Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Streikai Prancūzijoje tęsis iki liepos

 
2018 04 03 18:20
Geležinkeliečių streikai tęsis iki birželio 28 dienos.
Geležinkeliečių streikai tęsis iki birželio 28 dienos.

AFP/Sipa/Scanpix nuotraukos


Prezidentui Emmanueliui Macronui mėginant tiesti naują kelią savo šaliai, jo ambicijos susiduria su realybe – darbuotojai nenori prarasti privilegijų ir priešinasi reformoms.

Traukinių mašinistai ir kiti Prancūzijos valstybinio geležinkelio SNCF darbuotojai pradėjo tris mėnesius truksiantį visuotinį streiką – taip profesinės sąjungos priešinasi E. Macrono darbo reformai. Tai didžiausi darbininkų protestai nuo jo išrinkimo pernai gegužę. Prie streiko prisidėjo ir kitų sektorių – šiukšlių išvežimo, energetikos, oro linijų – darbuotojai.

Prancūzija ir toliau patiria spaudimą mažinti valstybės įsiskolinimą, kuris vis dar tebėra vienas didžiausių euro zonoje.

Dešimtys tūkstančių mokytojų, slaugytojų ir kitų darbuotojų jau prisidėjo prie geležinkelio darbuotojų streiko kovo 22 dieną. Tai rodo didelį prancūzų pasipriešinimą E. Macrono planams liberalizuoti valstybinį sektorių.

Valstybinio geležinkelių operatoriaus SNCF darbuotojai turi labai geras darbo sąlygas, įskaitant kasmet automatiškai didinamus atlyginimus, ankstyvą pensinį amžių, 28 dienas kasmetinių mokamų atostogų, saugiklius atleidžiant iš darbo. Visa tai iš esmės garantuoja darbo vietą visam gyvenimui. Darbuotojų šeimų nariai nemokamai važinėja traukiniais.

E. Macrono vyriausybė nori palaipsniui panaikinti specialias SNCF sutartis, naujai į darbą priimamiems žmonėms taikant įprastas darbo sutartis, kaip visur kitur. Šių permainų tikslas – iki 2023-ųjų atverti valstybinius geležinkelius konkurencingumui pagal Europos Sąjungos reikalavimus. SNCF slegia didžiulės skolos.

Keleiviai kenčia

SNCF darbuotojai streikuos iki birželio 28 dienos dvi iš penkių darbo dienų kiekvieną savaitę, o tai turėtų smarkiai paveikti 4,5 mln. keliautojų Prancūzijos geležinkeliais. Vakar, streikui prasidėjus, keleiviai ieškojo, kas juos pavėžėtų sausakimšais keliais, ir internete dalijosi patarimais dėl kelionių. Liono stotyje Paryžiaus rytuose platformos buvo tokios sausakimšos, kad traukinių laukiantys keleiviai lipo ant bėgių. „Tai tikrai katastrofiška. Kažką reikia daryti, mes esame aukos, nieko nepadarėme. Mums reikia važiuoti į darbą, kaip ir visiems kitiems“, – skundėsi 56 metų keleivė Aziza Fleris.

Spauda praminė tą dieną Juoduoju antradieniu. Važinėjo tik 12 proc. greitaeigių TGV traukinių – vienas iš aštuonių, ir tik kas penktas regioninis traukinys. Mažiausiai streikas paveikė tarptautinį susisiekimą: kursavo maždaug 75 proc. „Eurostar“ traukinių į Londoną ir Briuselį, 90 proc. veikė „Thalys“ susisiekimas su Belgija, Nyderlandais bei Vokietija, tačiau profsąjungos nutraukė visus reisus į Ispaniją, Italiją ir Šveicariją.

„Air France“ oro linijų darbuotojai reikalauja 6 proc. pakelti atlyginimus ir taip pat pradėjo streiką, bet daugumai skrydžių jis neatsiliepia. Tai jau ketvirtas „Air France“ streikas per mėnesį. Nors jis nesusijęs su E. Macrono reformomis, prisideda prie bendros profesinių sąjungų nepasitenkinimo nuotaikos.

Kitos sąjungos protestuoja prieš pensinio amžiaus ilginimą nuo 60 iki 62 metų, universitetai priešinasi planams sugriežtinti stojimo reikalavimus į elitinius kursus ir institucijas.

Abipusis išbandymas

Šie streikai yra išbandymas ne tik E. Macronui, bet ir profesinėms sąjungoms, tradiciškai laikomoms labai įtakingomis. Tik vos daugiau nei 11 proc. Prancūzijos darbo jėgos priklauso sąjungoms, ir tai yra vienas mažiausių rodiklių Europos Sąjungoje, bet įprastai prancūzų profesinės sąjungos yra stiprios žaidėjos ekonomikoje ir politikoje. Daugelis jų narių mano, kad E. Macronas siekia palaužti jų galią, visiškai „sunaikinti viešojo geležinkelio sistemą dėl gryno ideologinio dogmatizmo“. Bendrame pareiškime apie streiko pradžią jos nurodė, kad planuojama reforma nepanaikins SNCF skolų.

