Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Trys raidės, simbolizuojančios dabartinę Rusiją

 
2018 02 06 18:54
russian-sales.com nuotrauka

Vienas iš sovietų imperijos simbolių buvo raidės KGB. Tačiau taip pat sėkmingai galėjo būti raudona žvaigždė, ar Lenino barzdelė. Dabartinę Rusiją simbolizuoja Vladimiras Putinas ir FSB – vienas kitam tapatūs simboliai.

Neseniai šį fenomeną vėl nagrinėjo britų žiniasklaida, visuomeninis transliuotojas BBC pamėgino apžvelgti daugumą jo aspektų. Taigi, ką iš tiesų dabartinėje Rusijoje reiškia visame pasaulyje garsios trys raidės FSB.

FSB paskirtis

Pradėti vertėtų nuo to, kad FSB ne visada buvo tiesiogiai tapatinama su šalies valdančiuoju elitu. Tarnyba formaliai atsirado 1995 metais, kai Rusija nusprendė pertvarkyti ir naujam gyvenimui prikelti senosios KGB griuvėsius. Vyriausioji užsienio žvalgybos valdyba (PGU) pavirto nepriklausoma Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR), o veik visa likusi KGB struktūra virto Federaline saugumo tarnyba (FSB). Svarbiausiomis jos funkcijos tapo kontržvalgyba ir kova su kitomis grėsmėmis Rusijos valstybei, o kiek vėliau į prioritetų viršūnes pakilo ir kova prieš terorizmą. Taip buvo iki to, kai Vladimiras Putinas pavertė šią tarnybą svarbiausiu politinės galios ramsčiu ir aukščiausių šalies žinybų vadovų kalve.

Kova prieš terorizmą ir karai Čečėnijoje ne tik padėjo Vladimirui Putinui pelnyti visaliaudinį populiarumą, bet FSB išplaukti į tarptautinius vandenis. Bent jau formaliai Rusijos saugumo tarnyba ir šiandien laikoma daugelio pasaulio žvalgybos ir antiteroristinių tarnybų partnere kovoje prieš džihadistus ir organizuotą nusikalstamumą.

Praėjusio dešimtmečio viduryje FSB tapo svarbiausia „antirevoliucine“ Rusijos tarnyba. 2003 metais kilus Gruzijos „Rožių“ revoliucijai, o 2004 metais – Ukrainos „Oranžinei“, Kremlius pavedė FSB užtikrinti, kad nieko panašaus nenutiktų Rusijoje. Iki šiol su šia užduotimi FSB tvarkosi labai sėkmingai.

Nors apie kontržvalgybines operacijas viešojoje erdvėje pastaraisiais metais ne tiek daug skelbiama, ši sritis išlieka svarbiausiu FSB mūšio lauku. Rusijos kontržvalgyba veikia ir kartais nesibodi imtis radikalių veiksmų, kaip pavyzdžiui 2015 metais, kai FSB darbuotojai pasienyje su Estija pagrobė Saugumo policijos KaPo darbuotoją Estoną Kohverį. Vėliau jis apkeistas į Estijoje sugautą Rusijos šnipą.

Likvidatoriai

Dar viena svarbi ir tarnybą labiausiai išgarsinusi FSB veiklos sritis – Rusijos priešų likvidavimas. Vienas pirmųjų pavyzdžių – arabo džihadisto Khattabo nužudymas Čečėnijoje 2002 metais. Pasak jo bendražygių, džihadistų vadas iš FSB gavo nuoduose išmirkytą laišką. Tačiau plataus tarptautinio rezonanso ši operacija nesulaukė, veikiausiai dėl to, kad saugumiečių taikiniu tapo teroristu pripažintas „blogietis“.

