yra noro, jog reformos įvyktų kuo greičiau, tikėjimo, kad viską galima pakeisti per naktį. Iškart po 2014 metų Maidano įvykių žmonės buvo nusiteikę skausmingoms reformoms, vyravo įsitikinimas, kad to reikia, kad negalima išvengti. Bet vos pradėję reformas mes „gavome“ karą, 20 proc. ekonomikos nuosmukį ir karinį, informacinį, energetinį, prekybinį konfliktą.

Taigi, mes kariaujame ir reformuojame savo šalį. 2014 metų pabaigoje buvome ant bankroto ribos, galėjome viską prarasti, bet atsilaikėme. Šiuo metu jau stebime 2,2 proc. ekonomikos augimą ir tai teikia vilties.

Karas ir svyruojanti ekonomika vargina žmones, jie darosi nekantrūs. Būtent tada atsiranda populistų, kurie aiškina, kad jie gali viską pakeisti ir padaryti tai greitai. Populistai siūlo paprastus sudėtingų problemų sprendimus, žada rojų žemėje ir įvairius nemokamus dalykus. Ir žmonės nori jais tikėti, nors aš nesuprantu kaip ir kodėl. Taigi, žmonės yra pavargę ir išsekę ir todėl mums labai svarbu, kad reformos, kurios šiuo metu vyksta, rezultatus „parodytų“ kuo greičiau.

Bevizis rėžimas su ES yra puikus to pavyzdys, žmonės tai supranta. Bet yra ir kitų reformų, kurios sunkiai skinasi kelią į žmonių sąmonę, tarkime maisto saugumo kontrolė, tai būtina, tai duos rezultatus, bet tikrai užtruks, kol žmonės supras to naudą. Žmonės neturi pinigų, todėl jie perka tai, ką gali įpirkti ir negalvoja apie produktų saugumą. Taip pat ir ekologiniai ES standartai, reikalavimai, kuriuos privalu išpildyti, bet jie kertasi su žmonių poreikiais, kurie yra dabar. Taigi, mes deriname ilgalaikes reformas su trumpalaike nauda, kurią žmonės gali pajusti išsyk. Mūsų dar laukia pensijų, sveikatos apsaugos reformos – tai nelengvi darbai, nes šios sistemos nereformuotos nuo sovietinių laikų.

Taigi, mes kariaujame ir reformuojame savo šalį. 2014 metų pabaigoje buvome ant bankroto ribos, galėjome viską prarasti, bet atsilaikėme.

Po 2014 metų įvykių Ukrainos visuomenės palaikymas ES ir NATO institucijoms, integracijos idėjai tik didėja. Tai – labai džiugina. Manau tai pats didžiausias „mandatas“, kurį gali gauti valstybė iš savo piliečių. Mes taip pat siekiame aiškinti visuomenei, kad NATO ne tik karinis aljansas, tai ir demokratijos standartai, įstatymų viršenybė, mokslo tyrimai. Norime žmonėms parodyti dalykus, kurie nėra akivaizdūs, kad žmonių parama būtų ne emocinė, bet brandi. Panaši situacija yra ir su integraciją į ES. Ir čia labai svarbi partnerių, tokių, kaip Lietuva, parama, nes mes patys ne visada sugebame savo žmonėms paaiškinti kas bus, kokių priemonių reikia imtis, kada galėsime džiaugtis rezultatais.

– Ukraina kenčia nuo korupcijos. Tiesa, kova su šia yda taip pat intensyvėja. Ką patys ukrainiečiai mano apie korupciją ir kovą su ja?

– Labai ilgą laiką Ukrainoje nebuvo institucijų, kurios efektyviai dirbtų korupcijos prevencijos ir intervencijos srityse. Trūko institucijų, kurios mokėtų ir išties galėtų kažką padaryti, tarkime neturėjome antikorupcinės prokuratūros, nebuvome net arti to, kad sukurtume antikorupcinį teismą. Taigi, daugelis žmonių galvojo, kad jei nebuvo institucijų, nebuvo ir korupcijos. Dabar yra institucijos, atitinkami įstatymai, žiniasklaida kasdien apie tai kalba, todėl manoma, kad korupcija – klesti.

Kiekviena save gerbianti žiniasklaidos priemonė šiuo metu turi atskirą skyrių, kuriame dirbantys žurnalistai tiria korupcinius atvejus, rašo apie tai straipsnius ir daro reportažus. Staiga korupcijos tema yra visur. Aš manau, kad reikia ne tik gaudyti ir už grotų sodinti kyšininkus, bet ir keisti visą sistemą, kuri yra ydinga. O tam, kad būtų pakeista sistema, tarkime teisėjų skyrimo, reikia laiko ir konstitucinių pakeitimų. Kai kuriuos pakeitimus mes jau padarėme, bet reikia „perkrauti“ visą sistemą. Taip pat svarbi prevencija, užkardyti galimybes imti kyšius. Uždarėme nemažai bankų, kurie buvo naudojami, kaip pinigų „plovyklos“, taip pat uždarėme energetikos „langelius“, kurie buvo bene pagrindiniai oligarchų pelno šaltiniai.

Po 2014 metų įvykių Ukrainos visuomenės palaikymas ES ir NATO institucijoms, integracijos idėjai tik didėja. Tai – labai džiugina. Manau tai pats didžiausias „mandatas“, kurį gali gauti valstybė iš savo piliečių.

Žinoma, dar daug reikia padaryti, bet daug jau padarėme. Prisimenant 2014 metų protestus Maidane galiu pasakyti, kad jie, mano manymu, buvo paremti tiesos ieškojimu, kilo iš didelės neteisybės jausmo. Mes kovojome, kad būtų laikomasi įstatymų. Ir taip, kaip pilietė aš norėčiau, kad situacija keistųsi kur kas greičiau, bet, deja, sistema atspari. Kartais atrodydavo, kad sistema, kaip gyvatė – nukerti vieną galvą ir atsiranda dar trys, bet taip jau nėra. Situacija keičiasi, net tarptautinės organizacijos tai pastebėjo ir įvertino.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"