E. Macrono vyriausybė teigia, kad SNCF reikia pertvarkyti, kad išnyktų skolos, kad keleivių vežimas traukiniais taptų konkurencingas. Dabar Prancūzijoje jis yra 30 proc. brangesnis nei kitur. Tuo tarpu profesinės sąjungos baiminasi, kad pakeitimai yra pirmas žingsnis SNCF privatizavimo link, nors vyriausybė ir neigia šiuos nuogąstavimus.

E. Macronas planuoja pertvarkyti SNCF vykdomuoju įsakymu ir taip išvengti ilgų diskusijų parlamente, tačiau tokią idėją oponentai jau pasmerkė kaip prieštaraujančią demokratijai.

Keleiviai Liono stotyje.
Keleiviai Liono stotyje.

Anksčiau vykę streikai nesutrukdė priimti E. Macrono planuotų įstatymų, kurie palengvino darbdaviams įdarbinti ir atleisti darbuotojus. Įstatymai įsigaliojo, o premjeras Edouard'as Philippe'as tai apibūdino kaip „mėginimą pasivyti prarastus metus“. Kol kas profesinėms sąjungoms nepavyko užblokuoti jokios prezidento reformos, nors ir vyko keli masiniai protestai prieš pertvarkas, tarp kurių – 120 tūkst. darbo vietų viešajame sektoriuje panaikinimas.

E. Macrono vyriausybė pernai paskelbė planus liberalizuoti ekonomiką ir pradėti nuo darbo įstatymų. Ji tikina, kad globalizuota ir vis labiau automatizuojama šiandienos ekonomika teikia pirmenybę lankstesnei darbo jėgai. Kaskart, kai mėgino judinti šią sritį, E. Macrono pirmtakai smarkiai nusvildavo. Prancūzijos darbuotojams nepatinka, kad iš jų atimamos didelės privilegijos bei priedai, daugybę metų galiojantys daugelyje Prancūzijos ekonomikos sričių.

Ligonis baigia pagyti

Prancūzijos ekonomika, pagal didumą antrą Europos Sąjungoje, ilgai vadinta ligone, demonstruoja neblogą atsigavimą. 2017 metais šalies biudžeto deficitas siekė tik 2,6 proc. ir buvo mažesnis nei Europos Sąjungos reikalaujamas 3 proc. limitas. 2016 metais biudžeto deficitas siekė 3,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Deficito sumažėjimas yra labai gera žinia E. Macronui, nes jis tai buvo pažadėjęs. Finansų ministras suskubo džiaugtis, jog prezidento finansų strategija mažinti valstybės išlaidas bei reformomis skatinti augimą pasiteisina.

Kol kas protestai Emmanuelio Macrono reformų nesustabdė.
Kol kas protestai Emmanuelio Macrono reformų nesustabdė.

Pernai Prancūzijos ekonomika augo 2 proc. – daugiausia per šešerius metus. 2016 metais jos augimas buvo 1,1 proc. BVP. Nuo 2007 metų, kai pratrūko pasaulinė finansų krizė, prireikė dešimtmečio, kad Prancūzijos ekonomika atsigautų. Augimas grįžo daugiausia dėl investicijų, nepaisant vartotojų perkamosios galios mažėjimo.

Vis dėlto Prancūzijos ekonomikos augimas gerokai atsiliko nuo euro zonos vidurkio, kuris 2017 metais sudarė 2,5 procento. Be to, Prancūzija ir toliau patiria spaudimą mažinti valstybės įsiskolinimą, kuris vis dar tebėra vienas didžiausių euro zonoje. Šalis vis dar skolinasi daugiau nei atiduoda. 2017 metų pabaigoje valstybės skola siekė 2,2 trln. eurų arba 97 proc. BVP.

Ateina automatizacija

E. Macronas puoselėja ambicingus planus vesti Prancūziją į naują suklestėjimą. Praėjusią savaitę jis pristatė savo naują nacionalinę strategiją dėl dirbtinio intelekto naudos šaliai. Susisiekimą ir transportą jis įvardijo kaip vieną pagrindinių sričių, kuriose robotizacija pirmiausia padarys didžiulį perversmą. Suvokdamas tamsiąją ateinančios automatizacijos pusę E. Macronas aiškino, kad jo tikslas – ne blokuoti šias permainas, o parengti žmones naujiems vaidmenims pasikeitusiame pasaulyje, atrasti jame naujas galimybes. Robotizacija privers daugelį persikvalifikuoti, iš naujo mokytis, ir tam reikia ruoštis.

Tačiau kol kas E. Macronui tenka spręsti skubesnes problemas – reaguoti į kliūtis, kurias jo reformoms kelia nesiliaujantys darbuotojų protestai. Jei jam nepavyks liberalizuoti ir atverti Prancūzijos ekonomikos, gali žlugti ir svajonė paversti ją naujų technologijų šalimi.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"