Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Turkija bando suvaldyti valiutos krizę

 
2018 08 14 10:40
Pirmadienį Turkijos lira pasiekė rekordiškai žemą lygį. / 
Pirmadienį Turkijos lira pasiekė rekordiškai žemą lygį. /  Reuters/Scanpix nuotrauka

Ankarai ir Vašingtonui įsivėlus į diplomatinį konfliktą, Turkijos liros kursas JAV dolerio atžvilgiu nusirito į rekordines žemumas. Turkijos centrinis bankas, siekdamas suvaldyti šią krizę, pirmadienį pareiškė esąs pasirengęs imtis „visų būtinų priemonių“, kad užtikrintų finansinį stabilumą. Tuo metu šalies prokurorai pagrasino patraukti baudžiamojon atsakomybėn visus, kurie skleisdami melagingą informaciją „kelia grėsmę ekonominiam saugumui“.

„Centrinis bankas atidžiai stebės padėtį rinkoje ir kainų pokyčius, o prireikus imsis visų būtinų priemonių, kad išsaugotų finansinį stabilumą“, – pirmadienį informavo Turkijos centrinis bankas ir pažadėjo bankams suteikti „visą reikalingą likvidumą“.

Nuo metų pradžios Turkijos liros vertė JAV dolerio atžvilgiu sumažėjo 45 procentais.

Tačiau šis įsikišimas, regis, nepadėjo visiškai nuraminti investuotojų. Nors po kurio laiko liros vertė kiek pakilo, ikikrizinio lygio ji nepasiekė. Pirmadienio rytą Azijos rinkose už 1 dolerį buvo galima įsigyti 7,22 liros. Vėliau kursas nusistovėjo iki 6,85 liros, o tai 4 proc. mažiau, nei Turkijos liros vertė buvo penktadienį.

Nuo metų pradžios Turkijos liros kursas JAV dolerio atžvilgiu krito 45 procentais. Didžiausias nuosmukis įvyko penktadienį, kai Turkijos valiutos vertė sumažėjo 15 procentų. Tai išgąsdino pasaulio rinkas.

Palūkanų normų nekels

Centrinis bankas kol kas nepasiduoda spaudimui didinti palūkanų normas, nors tai, pasak ekonomistų, padėtų pažaboti liros kurso smukimą ir parodytų, kad šis bankas yra nepriklausomas. Tokiam žingsniui smarkiai priešinasi Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.

Pasak JAV investicijų banko „JP Morgan“ turto valdymo padalinio pasaulio rinkų stratego Kerry Craigo, liros vertės kritimo priežastys yra daugialypės. Tai ne tik per menkos užsienio valiutos atsargos, didėjantis einamosios sąskaitos deficitas, bet ir sudėtinga politinė padėtis, kuri didina liros pažeidžiamumą. Tačiau, pasak K. Craigo, monetarinės politikos griežtinimas iš dalies galėtų padėti suvaldyti situaciją.

Bent kol kas Turkijos pareigūnai taip pat atmeta galimybę kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Pasak banko „DBS bank“ analitiko Eugene Leow, sunku įsivaizduoti, kaip „būtų galima išspręsti krizę be išorinės pagalbos“. Kita vertus, užsitikrinti TVF paramą greičiausiai būtų sudėtinga, turint omenyje „dabartinę Turkijos politinę padėtį“.

Neapsieita be grasinimų

Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas kaltę dėl liros nuosmukio priskyrė Jungtinėms Valstijoms. Šių dviejų NATO sąjungininkių santykiai pastaruoju metu smarkiai pašlijo dėl nesutarimų daugybe klausimų. Vienas jų – Turkijoje kalinamas JAV kilmės pastorius Andrew Brunsonas.

Dvasininkas sulaikytas jau prieš beveik 2 metus ir kaltinamas santykiais su uždrausta Kurdistano darbininkų partija ir Gulenistų judėjimu, kuris, Turkijos teigimu, organizavo nepavykusį 2016 metų liepos perversmą. Dėl to, kad atsisakoma jį paleisti, praeitą savaitę JAV dviem Turkijos vyriausybės atstovams įvedė sankcijas. Tai išgąsdino rinkas.

