Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Švedijos feministinė užsienio politika ir žavi, ir stebina

 
Margot Wallström vadovauja Švedijos užsienio reikalų ministerijai nuo 2014 metų. /
Margot Wallström vadovauja Švedijos užsienio reikalų ministerijai nuo 2014 metų. / AFP/Scanpix nuotraukos

Švedijos vykdoma feministinė užsienio politika yra pirmoji tokia pasaulyje. Ji pirmiausia numato skirti dėmesį moterų ir mergaičių gerovei. Stokholme gyvenanti politikos apžvalgininkė Nathalie Rothschild pateikia jau ketverius metus taikomos koncepcijos apybraižą.

Vasario viduryje Švedijos diplomatijos vadovė Margot Wallström išdėstė vyriausybei užsienio politikos prioritetus. Ji plačiau pristatė lyčių nelygybės problemą pasaulyje ir kalbėjo apie Švedijos įsipareigojimą ištaisyti šią neteisybę. „Visame pasaulyje moterys patiria sunkumų dėl materialinių išteklių, atstovavimo, žmogaus teisių. Būtent todėl vykdome feministinę užsienio politiką“, – aiškino M. Wallström.

Koncepciją 2014-aisiais pasiūlė Švedijos socialdemokratų ir žaliųjų partijų vadovaujama vyriausybė. Tuo metu feministinė užsienio politika sulaukė didelio susidomėjimo, tačiau jai stigo aiškumo. Užsienio reikalų ministerija pakvietė pilietinės visuomenės veikėjus padėti ją išgryninti. Galiausiai buvo parengtas veiksmų planas, kuriame numatyti šeši ilgalaikiai tikslai 2015–2018 metams.

Kaip aiškina Margot Wallström, taikos, teisingumo, vystymosi ir pagarbos žmogaus teisėms neįmanoma pasiekti, kol moterys yra diskriminuojamos ar kitaip engiamos.

Naujausiame pranešime M. Wallström vardijo kai kuriuos per pastaruosius metus nuveiktus darbus. Tai apima Švedijos pastangas ugdyti Saudo Arabijos ir Irano moteris, siekiant padidinti jų ekonomines galimybes, inicijuoti viešas diskusijas Ruandoje apie tėvų vaidmenį, nutraukti moterų genitalijų apipjaustymą, finansuoti tarptautinius projektus, susijusius su reprodukcine sveikata bei teisėmis.

Nėra revoliucinga

Daugelis atvirai klausia, kuo dabartinės vyriausybės feministinės užsienio politikos iniciatyva skiriasi nuo ankstesnių vyriausybių pastangų įtvirtinti moterų ir mergaičių teises tarptautinėje arenoje. 2016 metais interviu Švedijos laikraščiui „Expressen“ Stokholmo Laisvojo pasaulio forumo direktorė Katarina Tracz sakė, kad feministinė užsienio politika Švedijoje nėra nauja ir revoliucinga. Tai tiesiog patrauklus jau seniai vykdomos politikos pateikimas.

Švedijos gynybos universiteto profesorius Robertas Egnellis savo straipsnyje „Feministinė užsienio politika teoriškai ir praktiškai“ lygino M. Wallström 2015 metais pristatytas užsienio politikos gaires su 2013 metais ankstesnio ministro Carlo Bildto tezėmis. Eksperto teigimu, vadovų pareiškimai yra beveik identiški – abu akcentuoja lyčių lygybės siekį. Profesorius tvirtino, kad sąvoka „feministinė užsienio politika“ nesignalizuoja radikalaus pokyčio šalyje, bet išplečia jau esamą požiūrį.

Kaip aiškina M. Wallström, taikos, teisingumo, vystymosi ir pagarbos žmogaus teisėms neįmanoma pasiekti, kol moterys yra diskriminuojamos ar kitaip engiamos. Diplomatijos vadovė neslėpė, kad pradžioje sulaukė daug kritikos – esą tokia politika kelia valstybei nemažai problemų. Tačiau ji į tai atsakė Indijos nepriklausomybės judėjimo lyderio Mahatmos Gandhi žodžiais: „Iš pradžių jie ignoruoja tave, vėliau iš tavęs juokiasi, tada kovoja su tavimi, o galiausiai – tu laimi.“

Švedijos diplomatijos vadovė sulaukė daug pagyrų iš pasaulio veikėjų. Pernai rugsėjį organizacija „UN Women“ įteikė ministrei apdovanojimą už atsidavimą stiprinant lyčių lygybę ir moterų teises. „Jūsų vaidmuo skatinant lyčių lygybę ir stiprinant moterų teises pasitelkus feministinę užsienio politiką yra įkvepiantis“, – nurodoma organizacijos pranešime.

Kaltina veidmainyste

2015 metais M. Wallström pareiškė, jog Saudo Arabija yra diktatūra, diskriminuojanti moteris daugelyje viešojo gyvenimo sričių ir rimbais it viduramžiais pliekianti liberalius tinklaraštininkus bei religinių mažumų atstovus. Aukščiausia Saudo Arabijos religinė institucija supeikė Švediją dėl nepagarbos islamui ir šariato teisei.

Švedijos užsienio reikalų ministrė Margot Wallström lankosi pabėgėlių stovykloje Bangladeše.
Švedijos užsienio reikalų ministrė Margot Wallström lankosi pabėgėlių stovykloje Bangladeše.

Įpykusi Persijos įlankos valstybė atšaukė Arabų Lygos susitikime M. Wallström planuotą pasakyti kalbą apie demokratiją ir žmogaus teises, sustabdė verslo vizų išdavimą švedams ir susigrąžino savo ambasadorių iš Stokholmo. Po maždaug pusmečio šalių santykiai kiek atšilo, o sudarinėjant naujas sutartis žmogaus teisių ir feminizmo temos nebuvo liečiamos. Apžvalgininkai dėl to žėrė kritikos Švedijai, kad ši nesilaiko savo feministinės koncepcijos.

Pernai vasarį Švedijos vyriausybė sulaukė itin daug reakcijų, kai prieš svarbų vizitą į Iraną apmokė delegacijos moteris slėpti plaukus po skara. Vyriausybė buvo kaltinama veidmainyste ir dvejopais standartais, nes prekybos ministrė Ann Linde ir jos kolegės Teherane per susitikimą su Irano prezidentu Hassanu Rouhani dėvėjo hidžabus.

Kai kurie ekspertai pastebi ir daugiau Švedijos feministinės užsienio politikos nuokrypių. Koncepcijai, pavyzdžiui, prieštarauja švediškų ginklų eksportas į tokias šalis kaip Saudo Arabija ar Jungtiniai Arabų Emyratai, kurios pažeidžia moterų teises. Taip pat nenuoseklumą galima įžvelgti ir dėl šalyje galiojančių apribojimų susijungti pabėgėlių šeimoms – konflikto zonose likusios dailiosios lyties atstovės paliekamos likimo valiai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"