Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Ukraina ruošiasi atverti Černobylio archyvus

 
2018 06 05 19:36
Reuters/Scanpix nuotrauka

Ukrainos valstybinė archyvų tarnyba planuoja skaitmeninti ir publikuoti su Černobylio atominės jėgainės katastrofa susijusius dokumentus, įtrauktus į UNESCO tarptautinę programą „Pasaulio atmintis“.

„Nacionalinio archyvų fondo dokumentai pirmą kartą įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ tarptautinį registrą... Į tarptautinį registrą įtrauktas visas rinkinys archyvinių dokumentų, susijusių su avarija Černobylio AE“, – pranešė Ukrainos valstybinio archyvo vadovė Tatjana Baranova susitikime su visuomene antradienį Kijeve.

Pasak jos, dokumentų rinkinį sudaro dokumentai apie atominės energetikos plėtrą, atominių jėgainių statybą, sprogimą Černobylio jėgainėje. Jie rodo, kaip valdžia reagavo į minėtą katastrofą ir radiacinę taršą.

„Šie dokumentai bus skaitmeninami, kad būtų prieinami daugumai... Valstybinio archyvo portale jiems bus sukurta speciali paskyra“, – sakė T. Baranova.

Pasak archyvo vadovės, kol kas suskaitmeninti tik kai kurie dokumentai.

1986 metų balandžio 26-ąją per saugumo patikrinimą sprogo apie 100 km į šiaurę nuo Kijevo esančios Černobylio elektrinės ketvirtasis reaktorius. Į atmosferą pakilę radioaktyvių teršalų debesys užteršė iki trijų ketvirtadalių Europos – teritorijas nuo Švedijos iki Graikijos. Jėgainės teritorijoje žuvo apie 30 žmonių, dar keli tūkstančiai galėjo mirti nuo spinduliuotės Ukrainoje bei kaimyninėse Baltarusijoje ir Rusijoje.

Ši katastrofa laikoma didžiausia atominės energetikos istorijoje, pareikalavusia daugiausiai žmonių aukų ir padariusia didžiausių ekonominių nuostolių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"