Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Turkija nusitaikė į JAV remiamus kurdus Sirijoje

 
2018 01 19 17:00
Trečiadienį į armijos bazę Hatay provincijoje, netoli Turkijos ir Sirijos sienos, atvyko karinis konvojus. 
Trečiadienį į armijos bazę Hatay provincijoje, netoli Turkijos ir Sirijos sienos, atvyko karinis konvojus.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Ankara grasina pradėti didelio masto puolimą prieš kurdų kontroliuojamą Afrino anklavą Sirijoje, besiribojantį su Turkija. Ši karinė operacija gali šalį įvelti į tiesioginį konfliktą su NATO sąjungininkėmis – Jungtinėmis Valstijomis.

Jau kurį laiką Turkija grasina pradėti puolimą prieš kurdų kontroliuojamus Šiaurės Sirijos Afrino ir Manbidžo miestus. Jos siekis – iš ten išstumti sukarintą grupuotę Kurdų liaudies apsaugos dalinius (Yekîneyên Parastina Gel, YPG), kurią Ankara laiko teroristine organizacija, susijusia su Kurdistano darbininkų partija. Pastaroji yra uždrausta Turkijoje, nes nuo 1994 metų vykdo ginkluotą kovą prieš Ankarą, siekdama sukurti nepriklausomą kurdų valstybę.

Jei Rusija pritartų šiai operacijai, tai galėtų dar labiau suartinti Maskvą ir Ankarą. O šis suartėjimas savo ruožtu turėtų rimtų pasekmių Turkijos santykiams su Vakarų valstybėmis.

YPG neigia turinti ryšių su Kurdistano darbininkų sąjunga. Turkijos požiūrį į YPG taip pat atmeta ir JAV, nes kurdų daliniai yra pagrindinis Vašingtono remiamų Sirijos demokratinių pajėgų (Syrian Democratic Forces, SDF) komponentas. Šiai sukarintų grupuočių sąjungai taip pat priklauso ir įvairios arabų sukarintos organizacijos. SDF yra nepamainoma jėga kovoje su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“. Padedami JAV aviacijos smūgių, SDF kovotojai iš „Islamo valstybės“ atkovojo dešimtis tūkstančių kvadratinių kilometrų teritorijos ir dabar kontroliuoja beveik visą Šiaurės Rytų Siriją, kuri ribojasi su Turkija.

Nors Turkija priklauso JAV vadovaujamai koalicijai prieš „Islamo valstybę“, ji atsisako remti SDF ir ne kartą bandė jai sutrukdyti perimti Sirijos šiaurinės sienos kontrolę.

JAV planai

Tačiau naujausius Turkijos veiksmus, kai ši Afrino link pasiuntė karinį konvojų, išprovokavo savaitgalį pasirodžiusi žinia, jog JAV padeda SDF formuoti „pasienio saugumo pajėgas“.

Buvo pranešta, kad JAV planuoja parengti apie 30 tūkst. narių turėsiančias pajėgas, kurių beveik pusę sudarys SDF kovotojai. Šių pajėgų tikslas – užkirsti kelią „Islamo valstybės“ kovotojams prasiskverbti į jų kontroliuojamą teritoriją per Turkijos ir Irako sienas bei Eufrato upę.

Tokia žinia įsiutino Turkijos vyriausybę. Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, jog planuojamos pasienio pajėgos yra „teroro armija“. O antradienį jis prisiekė, kad Turkijos kariai ir Sirijos sukilėliai netrukus sutriuškins palei šalies pasienį įsikūrusius „teroro lizdus“ ir pradės nuo Afrino ir Manbidžo.

„Jei JAV iš tiesų suformuos tokias pasienio pajėgas, Sirijoje įsivyraus visiškai kitokia situacija, – BBC tikino tarptautinių santykių specialistas Ahmetas Kasimas Hanas. – Šis procesas gali baigtis YPG ir Kurdistano darbininkų partijos valstybės sukūrimu Šiaurės Sirijoje. Vašingtonas turėjo suprasti, kad Turkija reaguos.“

Sirijos vyriausybė, kuri paprastai vengia konfliktuoti su kurdais, JAV planus pavadino „akivaizdžia ataka“ prieš jos suverenumą. Pagrindinė vyriausybės sąjungininkė Rusija įspėjo, jog tai būtų žingsnis Sirijos padalijimo link.

Trečiadienį Pentagonas siekė nuraminti Ankarą pareikšdamas, kad jokios naujos armijos ar tradicinių pasienio apsaugos pajėgų JAV neformuoja, o tiesiog „tęsia vietos saugumo pajėgų Sirijoje mokymus“.

Planus kurti tokias pajėgas trečiadienį paneigė ir JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas. Tačiau jis pareiškė, jog šalies pajėgos kurį laiką dar užsibus Sirijoje. Esą būtina užtikrinti, kad nei Iranas, nei Sirijos vyriausybė neperimtų su JAV pagalba išlaisvintų teritorijų. Taigi, šitaip iš esmės patvirtinta, kad kurdų vadovaujamos SDF turi Vašingtono karinį ir politinį palaikymą.

Rusijos veiksnys

YPG atstovai nesakė, kiek Afrino ir Manbidžo miestuose ir aplinkinėse teritorijose yra sutelkta karių, tačiau Turkijos valstybinė naujienų agentūra „Andolu Agency“ suskaičiavo, jog vien Afrine jų turėtų būti apie 8–10 tūkstančių. Taip pat gali būti, kad Manbidže yra JAV karinio personalo.

Afrino puolimas gali lemti dviejų NATO sąjungininkių tiesioginį konfliktą, taip pat pakeisti Turkijos ir Rusijos santykius.

Manoma, kad Afrine Rusija turi kelis šimtus karių ir iš esmės kontroliuoja anklavo oro erdvę. Tad be Rusijos paramos ši karinė operacija Turkijai būtų itin sudėtinga. Be kita ko, tai atvertų didžiulį naują karo, kuris jau nusinešė per 340 tūkst. gyvybių, frontą.

Kita vertus, jei Rusija tyliai pritartų šiai operacijai, tai galėtų dar labiau suartinti Maskvą ir Ankarą. O šis suartėjimas savo ruožtu labai atsilieptų Turkijos santykiams su Vakarų valstybėmis. Pasak A. K. Hano, „jei Turkijos užsienio politika suartės su Rusijos, mes turbūt galėsime pradėti kalbėti apie naują pasaulio tvarką ir visiškai naujus Turkijos ir NATO santykius“.

Kurdų pareigūnų duomenimis, Afrino anklave gyvena apie 1 mln. gyventojų, tad jo puolimas turėtų skaudžių humanitarinių pasekmių.

Ten gyvenantiems žmonėms būtų sudėtinga pasislėpti nuo konflikto, nes anklavą supa Sirijos vyriausybės kontroliuojama teritorija ir kalnai. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra BBC teigė dar neturinti duomenų, kad žmonės palikinėtų Afriną, tačiau yra pasirengusi padėti, jei prireiktų jos paslaugų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"