Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Ukraina – krislas Trumpo ir Putino akyse?

 
AFP/Scanpix nuotrauka

Kijevas šiandien yra JAV ir Rusijos konflikto atspirties taškas ir atspindys. Karinio konflikto Ukrainoje pradžią galima laikyti ir konflikto tarp JAV ir Rusijos pradžia, rašo „The Atlantic“.

2014 metais Rusija aneksavo Krymą, sukėlė krizę Ukrainos rytuose ir neigė, kad ten yra Rusijos karių. Visa tai nutiko po to, kai Ukrainoje kilo valdžios krizė ir išsigandęs protestų paspruko tuometis šalies vadovas Viktoras Janukovyčius, politinę krizę Ukrainoje Rusija pavadino perversmu.

Pasak vieno Ukrainos politiko, Donbaso žmonės yra kaip lagaminas be rankenų, kažkas, ko negali panešti, bet negali ir palikti.

Šiandien Krymas vis dar priklauso Rusijai, Luhansko ir Donecko apsišaukėliškos respublikos yra atkirstos nuo pasaulio, ten gyvenantys žmonės vargsta, o karas Ukrainos rytuose tęsiasi.

Ukrainos konfliktas yra mikrokosmosas to, ką Vakarai mato Rusijoje ir Rusija mato Vakaruose. JAV ir Vakarų Europos akyse, tai, kas nutiko Ukrainoje ir Kryme, buvo tipinis Vladimiro Putino elgesys. Maskvos įsikišimą išprovokavo baimės. Kremlius bijojo spalvotųjų revoliucijų, kurios išvertė ne vieną Rusijos šalininką iš posto. Taip pat buvo siekiama neleisti buvusios sovietinėms respublikoms priartėti prie NATO ar ES. Siekti savo tikslų Kremlius naudojo visas įmanomas prievartos formas: intervenciją, tarptautinių sutarčių ir sienų pažeidimus, trečiųjų šalių jėgą ir kitas hibridinio karo priemones.

Rusija savo veiksmus interpretuoja kitaip, bet Vakarus mato beveik taip pat, kaip šie – Rusiją. Rusai įsitikinę, kad Vakarai siekia juos pažeminti ir apkarpyti jų įtakos zonas. Pasak rusų, to reikalaujama prisidengiant globalaus saugumo reikalavimais. Kremlius taip pat įsitikinęs, kad rusai buvo išduoti tada, kai nebuvo laikomasi pažado neplėsti NATO į rytus. Šie įsitikimai, kartu su sankcijomis Rusijai, tikėjimą, kad Vakarai – blogis – tik sustiprina.

Kaip įrodymas, kokie dviveidžiai yra Vakarai, naudojami abejoti Vakarų politiniai sprendimai, kvestionuojamos Irako ir Libijos invazijos, kaltinama, kad Vakarai ginkluoja sukilėlius Sirijoje ir pakeitė pokario sienas Europoje pripažindami Kosovą. Vakarams invaziją į Ukrainą yra puslapis išplėštas iš V. Putino dienoraščio, o štai V. Putinui tai keršto Vakarams akimirka.

Tam, kad šis konfliktas būtų išspręstas reikia, jog pagaliau būtų pradėti spęsti tikri Rusiją ir Vakarus kankinantys nesutarimai. Tai gali ilgai užtrukti, o Ukrainos rytuose gyvenantys žmonės, kurie ne savo nori tapo geopolitikos mikrokosmoso centru, neturi laiko.

Ukrainos krizė atspindi gilią ir, galbūt, neįveikiamą Rusijos ir Vakarų takoskyrą. Kijevas ir Maskva susitarė Minske dėl taisyklių, kurių turėtų paisyti Donetske ir Luhanske, bet abi pusės sunkiai jų laikosi. Kijevui sunku susitaikyti su mintimi apie specialų regionų statusą bei atleidimą nusikaltėliams, o Rusija visiškai nesuinteresuota laikytis saugumo susitarimų, regione vis dar yra Rusijos karių, nors ši atkakliai neigia jų buvimą.

Paralyžiaus jausmą stiprina ir tas faktas, kad nei Kijevas, nei Maskva nenori imtis atsakomybės už žmones, gyvenančius Luhanske ir Donecke. Kijevui, o ir daugeliui Vakaruose, jie priešiški valstybei piliečiai, kurie reintegravus juos atgal į Ukrainą savo balsais gali lemti rinkimus. Kitaip tariant, jie gali išrinkti Kremliui palankius politikus ir istorijos ratas dar kartą užsisuktų.

Tankų paradas taip vadinamoje "Donetsko liaudies respublikoje". AFP/Scanpix nuotrauka.
Tankų paradas taip vadinamoje "Donetsko liaudies respublikoje". AFP/Scanpix nuotrauka.

Kremliui šie žmones yra finansinė našta, kurios šis mielai atsikratytų. Pasak vieno Ukrainos politiko, Donbaso žmonės yra kaip lagaminas be rankenų, kažkas, ko negali panešti, bet negali ir palikti. Būtent todėl atrodo, kad Minsko susitarimai yra tai, ko abi pusės nenori laikytis, nes nė vienai jų išties nereikia nei teritorijos nei žmonių, kurie ten gyvena.

Donaldo Trumpo vaidmuo, kurį jis vaidina Ukrainoje, taip pat yra mikrokosmosas to, kaip jis atrodo platesniame Rusijos – JAV santykių kontekste. Jis tuo pačiu metu transliuoja viltį, baimę ir nustebimą. Vos atėjęs į valdžią D. Trumpas apkaltino savo pirmtaką deramai nesirūpinus Ukraina, todėl pareiškė būsiantis stipresnis ir geresnis Ukrainos draugas. Visgi tuo pat metu D. Trumpas gyrė ir Rusijos prezidentą. Ukrainiečiai džiūgavo gavę ginkluotės iš JAV, bet buvo sutrikę girdėdami prezidento D. Trumpo abejones dėl Krymo aneksijos. Kritiškas JAV prezidento pasisakymas dėl „Nord Stream“ patiko Rusijos nemėgstantiems politikams, bet jo aštrūs pasisakymai apie NATO juos suglumino. Taigi, ukrainiečiai nežino: Baltieji rūmai juos išgelbės ar pražudys.

Kol politikai nesutaria, konflikto zonoje gyvenantys žmonės – kenčia. 4 milijonai žmonių gyvena Donbaso regione, kur trūksta darbo, maisto, saugumo ir deramos sveikatos apsaugos. 600 tūkst. žmonių iš abiejų konfliktuojančių pusių kasdien kenčia nuo apšaudymų, jų judėjimas – suvaržytas.

Pasak ukrainiečių pareigūnų, tam, kad šis konfliktas būtų išspręstas reikia, jog pagaliau būtų pradėti spęsti tikri Rusiją ir Vakarus kankinantys nesutarimai. Tai gali ilgai užtrukti, o Ukrainos rytuose gyvenantys žmonės, kurie ne savo nori tapo geopolitikos mikrokosmoso centru, neturi laiko.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"