Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Turkija atšaukia nepaprastąją padėtį

 
Nepaprastoji padėtis nuo 2016-ųjų buvo septynis kartus pratęsta.
Nepaprastoji padėtis nuo 2016-ųjų buvo septynis kartus pratęsta. AFP/Scanpix nuotrauka

Nepaprastoji padėtis, įvesta po nesėkmingo 2016 metų bandymo įvykdyti perversmą, Turkijoje atšaukiama, bet opozicija nuogąstauja, kad ją pakeis dar represyvesnės pagal įstatymus taikomos priemonės.

Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas nepaprastąją padėtį įvedė 2016 metų liepos 20-ąją, praėjus penkioms dienoms, kai karo lėktuvai bombardavo Ankarą, o Stambule kilo kruvini susirėmimai. Iš viso nesėkmingas pučas nusinešė 249 gyvybes.

Nepaprastoji padėtis dažniausiai trunka tris mėnesius, bet nuo 2016-ųjų buvo septynis kartus pratęsta. Galiojant šiai priemonei buvo sulaikyta maždaug 80 tūkst. žmonių, o dar maždaug dvigubai daugiau buvo atleisti iš valstybės tarnybos.

Didžiausi per dabartinę Turkijos istoriją valymai buvo nukreipti ne tik prieš JAV gyvenančio musulmonų dvasininko Fethullah Guleno, kurį Ankara kaltina dėl perversmo, įtariamus šalininkus, bet ir prieš kurdų aktyvistus bei kairiuosius.

Praėjusį mėnesį per prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo, kampaniją R. T. Erdoganas pažadėjo atšaukti nepaprastąją padėtį. Taip ir įvyko ketvirtadienį 1 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, paprasčiausiai dėl to, kad vyriausybė nebeprašo jos pratęsti.

Tačiau opozicija pasipiktino vyriausybės parlamentui pateiktu nauju įstatymo projektu, kuriuo, kaip atrodo, siekiama oficialiai įtvirtinti kai kuriuos iš griežčiausių nepaprastosios padėties aspektų. Provyriausybinės žiniasklaidos antiteroristiniu įstatymu vadinamas projektas ketvirtadienį bus aptartas komitete, o pirmadienį – plenarinėje sesijoje.

Pagal siūlomą įstatymą valdžia dar trejus metus galės atleisti valstybės tarnautojus, įtariamus ryšiais su „teroristinėmis grupėmis“, taip išlaikydama labai svarbią nepaprastosios padėties galią. Protestai ir susirinkimai bus draudžiami atvirose viešosiose vietose po saulėlydžio, tačiau bus galima išduoti leidimus jiems tęstis iki vidurnakčio, jei nebus trikdoma viešoji tvarka.

Vietos valdžia galės saugumo sumetimais 15 dienų uždrausti asmenims patekti į tam tikrą teritoriją ar iš jos išeiti. Įtariamuosius nepateikiant kaltinimų bus galima laikyti iki 48 valandų, o kartotinių nusižengimų atveju – iki keturių parų. Šį periodą bus galima pratęsti ir dvigubai, jei sunku surinkti įrodymus arba jei byla laikoma ypač didelės apimties.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"