Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Teisininkai: ar Kremliui dėl Krymo aneksijos gresia tribunolas

 
2018 02 15 12:35
Kariai be atpažinimo ženklų prie Krymo parlamento 2014 metų vasario mėnesį. /
Kariai be atpažinimo ženklų prie Krymo parlamento 2014 metų vasario mėnesį. / AFP/Reuters nuotraukos

Krymo aneksija išlieka skausmingas dalykas Maskvos santykiuose su Europos Sąjungos (ES) šalimis, JAV, Ukraina ir ginčytinas klausimas, kai pasaulio bendruomenė priima sprendimus dėl Rusijos. Tarptautinės teisės ekspertai mano: nors ir negreitai, bet turėtų būti surengtas tarptautinis tribunolas, kuris tirtų Rusijos veiksmus, rašoma svoboda.org. Mokslininkai primena: kad būtų atkurta Estijos, Latvijos ir Lietuvos nepriklausomybė, teko laukti pusę amžiaus.

Kelių šalių tarptautinių teisininkų apibendrintos išvados sudėtos į knygą-rinkinį „Krymo aneksijos atvejis tarptautinės teisės kontekste“, išleistą Lenkijoje anglų kalba. Varšuvoje buvo surengtas leidinio pristatymas ir diskusija.

Dialogo dalyviai sutarė dėl nuomonės, kad vienpusiškas Rusijos sprendimas Krymą įtraukti į savo šalies sudėtį prieštarauja tarptautinei teisei, buvo klaida ir nubloškė Maskvą izoliacijos link. Konflikto sprendimo instrumentais ekspertai vadino sukūrimą tarptautinių institutų, kurie nubaustų Krymo aneksijos ir karinių veiksmų Rytų Ukrainoje dalyvius, taikytų jiems tiek Ukrainos, tiek tarptautinius nusikaltimų prieš žmogiškumą įstatymus, taip pat nuoseklią Rusijos izoliaciją.

Diskusijoje, apie kurią pasakojo svoboda.org, dalyvavo Lenkijos-Rusijos susitaikymo ir sutarimo centro direktorius prof. Slavomiras Dembskis, Kijevo Taraso Ševčenkos universiteto prof. Nikolajus Gnotovskis, Varšuvos teisės mokslų instituto prof. Karolina Wierczyńska, taip pat Notingemo universtiteto Žmogaus teisių centro įkūrėjas, prof. Dino Kritsiotis.

Veiksminga reakcija į agresiją gali būti jėgos atsakas okupantui, kaip buvo 1991 metais, kai Irakas užpuolė Kuveitą. Tačiau tada, kaip sakė D. Kritsiotis, pasaulis buvo mažiau pasidalijęs, tad abejotina, kad tokia „solidarumo operacija“ būtų įmanoma šiandien.

„Solidarumo akcija“ sunkiai įmanoma

S. Dembskis pažymėjo, kad Krymo aneksija tapo klaida, sukūrusia daug naujų sunkumų tiek Rusijai, tiek tarptautinei bendruomenei. K. Wierczyńska priminė apie 2001 metų Jungtinių Tautų (JT) tarptautinės teisės komisijos sprendimą: valstybė gali įvykdyti „neteisingą tarptautinį aktą“, bet ne nusikaltimą. Tarptautinėje teisėje yra nedaug instrumentų, kuriais naudojantis galima būtų Rusiją pripažinti atsakinga už „Krymo operaciją“.

Kaip teigė K. Wierczyńska, Ukraina gali pateikti ieškinį dėl Rusijos veiksmų Tarptautiniam JT teismui, bet greitų teisinių pasekmių nebūtų, nes atsakomybė už tokius nusikaltimus gali būti svarstoma net kelis dešimtmečius, tarkime, Jugoslavijos atvejis buvo nagrinėjamas 15 metų. Ukrainos teismai gali organizuoti procesus prieš Rusijos piliečius, kurių veikai kaimyninės šalies teritorijoje būtų taikoma Ukrainos baudžiamoji teisė. Nusikaltimai prieš žmogiškumą, kuriuos Rytų Ukrainoje įvykdė Rusijos piliečiai, gali būti nagrinėjami ir Tarptautiniame JT teisme. Ukraina turi teisę pateikti ieškinį Tarptautiniam Hagos tribunolui.

