Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Suomių sėkmės receptas

 
2018 04 03 19:00
Pasak rašytojos Sirpos Kahkonen, geriausiai tautos charakterį apibendrina žodis talkoo, o tai atitiktų lietuvišką "talka" - "darbas drauge, kartu, siekiant tam tikro gėrio"./Reuters/Scanpix nuotrauka
Pasak rašytojos Sirpos Kahkonen, geriausiai tautos charakterį apibendrina žodis talkoo, o tai atitiktų lietuvišką "talka" - "darbas drauge, kartu, siekiant tam tikro gėrio"./Reuters/Scanpix nuotrauka

XIX amžiaus 7-ame dešimtmetyje Suomijoje siautė badas, kuris pasiglemžė beveik 10 proc. šalies gyventojų. Nuo tada Suomija nuėjo ilgą kelią. Kiek anksčiau šį mėnesį Jungtinės Tautos suomius įvardijo laimingiausia tauta pasaulyje. Negana to, jie gali pasigirti ir kitais nemažiau įspūdingais pasiekimais: pastaraisiais metais įvairių organizacijų Suomija buvo pavadinta stabiliausia, laisviausia ir saugiausia valstybe. Tad kokia šalies, kurioje temperatūra neretai nukrinta iki –20°C, o kai kuriose jos vietovėse gyventojai saule mėgaujasi vos kelias savaites per metus, laimės ir sėkmės paslaptis? Tai bandė išsiaiškinti „The Guardian“.

Suomija taip pat yra trečia pati turtingiausia pasaulyje, trečia iš pasižyminčių mažiausia korupcija ir trečia valstybė pagal socialinį teisingumą. Šalies teisingumo sistema yra labiausiai nepriklausoma pasaulyje, policija ir bankai – patikimiausi, jos įmonės yra vienos etiškiausių, o rinkimai – vieni laisviausių pasaulyje.

„Jei pažiūrėtume, kur buvome tada ir kur esame dabar, manau, kad, be abejonių, galime kalbėti apie suomių stebuklą.“

5,5 mln. gyventojų turinti Šiaurės Europos valstybė yra trečioje vietoje pagal lyčių lygybę pasaulyje bei penktoje tarp mažiausia pajamų nelygybe pasižyminčių šalių. Lyg to būtų maža, Suomija taip pat beveik išsprendė ir benamių problemą. Kaip? Ogi suteikdama jiems nuolatinius būstus.

„Jei pažiūrėtume, kur buvome tada ir kur esame dabar, manau, kad, be abejonių, galime kalbėti apie suomių stebuklą, – teigia Helsinkyje gimęs Nobelio ekonomikos premijos laureatas Bengtas Holstromas. – Kaip ir kodėl tai nutiko? Va čia tai klausimas.“

Dėl bendro gėrio

Tiesa, daugelis suomių, išvydę ilgą sąrašą ekonominių ir socialinių rodiklių, pagal kuriuos šalis gali būti vertinama tik kaip sėkmės pavyzdys, suprunkštų nepritardami: vis dėlto šalis sunkiai kyla po ilgos recesijos, nedarbo lygis siekia 8 proc., o populistinė, nacionalistinė partija sugebėjo užsitikrinti 20 proc. rinkėjų palankumą. Neretai, pusiau juokaudami suomiai sako: „Nori pasakyti, kad kitose šalyse blogiau?“

Vis dėlto, ieškant šios reliatyvios sėkmės recepto, atrodytų, kad atšiaurus klimatas neturėtų būti laikomas vienu ją lemiančių veiksnių, tačiau suomiai mano kitaip. „Gyvename šaltoje, šiaurioje ir tolimoje vietovėje. Kiekvienas žmogus turi sunkiai dirbti dėl savęs. Tačiau to nepakanka. Privalai padėti savo kaimynams“, – tvirtina buvusi šalies prezidentė Tarja Halonen.