Tikrąją šlovę šiame „fronte“ FSB pelnė 2006 metais, kai Londone radioaktyviu poloniu-210 nunuodytas perbėgėlis iš FSB Aleksandras Litvinenka. Vienas garsiausių pabėgėlių Rusijos istorijoje pareiškė visam pasauliui, kad būtent jo kolegos 1999 metais susprogdino Rusijoje keletą gyvenamųjų namų ir apkaltino tuo čečėnus, kad pateisintų Antrąjį Čečėnijos karą.

Aleksandro Litvinenkos nužudymas iki šiol tiriamas, tačiau britų teisėsauga jau ne sykį teigė, kad žmogžudystę veikiausiai Vladimiro Putino įsakymu įvykdė FSB. Svarbiausiu įtariamuoju laikytas buvęs „čekistas“ Andrejus Lugovojus Rusijoje buvo garbinamas, kaip didvyris ir tapo Valstybės Dūmos nariu.

Sutapimas, ar ne, bet prieš keletą savaičių iki Aleksandro Litvinenkos mirties Rusijoje buvo priimtas įstatymas, leidžiantis FSB persekioti „teroristus“ ir „ekstremistus“ užsienyje.

2013 metais FSB vardas vėl skambėjo britų žiniasklaidoje, kai rastas negyvas oligarchas ir aršus Rusijos prezidento priešininkas Borisas Berezovskis. Policija patvirtino savižudybės versiją, tačiau daug kas ja iki šiol netiki ir reikalauja pakartotinio tyrimo.

Rusijoje įtariamai FSB aukų sąrašas yra nepalyginamai didesnis ir kiekvienais metais pildosi naujais nužudytų arba dingusių žurnalistų ir kovotojų prieš valdžią pavardėmis. Garsiausias tarp jų – vienas opozicijos lyderių – Borisas Nemcovas, nušautas visai netoli Kremliaus. Rusijos opozicija įsitikinusi, kad šią žmogžudystę taip pat įvykdė FSB, tačiau Rusijos teisėsauga dėl jos apkaltino kelis buvusius Ramzano Kadyrovo asmeninių batalionų karius. Atsižvelgiant į padėtį Rusijoje, tiesa gali paaiškėti dar labai negreitai.

Žvalgyba ir kiberatakos

Daugelyje pasaulio valstybių žvalgybos ir kontržvalgybos arba vidaus saugumo funkcijos yra atskirtos. 1995 metais taip padaryta ir Rusijoje. Tačiau valdant Vladimirui Putinui FSB peržengė ir šią atskirties liniją. Tarnybai leidžiama vykdyti žvalgybinę veiklą užsienyje, įskaitant informacijos rinkimą ir „specialias operacijas“.

Nepaisant FSB „konkurencijos“, svarbiausiomis Rusijos žvalgybos tarnybomis lieka SVR ir karinė žvalgyba GRU.

Skirtingai nuo klasikinės žvalgybos, kaip pavyzdžiui darbas užsienyje, prisidengiant diplomato statusu, virtualioje erdvėje sienos tarp valstybių ištirpsta. Naujoje Rusijos informacinių karų sistemoje FSB vaidina pagrindinį vaidmenį.

BBC pastebi, kad į šias FSB funkcijas įeina ir visuomenės nuomonės formavimas socialinių tinklų pagalba, tačiau tai – ne vienintelė FSB kibernetinės veiklos sritis.

„Trolių armija“ Baltijos šalių internautams jau seniai tapo įprastu reiškiniu, su kuriuo kaunasi vietiniai „elfai“. Įtariama, kad ir už daugelį programišių atakų prieš Baltijos šalių žiniasklaidos ir valstybės institucijų interneto svetaines taip pat atsakinga FSB.

BBC taip pat pelnytai primena, kad veikiausiai FSB tenka priskirti atsakomybę už kibernetines atakas, siekiant paveikti JAV rinkimų rezultatus. Programišių pėdsakai šiuo atveju, kaip ir galimai Prancūzijos prezidento rinkimų vykdytų atakų, atveju veda į Rusiją. Tiesiogiai apkaltinti FSB praktiškai neįmanoma, tačiau jei net atakas vykdė „programišių grupuotės“, praėjusių metų teismai pačioje Rusijoje atskleidė, kad FSB Informacinio saugumo centras ranka rankon dirbo su keliomis nusikalstamomis programišių grupuotėmis.

