Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Švedijos premjeras kviečia opoziciją derybų

 
2018 09 10 7:28
Ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas./
Ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas./ AFP/Scanpix nuotrauka

Švedijos antiimigracinė ultradešiniųjų partija sėkmingai pasirodė sekmadienį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose ir pažadėjo, kad darys „realią įtaką“ kaip politinė jėga, nuo kurios priklausys politinė pusiausvyra parlamente.

Rinkimuose nei kairiajam sparnui, nei centro dešiniųjų politiniam blokui nepavyko užsitikrinti daugumos, todėl kol kas neaišku, kaip atrodys naujoji šalies vyriausybė.

Ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas pakvietė centro dešinįjį opozicinį Aljansą (Alliansen) pradėti derybas dėl „bendradarbiavimo tarp politinių blokų“, jo Švedijos socialdemokratų darbo partijai (SAP) išsaugojus didžiausios politinės jėgos statusą.

SAP sekmadienį surinko 28,4 proc. balsų ir tai yra prasčiausias jos pasirodymas rinkimuose per pastarąjį šimtmetį.

Premjeras sakė, kad tokie rinkimų rezultatai reiškia „politinių blokų mirtį“ Švedijoje.

S. Lofveno vyriausybė yra viena iš nedaugelio kairiojo sparno ministrų kabinetų Europoje. Jo blokas 349 vietų parlamente turėtų gauti 144 vietas – viena daugiau nei opozicinis Aljansas, rodo duomenys, gauti suskaičiavus balsus 99,8 proc. apylinkių.

Tai reiškia, kad nė vienas iš didžiųjų blokų neturės daugumai reikalingų 175 vietų.

Blokus skiria vos 30 tūkst. balsų, o maždaug 200 tūkst. užsienyje gyvenančių švedų balsų, galinčių pakeisti pusiausvyrą, bus suskaičiuoti tik trečiadienį.

Keturių partijų Aljansas, kurį sudaro konservatyvi Nuosaikioji partija (Moderaterna), Krikščionių demokratų partija (Kristdemokraterna), Centro partija (Centerpartiet) ir Liberalų partija (Liberalerna), atmetė S. Lofveno kvietimą ir paragino jį atsistatydinti, premjerui pakartojus, kad jis yra pasiryžęs formuoti naują vyriausybę.

Švedijoje po rinkimų paprastai parlamento pirmininkas surengia konsultacijas su visų politinių partijų lyderiais ir tada vienam iš jų, turinčiam daugiausiai šansų suformuoti vyriausybę, paveda šia užduotį.

Tuo tarpu ultradešinioji Švedijos demokratų partija (Sverigedemokraterna), sėkmingai pasinaudojusi rinkėjų pykčiu dėl imigracijos po to, kai nuo 2012 metų į šalį atvyko beveik 400 tūkst. prieglobsčio prašytojų, toliau gerina savo rezultatus rinkimuose. 2014-aisiais surinkę 12,9 proc. balsų, šįsyk Švedijos demokratai gavo 17,6 proc. balsų.

„Reali įtaka“

„Sustiprinome savo politinę įtaką. Ketiname daryti realią įtaką Švedijos politikai“, – sakė Švedijos demokratų partijos lyderis Jimmie Akessonas džiūgaujantiems šalininkams.

Švedijos demokratams, surinkusiems 17,6 proc. balsų, nepavyko aplenkti Nuosaikiosios partijos ir jie išliko trečia didžiausia politine jėga šalyje. J. Akessonas vylėsi užsitikrinti nuo 20 iki 30 proc. balsų.

Marine Le Pen Prancūzijos ultradešiniųjų Nacionalinis sambūris (Rassemblement national, RN), anksčiau vadinęsis Nacionaliniu frontu, sveikino sėkmingą Švedijos kraštutinių dešinųjų pasirodymą rinkimuose ir socialiniame tinkle „Twitter“ rašė: „Europos Sąjungos laukia dar viena bloga naktis. Demokratinė revoliucija Europoje juda pirmyn!“

S. Lofvenas šiuos rinkimus yra pavadinęs „referendumu dėl gerovės valstybės ateities“. Tuo tarpu ultradešinieji juos stengėsi pateikti kaip balsavimą dėl imigrantų ir jų integracijos.

Švedijos demokratai, susiformavę iš neonacių judėjimo, tvirtina, kad didelis skaičius prieglobsčio prašytojų kelia grėsmę Švedijos kultūrai ir yra didžiulė našta dosniai Švedijos socialinės gerovės sistemai.

Iš 10 mln. Švedijos gyventojų maždaug 18,5 proc. yra gimę užsienyje, rodo oficiali statistika.

Premjeras ragino švedus sekmadienio rinkimuose nebalsuoti už „rasistinę partiją“.

„Kalbama apie visuotinai priimtas normas, apie visuotinai priimtą demokratiją. Socialdemokratai ir socialdemokratų vadovaujama vyriausybė yra garantas, kad ekstremistinė, rasistinė Švedijos demokratų partija neįgis jokios įtakos“, – kalbėjo S. Lofvenas.

Socialdemokratai nuo 2014 metų vadovavo mažumos vyriausybei, kurioje dirbo kartu su žaliaisiais. Šį ministrų kabinetą priimant įstatymus taip pat neoficialiai rėmė ekskomunistų Kairioji partija (Vansterpartiet).

Stokholme rinkimų vakarą sutiktas miesto gyventojas, vardu Mattiasas, naujienų agentūrai AFP sakė, kad jam didžiulį nerimą kelia stabilus kraštutinių dešiniųjų pozicijų stiprėjimas nuo 2006 metų, kai jie pirmą kartą prasimušė į parlamentą, surinkę 5,7 proc. balsų.

„Tai rinkimai tarp potencialios demokratijos ir potencialaus fašizmo“, – sakė jis.

„Laikas kalbėtis su Švedijos demokratais“

Būsimos vyriausybės sudėtis gali paaiškėti tik po kelių savaičių. Reikės ilgų derybų daugumai suburti ar bent jau sutarti dėl tokios mažumos, kurios nenuverstų opozicija.

Sekmadienį vėlai vakare kreipdamasis į partijos šalininkus opozicijos lyderis, Nuosaikiosios partijos vadovas Ulfas Kristerssonas sakė, jog planuoja formuoti vyriausybę, kuri „suvienytų mūsų šalį ir prisiimtų atsakomybę“.

Tačiau norėdamas suburti centro dešiniųjų daugumą parlamente, U. Kristerssonas turėtų sulaužyti tradiciją ir pradėtu derybas su politinio parijo statusą turėjusiais Švedijos demokratais.

Tai tikriausiai padarytų galą Aljansui, nes liberalai ir centristai ne kartą pareiškė nesutiksiantys dirbti su ultradešiniaisiais.

J. Akessonas sakė mainais už paramą reikalausiantis sugriežtinti imigracijos politiką arba svarbių postų parlamento komitetuose, rengiančiuose įstatymų projektus.

„Kai viena pati partija stabiliai stiprėja, o kitos partijos stovi vietoje, reikia išklausyti tą visuomenės dalį, kuri balsuoja už tą partiją“, – sakė Švedijos demokratų partijos lyderis.

„Laikas prisiimti atsakomybę ir kalbėtis su Švedijos demokratais“, – visuomeniniam transliuotojui SVT sakė partijos frakcijos parlamente lyderis Mattiasas Karlssonas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"