Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Trys lagaminai grynųjų skandina Nicolas Sarkozy

 
2018 03 20 10:31
Reuters/Scanpix nuotrauka

Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ulaikytas policijos ir apklaustas dėl įtarimų, kad 2007 metais savo rinkimų kampanijai gavo didelę sumą grynųjų iš Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafi.

N. Sarkozy buvo sulaikytas anksti rytą ir atvežtas į netoli Paryžiaus esančio Nantero prokuratūrą. Ten jį apklausė korupcijos, pinigų plovimo ir mokestinio sukčiavimo bylas tiriantys prokurorai.

63 metų eksprezidentas ignoravo šaukimus atvykti į apklausą šioje byloje. Tai vienas iš kelių tyrimų, pradėtų jo atžvilgiu nuo tada, kai 2012 metais baigėsi jo kadencija prezidento poste.

Atliekant šį tyrimą apklaustas ir N. Sarkozy prezidentavimo laikotarpiu aukštas pareigas ministrų kabinete ėjęs Brice'as Hortefeux.

Eksprezidentas figūruoja tyrime, kurį 2013 metais pradėjo magistrato teisėjai dėl ankstesnių velionio Libijos diktatoriaus M. Gaddafi ir jo sūnaus Seifo al Islamo pareiškimų, neva jie finansavo N. Sarkozy rinkimų kampaniją. N. Sarkozy tai griežtai atmetė ir tvirtino, jog tai tėra kalbos kerštingų Libijos režimo narių, nirštančių dėl Prancūzijos dalyvavimo JAV vadovaujamoje karinėje intervencijoje, užbaigusioje 41 metus trukusį M. Gaddafi valdymą. Tačiau 2016 metų lapkritį ši byla vėl atsidūrė dėmesio centre, kai vienas prancūzų ir libaniečių kilmės verslininkas prisipažino M. Gaddafi nurodymu perdavęs tris lagaminus su didžiulėmis grynųjų sumomis prezidento rinkimų kampanijai. Ziadas Takieddine'as sakė, kad 2006-ųjų pabaigoje ir 2007 metų pradžioje triskart skrido iš Tripolio į Paryžių su grynaisiais N. Sarkozy kampanijai. Pasak verslininko, jis kaskart atgabendavo lagaminą su 1,5 mln. – 2 mln. eurų 200 ir 500 eurų kupiūromis. Šiuos pinigus jam perdavė M. Gaddafi karinės žvalgybos vadovas Abdallah Senussi. Vėliau per televizijos debatus N. Sarkozy vadino šį verslininką melagiu, nekart teistu dėl šmeižto.

Vengro imigranto sūnus N. Sarkozy, turintis griežtą poziciją islamo ir prancūzų identiteto klausimais, dėl savo pomėgio demonstruoti turtus buvo pramintas prezidentu „blizgučiu“ („bling-bling“). Sausį Londone buvo areštuotas jo verslo partneris Alexandre'as Djouhri. Netrukus jis buvo paleistas už užstatą, bet vasarį ir vėl sulaikytas, kai Prancūzija prieš kovo 28 dieną numatytą teismo posėdį išdavė antrą jo arešto orderį. Šveicarų verslininkas, 59 metų A. Djouhri, Prancūzijos dešiniojo sparno politikos elitui gerai žinomas asmuo, taip pat ignoravo šaukimus atvykti į apklausą Paryžiuje.

2016 metų lapkritį N. Sarkozy bandė siekti perrinkimo, tačiau patyrė nesėkmę ir pasitraukė iš politinės arenos centro. Vis dėlto jis liko įtakingas Respublikonų partijoje. Manoma, kad prie N. Sarkozy nesėkmės per pirminius šios partijos kandidato į prezidentus rinkimus nemažai prisidėjo jo teisinės problemos.

Magistrato teisėjai rekomendavo teisti N. Sarkozy kitoje byloje dėl galimai neteisėto jo nesėkmingos 2012 metų perrinkimo kampanijos finansavimo. Prokuratūra tvirtina, kad N. Sarkozy išleido savo rinkimų kampanijai kone dvigubai daugiau nei leidžia įstatymai, pasinaudojęs suklastotomis viešųjų ryšių kompanijos „Bygmalion“ sąskaitomis. Eksprezidentui gresia vieneri metai kalėjimo ir 3 700 eurų bauda, jei bus pripažintas kaltu. Tačiau N. Sarkozy apskundė sprendimą jį teisti tvirtindamas, jog nieko nežinojo apie „Bygmalion“ vadovų sukčiavimą. Pastarieji sukčiavimo faktą pripažino.

2013 metų spalį po ilgai trukusio tyrimo N. Sarkozy buvo išteisintas byloje dėl finansinės paramos priėmimo iš turtingiausios šalies moters, kosmetikos kompanijos „L'Oreal“ paveldėtojos Liliane Bettencourt. Prokurorai tvirtino, kad 91 metų L. Bettencourt pasinaudota, nes dėl silpnos sveikatos ir senyvo amžiaus ji ne visai suvokė, ką daro.

Penktojoje respublikoje, kuri buvo įkurta 1958 metais, iki šiol prieš teismą teko stoti tik vienam prezidentui – Jacques'ui Chiracui. 2011-aisiais jam buvo skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė byloje dėl fiktyvaus įdarbinimo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"