Pirmadienį Recepas Tayyipas Erdoganas apkaltino Jungtines Valstijas bandymu durti Turkijai „į nugarą“. / AFP/Scanpix nuotrauka
Pirmadienį Recepas Tayyipas Erdoganas apkaltino Jungtines Valstijas bandymu durti Turkijai „į nugarą“. / AFP/Scanpix nuotrauka

Pirmadienį R. T. Erdoganas apkaltino Jungtines Valstijas siekiant durti Turkijai „į nugarą“. „Viena vertus, elgiatės kaip strateginis partneris, kita vertus, šaudote savo strateginiam partneriui į koją, – per spaudos konferenciją Ankaroje tvirtino Turkijos prezidentas. – Esame kartu NATO, bet jūs siekiate durti savo strateginiam partneriui į nugarą. Ar toks dalykas gali būti priimtinas?“

Šalies prezidentas taip pat paragino verslo įmones neimti iš bankų užsienio valiutos. „Priešingu atveju mes griebsimės plano B ir C“, – pabrėžė R. T. Erdoganas, bet nenurodė, kas slypi už šio grasinimo. Jo žodžiais, „šios tautos išgyvenimo ir padėties užtikrinimas – ne tik mūsų, bet ir pramonininkų, prekiautojų darbas“.

„Veiksmų planas“

Centrinis bankas ėmėsi raminti rinkas, mat sekmadienį finansų ministras Beratas Albayrakas pažadėjo įgyvendinti „veiksmų planą“, kuris padėtų susidoroti su liros nuosmukiu. Sekmadienį duotame interviu buvo girdėti jo uošvio, prezidento R. T. Erdogano retorikos atgarsiai, kai B. Albayrakas liros nuvertėjimą pavadino „ataka“. Neva Turkijos valiuta tapo tiesioginiu JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuris praeitą savaitgalį savo paskyroje tviteryje paskelbė, kad Turkijai nustatyti plieno ir aliuminio importo muitai padidinti dukart, taikiniu.

Veiksmų plano detalės nėra visiškai aiškios. Kaip rašo „Deutsche Welle“, dauguma priemonių atrodo kaip vidutinės trukmės ar ilgalaikiai projektai, tad sunku tikėtis, jog turės greitą poveikį rinkoms.

Pasak B. Albayrako, naujo požiūrio pagrindas bus biudžeto disciplina. „Mūsų atsargumo priemonių centre – šalies bankai ir vidutinio dydžio įmonės“, – pareiškė finansų ministras. Tačiau jis garantavo, kad neplanuojama perimti užsienio valiuta laikomų indėlių ar konvertuoti jų į Turkijos liras.

Finansų ministras taip pat pagrasino imtis priemonių prieš visus, kurie, skleisdami melagingą informaciją, kelia grėsmę ekonomikai. Kiek vėliau prokurorai sakė, kad peržiūrės socialinės žiniasklaidos paskyras ir patrauks baudžiamojon atsakomybėn tuos, kurie „kelia grėsmę ekonominiam saugumui“ ir skleidžia „netikras naujienas“.

Remiantis valstybinės naujienų agentūros „Anadolu“ pranešimais, Turkijos vidaus reikalų ministerija tiria 346 socialinių tinklų veiklą. Jie kaltinami „dalijimusi provokaciniu turiniu“.

Palietė ir eurą

Turkijos liros krizė taip pat nuvilnijo per euro ir kylančių rinkų valiutas. Euras JAV dolerio atžvilgiu smuko iki žemiausio per pastaruosius metus lygio – siekė 1,13 dolerio. Banko ANZ analitikų požiūriu, tai susiję su baime, kad liros krizė gali išplisti, nes Turkijos įmonės yra daug pasiskolinusios iš Ispanijos, Italijos bei Prancūzijos bankų.

Nuogąstaujama, jog turkų įmonės, paėmusios paskolas eurais ir doleriais, nesugebės jų grąžinti silpnėjant lirai. Tokiu atveju valiutos krizė gali virsti finansų krize, paveiksiančia ir Europos bankus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"