D. Kritsiotis atkreipė dėmesį, jog tarptautinėje teisėje strateginę reikšmę turi kantrybė, nors kartais problemos egzistuoja taip ilgai, kad bet kokia kantrybė gali išsekti. Britų profesorius priminė istorinės konsolidacijos doktriną, pagal kurią aneksuota teritorija per daugelį metų gali „turėti pagrindo“ pereiti į okupanto kontrolę. Veiksminga reakcija į agresiją gali būti jėgos atsakas okupantui, kaip buvo 1991 metais, kai Irakas užpuolė Kuveitą.

Tačiau tada, kaip sakė D. Kritsiotis, pasaulis buvo mažiau pasidalijęs, tad abejotina, kad tokia „solidarumo operacija“ būtų įmanoma šiandien.

Kita svarbi kovos su agresoriumi priemonė, britų mokslininko žodžiais, yra „izoliacijos ginklas“: būtina to siekti visais įmanomais būdais, net jei tai susiję su gigantiška valstybe ir tai daryti ne tik per ekonomines sankcijas. „Demonstruojant tvirtumą ir nuoseklumą, aplink Rusiją galima sukurti hermetiškus visiškos izoliacijos barjerus“, – mano D. Kritsiotis.

Vakarai su Rusija palaiko ryšius įvairiomis kryptimis ir kanalais, priminė profesorius, bet praktiškai visos šios komunikacijos linijos eina apeina Krymą. D. Kritsiotis įsitikinęs: tarptautinė bendruomenė turi suprasti: dėl aneksijos negalima apsiriboti pusinėmis priemonėmis, sankcijos nebus efektyvios, jei nebus vykdomos iki galo.

2014 metų vasarį Krymo parlamento vidaus stebėjimo kamerose - gerai ginkluoti Rusijos kariai be atpažinimo ženklų.
2014 metų vasarį Krymo parlamento vidaus stebėjimo kamerose - gerai ginkluoti Rusijos kariai be atpažinimo ženklų.

Ar reikėtų naujo refendumo Kryme?

Kiekvienas, studijavęs tarptautinę teisę, žino: Ženevos konvencijos antras straipsnis vienos valstybės įsiveržimą į kitos teritoriją apibrėžia kaip agresijos aktą net tuo atveju, jei nebuvo priešinamasi.

Tačiau Krymo atvejis nebuvo taikus, pastebėjo ukrainiečių teisininkas N. Gnotovskis. „Donecke ir Luhanske – karas. Ukrainos prezidentas ne kartą sakė, kad tai, kas vyksta šalies Rytuose, yra agresijos aktas“, – priminė jis.

Protestuotojai Kijeve 2014 metų kovą.
Protestuotojai Kijeve 2014 metų kovą.

Veiksmai, kurių ėmėsi ES, JAV, Australija ir Japonija, gal neduoda greito rezultato, bet Rusijoje jie juntami. Ukrainos teisininko nuomone, reikia palaukti, juk permainos nebūna tuoj pat. „Man nepatinka, kad kai kurie Rusijos nesisteminiai opozicijos atstovai teigia, kad Kryme reikėtų surengti naują referendumą. Apie kokį referendumą gali būti kalba, kai anas buvo neteisėtas? – klausė N. Gnotovskis. – Referendumas Kryme gali būti teisėtas tik tokiu atveju, jei rengiamas pagal Ukrainos įstatymus – šalies, kuriai pagal tarptautinės teisės normas priklauso pusiasalis.“

Ukrainos teisininko vertinimu, juridinė atsakomybė už nusikaltimus, padarytus Donbase, turi būti taikoma ir tam, kas vyksta Kryme. „Iš pradžių dėl Krymo totorių dėl šaukimo į okupantų armiją, dėl Rusijos gyventojų perkėlimo į Krymą“, – sakė jis.