Iš visų žodžių, kuriuos sunku išversti į kitas kalbas, patys suomiai dažniausiai vartoja sisu, kuris reiškia ištvermingumą ir drąsų atkaklumą, nesvarbu, kokios būtų jo pasekmės. Tačiau, pasak istorinių romanų rašytojos Sirpos Kahkonen, yra kitas žodis, labiau atskleidžiantis tautos charakterį – talkoo. Pagal jos apibūdinimą, šis žodis yra tapatus lietuviškai „talkai“: „darbas drauge, kartu, siekiant tam tikro gėrio“.

Jokių rothschildų

Be bendradarbiavimo svarbos, suomiai pabrėžia ir reliatyvią lygybę tarp piliečių. Beveik 600 metų valdyta Švedijos, o vėliau šimtmetį – Rusijos, Suomija, S. Kahkonen žodžiais, buvo „demokratiškai neturtinga“ šalis. „Nebuvo ne tik baudžiauninkų, bet ir itin turtingų aristokratų. Visuomenė nebuvo hierarchinė“, – tikina ji.

Pasak sociologės Riittos Jallinojos, ilgą laiką, iki nepriklausomybės 1917 metais, „skirtumai tarp socialinių klasių Suomijoje buvo mažesni nei įprasta“. „Net industrinė revoliucija čia buvo kukli: jokių rothschildų, jokių fordų, net jokios tokios dinastijos kaip švedų Wallenbergai“, – teigia ji.

Iš dalies tai tinka ir šių dienų Suomijai. „Tu nežiūri į žmones užvertus galvą ir nežiūri į juos palenkęs galvą. Žiūri tiesiai“, – tvirtina T. Halonen.

Šalies sėkmingiausia įmonė – žaidimus plėtojanti „Supercell“ 2016 metais sumokėjo per 800 mln. eurų mokesčių. Tarp jos darbuotojų – 7 iš 10 daugiausia pajamų mokesčio tais metais sumokėjusių suomių. Kasmet šalyje per vadinamąją „nacionalinio pavydo dieną“ skelbiamas apie 10 tūkst. daugiausia mokesčių sumokančių suomių sąrašas. Suomija vertina pilietinę pareigą ir skaidrumą.

Švietimo svarba

Šalis gali pasigirti ir švietimo sistema. Ji nuolat minima tarp geriausiųjų pasaulyje. Pasak R. Jallinojos, švietimo sėkmė susijusi su lygybe visuomenėje. „Išsilavinimas buvo raktas į progresą“, – pažymi sociologė.

Ilkka Paananenas, žaidimų bendrovės "Supercell", kuri 2016 metais sumokėjo per 800 mln. mokesčių, įkūrėjas ir vadovas.Reuters/Scanpix nuotrauka
Ilkka Paananenas, žaidimų bendrovės "Supercell", kuri 2016 metais sumokėjo per 800 mln. mokesčių, įkūrėjas ir vadovas.Reuters/Scanpix nuotrauka

Be to, kaip teigia filosofas Ilkka Niniluoto, visa šalis iš tikrųjų yra „universiteto profesorių sukurtas socialinis konstruktas“. Tautiniam judėjimui vadovavę mokslininkai „sukūrė Suomiją kaip tautą: jos kalbą, literatūrą, muziką, simbolius, tautosaką, o nacionaliniam išsivadavimui vadovavo filosofijos profesorius“.

Nuo nepriklausomybės, beveik 30 proc. Suomijos valstybių ir vyriausybių vadovų buvo universiteto profesoriai. „Jie suformavo tokią šalį, kokią mes pažįstame, – tikina sociologė R. Jallinoja. – O svarbiausia, kad jie taip pat sukūrė tikėjimą socialiniu mobilumu ir švietimo galia. Tuo, kad mes kuriame istoriją.“

Visuomenės švietimo svarba seniai buvo suprasta. XIX amžiuje buvo priimtas nutarimas, kad pora negali būti tuokiama liuteronų bažnyčioje, kol neišlaiko skaitymo testo. „Gana nebloga paskata išmokti skaityti“, – pabrėžia T. Halonen.

