Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Susitarė dėl Kaspijos jūros statuso

 
Kaspijos jūros valstybių vadovai (iš kairės): Ilhamas Alijevas (Azerbaidžanas), Hassanas Rouhani (Iranas), Nursultanas Nazarbajevas (Kazachstanas), Vladimiras Putinas (Rusija) ir Gurbanguly Berdymuchamedovas (Turkmėnistanas). / 
Kaspijos jūros valstybių vadovai (iš kairės): Ilhamas Alijevas (Azerbaidžanas), Hassanas Rouhani (Iranas), Nursultanas Nazarbajevas (Kazachstanas), Vladimiras Putinas (Rusija) ir Gurbanguly Berdymuchamedovas (Turkmėnistanas). /  Reuters/Scanpix nuotrauka

Penkių Kaspijos jūros valstybių lyderiai sekmadienį Kazachstano Aktau mieste pasirašė istorinį susitarimą dėl šio vandens telkinio, turtingo naftos, dujų ir eršketų, teisinio statuso. Ekspertų teigimu, tai sumažins įtampą regione, padės plėtoti vertingus projektus ir sustiprins kiekvienos ekonomiką.

Susitarimą dėl Kaspijos jūros statuso, kėlusio nesutarimų nuo Sovietų Sąjungos žlugimo, pasirašė Azerbaidžano, Irano, Kazachstano, Rusijos ir Turkmėnistano vadovai.

Kaspijos vanduo bus bendro naudojimo, tačiau dugnas su visais požeminiais ištekliais bus padalytas į nacionalinius sektorius.

Susitikimui pirmininkavęs Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas prieš susitarimo pasirašymo ceremoniją pažymėjo, jog lyderiai yra istorinio įvykio dalyviai. „Pasiekti susitarimą dėl statuso buvo sunku. Derybos truko daugiau nei 20 metų ir iš visų šalių pareikalavo daug bendrų pastangų“, – pareiškė jis.

Pasak susitarimo varančiąja jėga laikomos Rusijos lyderio Vladimiro Putino, šis vadovų susitikimas yra epochinis. Jis taip pat ragino kolegas stiprinti karinį Kaspijos jūros valstybių bendradarbiavimą. Savo ruožtu N. Nazarbajevas pridūrė, kad susitarimas leis tiesti povandeninius naftotiekius ir dujotiekius, nustatyti nacionalines žvejybos kvotas bei uždrausti užsienio karinių pajėgų dislokavimą jūroje.

Statuso svarba

Tokio pobūdžio viršūnių susitikimas buvo jau penktas nuo 2002 metų. Nuo Sovietų Sąjungos žlugimo, tiesa, buvo surengta daugiau nei 50 žemesnio lygmens susitikimų. Tačiau šįkart lyderiams pavyko išspręsti ilgametį ginčą, ar šis vandens telkinys yra jūra, ar ežeras.

Viena iš Kaspijos jūroje esančių naftos gavybos platformų. / AFP/Scanpix nuotrauka
Viena iš Kaspijos jūroje esančių naftos gavybos platformų. / AFP/Scanpix nuotrauka

Iki 1991-ųjų Kaspijos jūrą dalijosi Iranas ir Sovietų Sąjunga. Pastarajai iširus atsirado naujų pretendenčių į šį vandens telkinį. Iranas tvirtino, kad tai yra ežeras. Tačiau tam nepritarė kitos su šiuo telkiniu besiribojančios valstybės. Kodėl jo statusas yra toks svarbus? Taip yra todėl, kad skirtingais atvejais taikoma skirtinga tarptautinė teisė. Pavyzdžiui, pagal tarptautinėje praktikoje nusistovėjusias ežerų pasidalijimo tarp valstybių principus vandens telkinys turi būti dalijamas į lygias dalis visoms pakrantės šalims. O jeigu kalbama apie jūrą, jos naudojimo režimą apibrėžia tarptautinės sutartys, kurios tam tikras teises garantuoja ir pašaliečiams.