Sienos tapyba Rusijos aneksuotame Kryme.
Sienos tapyba Rusijos aneksuotame Kryme.

N. Gnotovskio nuomone, Krymas kaip aktyvas, kurį gavo Rusija, kainuoja pernelyg brangiai, ir kažkuriuo metu Maskvai teks pusiasalį paleisti, nes našta taps nebepakeliama.

Ukrainos teisininkas mano, kad turėtų būti įsteigtas specialus tribunolas, kuris nagrinėtų Rusijos veiksmus, susijusius su Ukraina. „Niekas negali sutrukdyti pasaulio valstybėms jį sukurti“, – pareiškė jis. N. Gnotovskis pažymėjo, kad veto, kurį Rusija gali uždėti, jei toks klausimas būtų sprendžiamas JT, – realybė, bet su laiku situacija gali keistis.

Kryme trečias aneksijos metines.
Kryme trečias aneksijos metines.

Tai neturi nieko bendro su rusofobija arba antirusišku nusiteikimu

D. Kritsiotis „Radio Svoboda“ sakė, kad karino įsiveržimo į Iraką ar Kosovą negalima lyginti su Krymo situacija. Profesoriaus vertinimu, kariniu požiūriu anais atvejais nėjo kalba apie aneksiją ar teritorijos užgrobimą. „Taip, buvo panaudota jėga, ir tai buvo daroma pagal tarptautinę teisę, nors daug kas tvirtino, tai neteisėtai. Šia prasme yra panašumo su Rusijos atveju. Tačiau nei Kosove, nei Irake naudojant jėgą nebuvo jokios formos teritorijos užgrobimo“, – pažymėjo D. Kritsiotis.

Britų teisininkas sakė, kad daugeliu atvejų valstybės, užgrobdamos kitos šalies teritoriją, atsisako laikyti save okupante, nes teigia, jog toks jų veiksmas istoriškai pagrįstas. Kaip jis pastebėjo, „valstybė negali tuo pačiu metu būti suverenia ir okupante – šie terminai vienas kitam prieštarauja“. Reikalas sudėtingas todėl, kad konflikto dalyviai suteikia skirtingas reikšmes tokiems terminams, kaip „aneksija“, „susijungimas“, „suverenitetas“, „karinė okupacija“.

Varšuvoje surengtos diskusijos dalyvių nuomone, Rusija Krymą okupavo, o ne atstatė suverenią teisę į teritoriją. Maskva tvirtinama kitaip, dėl to nėra nieko keisto, nes daugeliu atveju šalys, įvykdžiusios karinį užgrobimą, to nepripažįsta. Taip buvo, kai Argentina užgrobė Folklando salas arba kai Sovietų Sąjunga įsiveržė į Afganistaną. Dabar Rusija nelaiko, kad Krymo atveju tai buvo karinis svetimos teritorijos užgrobimas, bet pagal tarptautinės teisės įstatymus tai buvo okupacija.

Propagandinis plakatas, kuriame užrašyta, kad Krymas - tai Rusija.
Propagandinis plakatas, kuriame užrašyta, kad Krymas - tai Rusija.

Diskusijos dalyvių teigimu, Vakarų šalių požiūris į Krymo aneksiją atspindi praktiškos politikos požiūrį: pasaulis regresuotų ir darytųsi mažiau saugus, jei aneksija būtų laikoma teisiniu tarptautinės politikos instrumentu. Manyti kitaip reikštų leisti vienpusę aneksijos galimybę, didinant konfliktų riziką. Tai neturi nieko bendro su rusofobija arba antirusišku nusiteikimu, įsitikinę tarptautinės teisės ekspertai.

2014 metų kovą Rusijos kariai be atpažinimo ženklų pasirodė Kryme. Greitai buvo surengtas vadinamasis referendumas, pagal kurio rezultatus buvo priimtas sprendimas Ukrainos Krymo autonominę respubliką prijungti prie Rusijos. Didžioji dauguma pasaulio šalių balsavimo rezultatų nepripažino ir pusiasalį laiko aneksuotu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"