Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Ukraina iš lėto atsitveria nuo Rusijos

 
Ukrainos pareigūnas
patruliuoja palei spygliuotos vielos tvorą, iškilusią prie Senkivkos pasienio
posto.
Ukrainos pareigūnas patruliuoja palei spygliuotos vielos tvorą, iškilusią prie Senkivkos pasienio posto. AFP/Scanpix nuotrauka

2014 metų rugsėjį Ukraina pradėjo statyti tvorą Rusijos pasienyje. Tuometis premjeras Arsenijus Jaceniukas pristatė projektą „Siena“ ministrų kabineto pasėdyje. Tai viena priemonių, skirtų menkai saugomo 2 tūkst. km ilgio Rusijos pasienio infrastruktūrai stiprinti. Kaip Kijevui sekasi įgyvendinti savo planą?

A. Jaceniukas žadėjo, kad tvora iškils per 4 metus. Tačiau iki šiol pastatyta tik kelios dešimtys kilometrų sienos. Šią savaitę Ukrainos naujienų portalas unian.info pranešė, jog baigiama įrengti gynybinės sienos ruožą Charkovo regione.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas Petro Cigikalas skundėsi, kad darbai vyksta ne taip sparčiai kaip norėtųsi, nes stringa projekto finansavimas. Jo žodžiais, dar daug reikia nuveikti Luhansko, Sumų, Černigovo regionuose. Tikimasi, kad gynybinę sieną pavyks pastatyti iki 2020 metų.

Naujoji siena – ne monolitinė betoninė užtvara, o sudėtinga sistema, kurioje įprastos gynybinės inžinerijos priemonės derinamos su moderniomis elektroninio sekimo sistemomis. Palei tvorą kasami platūs ir gilūs prieštankiniai grioviai, tiesiami patruliams skirti keliai.

Pasienio įtvirtinimų projektas, kaip tikisi Ukraina, padėtų atsilaikyti Rusijos invazijos atveju. Kai kurie pareigūnai tuo abejoja, tačiau pritaria, kad siena suteiktų šiek tiek laiko pajėgoms sutelkti.

Pagrindiniai trikdžiai

2015 metų rugpjūtį statyba buvo sustojusi, mat valstybė pristigo pinigų. Projektas, kaip skaičiuojama, Ukrainai turėtų atsieti apie 517 mln. dolerių (maždaug 421 mln. eurų).

Sienos įtvirtinimams Kijevas iš pradžių planavo išleisti 1 mlrd. dolerių (814 mln. eurų), bet vėliau buvo priverstas mažinti biudžetą. Tiesa, kai kurios statybų bendrovės vis tiek negavo pinigų laiku.

Papildomu kliuviniu tapo šios šalies rykštė – biurokratinis vilkinimas. Be kita ko, pareigūnai ginčijosi, kuri valstybės institucija turėtų rūpintis sienos statybomis. Galiausiai ši garbė atiteko Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

Pernai projektą aptemdė korupcijos skandalas. Ukrainos nacionalinis antikorupcinis biuras paskelbė, kad didelės pinigų sumos, kurios turėjo būti skirtos sienos statybai, pradingo arba panaudotos netinkamai. Dėl papirkinėjimo buvo sulaikyti keli pasienio pareigūnai ir projekto rangovai iš Charkovo.

Darbai vyksta ne taip sparčiai kaip norėtųsi, nes stringa projekto finansavimas.

Keblumų kelia ir tai, jog 400 km ilgio sienos ruožą Donbaso regione kontroliuoja prorusiški separatistai. Per jį separatistus, Kijevo duomenimis, pasiekia ginklai ir kariai. Rusija tai neigia. Ukrainos lyderiai įsitikinę, kad šalis netaps saugi tol, kol nebus susigrąžinta visos sienos kontrolė.

Kritikos lavina

Ukrainiečiams gynybinės sienos idėja iš pradžių pasirodė priimtina. Socialiniame tinkle „Facebook“ buvo sukurta speciali grupė, prie kurios per itin trumpą laiką prisidėjo net 10 tūkst. žmonių. Atsirado tokių, kurie pageidavo, kad gynybinė tvora Rusijos pasienyje būtų mažiausiai 10 metrų aukščio.

Siena sulaukė ir nemažai kritikos. Prorusiški politikai vadino ją viešųjų ryšių akcija prieš rinkimus. Esą tai paminklas korumpuotai nusikaltėlių valdžiai. Centro dešinės partijos „Tėvynė“ lyderė Julija Tymošenko pabrėžė, kad kariniu požiūriu ši siena visiškai bevertė, nes pasaulis gyvena jau ne viduramžiais, kai tokiu būdu buvo galima sustabdyti priešus.

Reaguodamas į kritiką A. Jaceniukas atšovė, jog nepatenkintiems parūpins bilietą į kitą sienos pusę.

Beje, pernai gruodį Rusija taip pat pradėjo tverti tvorą tarp aneksuoto Krymo ir Ukrainos. Darbus tikimasi baigti iki 2018 metų liepos. Dviejų metrų aukščio tvora 50 km ilgio ruože žymės sieną. Nurodoma, kad darbai atsieis daugiau kaip 3,5 mln. dolerių (2,8 mln. eurų). Tvora esą garantuos Krymo gyventojų ir turistų saugumą. Tarp Krymo ir Chersono srities yra trys perėjimo postai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"