Praeityje šalys teikė įvairių variantų, kaip dalytis Kaspijos jūrą. Rusai siūlė, kad kiekviena šalis gautų išskirtines teises į 45 jūrmyles nuo kranto Kaspijoje esančius resursus. Centrinė dalis būtų bendra, o ten esančius gamtos išteklius išgautų penkių valstybių sukurta kompanija. Tačiau tokioms dalyboms nepritarė Iranas ir remdamasis anksčiau sudarytomis sutartimis tvirtino, kad jam priklauso pusė šio telkinio.

Sekmadienį pasirašytame dokumente Kaspijos jūrai suteiktas „specialus teisinis statusas“. Anot Rusijos pareigūnų, tai yra unikalus tarpkontinentinis vandens telkinys – nei jūra, nei ežeras. Kaspijos vanduo bus bendro naudojimo – tai reiškia, kad visų pakrantėje esančių valstybių laivai galės plaukioti laisvai. Tačiau dugnas su visais požeminiais ištekliais bus padalytas į nacionalinius sektorius.

Pralaimėtojas Iranas

Apžvalgininkams kol kas sunku pasakyti, kam šis susitarimas bus naudingiausias. Vis dėlto jau kalbama, kad didžiausiu pralaimėtoju taps Iranas – valstybė, turinti mažiausią kranto liniją. Taip yra vien dėl to, kad Kaspija susitarime neįvardijama kaip ežeras. Irano socialinės žiniasklaidos vartotojai kaltino vyriausybę pardavus šį vandens telkinį.

Irano prezidento Hassanas Rouhani teigimu, tai yra svarbus dokumentas, tačiau nenutraukia visų nesutarimų dėl jūros. „Šiandien turime struktūrą, reguliuojančią veiksmus Kaspijos jūroje. To anksčiau nebuvo, – aiškino lyderis. – Tačiau vis dar yra problemų, kurias reikės spręsti per kitus susitikimus.“

Irano vadovas taip pat pasveikino susitarimo nuostatą, kuri draudžia ne Kaspijos jūros valstybėms dislokuoti karines pajėgas šioje jūroje. „Kaspijos jūra priklauso tik Kaspijos jūros valstybėms“, – pareiškė jis. Šią nuostatą gyrė ir V. Putinas. Jis pareiškė, kad ji padės užtikrinti taikų Kaspijos jūros statusą.

Daug naudos

Skaičiuojama, kad šioje jūroje yra 50 mlrd. barelių naftos ir kiek mažiau nei 300 trln. kubinių metrų dujų. Kol nebuvo galutinio sprendimo dėl Kaspijos statuso ir nenustatytos sienos, juridiškai Kaspijos nafta buvo niekieno. Aišku, tai nekliudė kai kurioms šalims vis tiek pumpuoti šį gamtos turtą iš neva joms priklausančių sričių. Priešininkių rangovams pagąsdinti dėl to kartais net buvo siunčiami karo laivai.

Žmonės maudosi Kaspijos jūroje. / cgtn.com nuotrauka
Žmonės maudosi Kaspijos jūroje. / cgtn.com nuotrauka

Dokumentą entuziastingai pasveikino Turkmėnistano vadovas Gurbanguly Berdymuchamedovas, jo šalis nori eksportuoti dujas į Europą. Šis projektas leistų europiečiams sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų. Tačiau nesutarimai dėl teisinio statuso ilgą laiką kliudė tiesti dujotiekį tarp Turkmėnistano ir Azerbaidžano.

Susitarimas taip pat teikia vilties Kaspijos jūros ekologinei įvairovei ir mažėjančioms didžiųjų eršketų atsargoms. Šių žuvų ikrai yra itin vertinamas delikatesas. Kaspijos eršketinių žuvų populiacija sudaro 80–90 proc. visų pasaulio atsargų, jų eksportas duoda tikrai didžiules pajamas. Deja, pastaraisiais dešimtmečiais imta baimintis, kad eršketų mažėja pernelyg sparčiai, o netrukus gali visai nelikti. Dėl to buvo įvestas ne vienas draudimas žvejoti šias žuvis. Prezidentas N. Nazarbajevas sekmadienį užsiminė, kad susitarimas leis lengviau nustatyti nacionalines žvejybos kvotas.

Ginčijamas Kaspijos jūros teisinis statusas taip pat kėlė problemų aplinkai, mat nebuvo aišku, kam tenka atsakomybė šiuose vandenyse išsiliejus naftai ar įvykus kitam incidentui.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"