Palyginti anksti čia pradėta diegti ir lyčių lygybė. Suomės nebuvo pirmosios moterys, kurios išsikovojo rinkimų teisę, tačiau 1906 metais jos buvo pirmosios besivaržančios rinkimuose. Beveik 10 proc. pirmojo Suomijos parlamento narių buvo moterys (dabar jų – 42 proc.). O jau 1930 metais moterys sudarė 30 proc. universiteto studentų. „Moterys Suomijoje į savo teises žiūrėjo rimtai, ir vyrai tai priėmė“, – teigia T. Halonen.

Pasak B. Holstromo, tarp sėkmės veiksnių būtina paminėti protingus karo ir pokario laikų vadovus. „Jie mąstė apie šalies gerovę, ėmėsi svarbių, protingų sprendimų. Ir jie turėjo palaikymą, nes visi žinojo, kad mes kovojome už savo išlikimą“, – teigia ekonomistas.

Šiaurinė meilės teorija

Nuolatinis ekonomikos augimas, net ir per karą, Sovietų Sąjungos griūtį ir po rimtos praeito amžiaus 10-ojo dešimtmečio recesijos, padidino pasitikėjimą šalies institucijomis. „Žmonės nuolat kritikuoja valdžią ir dažnai teisingai, – sako S. Kahkonen. – Tačiau iš esmės, jie ja pasitiki.“

Kaip, beje, jie pasitiki ir gerovės valstybe, kuriai Suomija išleidžia 31 proc. BVP. „Jeigu ketini turėti gerovės valstybę, – aiškina T. Halonen, – vienintelis būdas tai daryti taip gerai, kad nebūtų priežasčių turėti privačią alternatyvą.“

Suomijos ledlaužis "Sisu", pavadintas pagal šalyje vartojamą terminą, reiškiantį ištvermę ir atkaklumą.theguardian.com nuotrauka
Suomijos ledlaužis "Sisu", pavadintas pagal šalyje vartojamą terminą, reiškiantį ištvermę ir atkaklumą.theguardian.com nuotrauka

Tačiau, svarbiausia, kaip teigia Kanadoje gimęs, bet jau 25 metus Suomijoje gyvenantis teisininkas Andre Chakeris, kad suomiai pasitiki vieni kitais. Šalyje beveik nėra korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo. „Tai jaučiama ir verslo aplinkoje, – sako jis. – Čia viskas padaroma greičiau, patikimiau.“

Ir šis pasitikėjimas kitais leidžia skleistis pasitikėjimui savimi ir norui imtis naujovių, eksperimentuoti: pagal Pasaulio ekonomikos forumo reitingus, Suomija yra pati inovatyviausia valstybė pasaulyje. Ilgus metus šalyje dominavo kasybos ir miškininkystės verslai, tada – kadaise galinga „Nokia“, o šiandien pagal vienam gyventojui tenkančių startuolių skaičių šalis nedaug atsilieka nuo Silicio slėnio.

Tad koks tas sėkmės receptas? Pasitikėjimas savimi ir kitais, bendradarbiavimas, lygybė ir pagarba švietimui. Sujungę visus šiuos ingredientus, kaip teigia Niujorke gyvenanti suomių žurnalistė Anu Partanen, gauname tai, ką ji vadina „Šiaurinių valstybių meilės teorija“. Pasak žurnalistės, ji daugiau ar mažiau būdinga ir Švedijai, Norvegijai bei Danijai.

„Šeimoje – tai supratimas, kad santykiai iš tikrųjų gali sėkmingai klostytis tik tarp tokių individų – tėvų, vaikų, sutuoktinių, kurie yra lygūs ir nepriklausomi, – tvirtina A. Partanen. – Visuomenėje tai reiškia tokius politinius sprendimus, kuriais siekiama visiems iki vieno užtikrinti geriausią įmanomą nepriklausomybės, laisvės ir galimybių lygį.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"