Būta ir tiesioginių FSB įsikišimo pavyzdžių: praėjusiais metais JAV teisėsauga pateikė kaltinimus dviems FSB darbuotojams – Dmitrijui Dokučajevui ir Igoriui Sušinui. Jie kaltinami milijonų „Yahoo“ vartotojų duomenų vagyste.

JAV šiuo metu taip pat tiriami įtarimai, kad FSB galėjo šnipinėjimo tikslais naudotis antivirusinės programinės įrangos gamintojo „Kaspersky Lab“ paslaugomis. Jei įtarimai pasitvirtintų, tai reikštų, kad vien per šią kompaniją FSB galėjo gauti prieigą prie kelių šimtų milijonų kompiuterių visame pasaulyje.

Kaip ir visais kitais atvejais, kibernetinių operacijų pajėgumo atžvilgiu, tėvynėje FSB yra visagalė. Mobilaus ryšio ir interneto paslaugų tiekėjai privalo užtikrinti technines priemones FSB kontroliuoti jų klientų veiklą. Dabartinių „čekistų“ įgaliojimai Rusijos interneto erdvėje yra tokie platūs, kad ekspertai net nesiima spėti, kokios yra realios vartotojų sekimo galimybės.

FSB ir valdžia

FSB, kaip ir jos „motina“ KGB, vis dar įsikūrusi Lubiankoje, Maskvos centre. Jos dabartinis vadovas Aleksandras Bortnikovas atsiskaito tiesiogiai prezidentui Vladimirui Putinui. Kaip sykį pasakė jo pirmtakas Nikolajus Patruševas, FSB darbuotojai yra lyg „naujoji bajorija“.

Šiuos žodžius patvirtina tai, kad pats „organuose“ karjerą pradėjęs Vladimiras Putinas buvusiems KGB ir FSB darbuotojams dalino ir dalina aukščiausius valstybėje postus. Jie sudaro „silovikų“ klano branduolį, užimdami įtakingesnes ir gausesnes pozicijas, nei į šiame klane taip pat esantys buvę kariškiai ir VRM sistemos darbuotojai.

Jie gali jaustis „naujaisiais bajorai“, tačiau visuomenėje jiems iki šiol dažniau klijuojama „opričnikų“ (Ivano Rūsčiojo baudėjų būriai) etiketė. Geriausiu atveju, senas geras „čekisto“ vardas.

Bet kuriuo atveju, kaip taikliai sakė BBC cituota Rusijos sociologė Olga Kryštanovskaja: „stebime KGB galios atkūrimą“.

Akivaizdu, kad Vladimiras Putinas tuo užsiima nuo tų laikų, kai iškilo į valdžios viršūnę. Dar pirmosios jo kadencijos metu, „silovikai“ sudarė trečdalį Rusijos ministrų kabineto, o ilgainiui užėmė praktiškai visų gamtinius išteklius išgaunančių kompanijų vadovų kėdes. Savaime suprantama, šie žmonės susikaupė ir nemenkus kapitalus.

Jų, kaip ir beje paties Vladimiro Putino, ryšiai su rusišku organizuotu nusikalstamumu ne kartą linksniuoti žurnalistų ir teisėsaugos tyrimuose. Apie tai kalbėjo ir Aleksandras Litvinenka. Beje, viena iš jo ir Boriso Berezovskio mirčių versijų yra ta, kad politines žmogžudystėms vykdyti FSB samdo „rusų mafijos“ smogikus.

Kaip teigė BBC cituotas Ispanijos prokuroras Jose Grinda, „Rusijos saugumas kontroliuoja Rusijos organizuotą nusikalstamumą“. Kitaip tariant, atsakymas į klausimą, ką šalyje kontroliuoja FSB, galėtų būti – viską.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"