Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Šnipų medžioklė Arktyje: byla, kuri neramina norvegus ir rusus

 
Kirkenesas/
Kirkenesas/ pixabay.com nuotrauka

Frode Bergas savanoriavo labdaros valgykloje viename iš gūdžių Rusijos kaimų šalies šiaurėje. Jis prisidėjo organizuojant festivalį ir slidinėjimo varžybas. Jo kongregacija rėmė naują bažnyčią, esančią Rusijos mieste greta Norvegijos ir Suomijos pasienio. Bet vieną dieną jis buvo sulaikytas ir apkaltintas šnipinėjimu. Tuo Frode Bergą kaltino rusai, rašo „The Washington Post“. 

Šnipinėjimo skandalas, kuris rutuliojasi už poliarinio rato esančiame mieste, kur Vakarai susitinka su Rusija, stebina vietos norvegus. Jie nesitikėjo, kad jų ramų ir atšiaurų gyvenimą sujudins šnipų drama.

„Ar gali toks geraširdis pensininkas būti šnipu?“, – klausė žurnalistai vienoje iš laidų, kurios buvo rodomos per Rusijos televiziją. Pasak rusų specialiųjų tarnybų – gali.

Lediniame fjorde, vietoje, kur tris dešimtmečius buvo mezgami santykiai peržengiantys sienas, šiuo metu tvyro nerimas ir netikrumas.

Niekas šiame Barenco jūros uoste, kuris yra greta Rusijos sienos, nežino kodėl buvo suimtas F. Bergas – 62 metų pensininkas, ilgą laiką dirbęs pasienio inspektoriumi. Jis buvo suimtas gruodį, kai lankėsi Maskvoje. Jo teisininkas sako, kad F. Bergas apkaltintas šnipinėjimu, esą jis siuntė pinigus ir nurodymus moteriai Rusijoje.

„Galiu garantuoti, kad jis – nėra šnipas. Matyt juo kas nors pasinaudojo“, – sako Kirkeneso – miesto Norvegijos šiaurėje, kur ir vystosi šnipų drama – meras Rune Rafaelsenas.

Ši byla sulaukė mažai tarptautinio dėmesio, galbūt todėl, kad Norvegijos vyriausybė atsisakė viešai spausti Rusiją ir viešinti bylos detales. Visgi Kirkenese, kur gyveno ir dirbo F. Bergas, žmonės sunerimę, jie sako, kad F. Bergo pastangos bendrauti ir dirbti su anapus sienos gyvenančiais žmonėmis davė gerų rezultatų, tai buvo pavyzdys, kaip galima bendrauti net tada, kai didžioji politika ir geopolitinis šaltis smelkiasi į šalių ir regionų kasdienį gyvenimą.

Ar Rusijos agentai „pakišo“ F. Bergą tam, kad būtų išprovokuotas tarptautinis skandalas? Ar tai – išmėginimas Norvegijai – pasienyje su Rusija esančiai NATO narei? Galbūt Norvegijos slaptosios tarnybos išnaudojo F. Bergą saviems tikslams, o operacijai nepavykus bando tai pridengti? O galbūt, nors F. Bergo draugo nenori tuo tikėti, jis išties gyveno dvigubą gyvenimą?

Praėjusį penktadienį Maskvos teisėjas pratęsė F. Bergo sulaikymo terminą dar trims mėnesiams, rusai tiria jo veiklas.

Šiuo metu aiškus tik vienas dalykas – net Kirkenesas, kurį sovietai išlaisvino iš nacių 1944 metais, o dabar yra bevizėje Norvegijos– Rusijos pasienio zonoje – negali išvengti didžiosios politikos gūsių.

Mokytojas Robertas Nesje, kuris buvo artimas F. Bergo draugas, sako, kad tai, jog jis yra suimtas primena Šaltojo karo laikus. F. Bergas laikomas griežto saugumo kalėjime Lefortove ir tai jo draugams skamba išties neįtikėtinai.

Kirkenesas. Pixabay.com nuotrauka
Kirkenesas. Pixabay.com nuotrauka

Važiuodami prietryčių kryptimi iš Kirkeneso miestelio, kur keliautojai sustoja pasigrožėti tobula skandinaviška tvarka ir suvalgyti krabų, kainuojančių ne vieną dešimtį eurų, pasieksite Rusijos miestą Nikelį, kur jus pasitiks dūmų debesys besiveržiantys iš nikelio gamyklų kaminų.

Regiono tarptautinių ryšių koordinatorė Tatiana Bazanova sako, kad F. Bergas dalyvavo visur ir darė viską, jis buvo itin įsitraukęs į projektus, kurie jungė šiuos du miestus, esančius greta vienas kito, bet kitapus sienos.

„Jei jis išties buvo šnipas, paaiškės, kad visas mūsų bendradarbiavimas tebuvo priedanga įvairioms operacijoms“, – susijaudinus sako T. Bazanova.

F. Bergas atvyko į Kirkenesą, miestelį, kuris Šaltojo karo laikais buvo tikroji pafrontė, 1975 metais. Tuomet jis buvo karininkas ir ruošė bei mokė pasienyje dirbančius specialistus galimai sovietų invazijai.

1990 metais jis tapo pasieniečiu, bendravo su rusais, tais pačiais nuo kurių apsisaugoti mokė kitus pasieniečius kiek anksčiau. Draugystė su žmonėmis, gyvenančiais anapus sienos, užsimezgė gana stipri, buvo organizuojamos slidinėjimo varžybos, jungtiniai projektai. Bendravimas įsisiūbavo, rusų įmonės pradėjo bendradarbiauti su Kirkeneso uoste dirbančiais žvejais, naftos gavybos įmonėmis.

Kirkenesas. Pixabay.com nuotrauka
Kirkenesas. Pixabay.com nuotrauka

Kai buvo pasirašyta bevizė sutartis, galiojanti žmonėms, gyvenantiems pasienyje, iš Rusijos į Norvegiją ėmė važiuoti smalsuoliai, imta bendrauti, prekiauti. 1990 metais sieną greta Kirkeneso kirto 2 tūkst. žmonių, o štai 2013 metais po bevizio susitarimo pasirašymo – 320 tūkst.žmonių.

Šiandien iš Kirkeneso nuvažiuoti į Murmanską ir atgal galima kasdien. Keliautojai pravažiuoja pro rusų karines bazes, dar ir šiandien apstatytas tvoromis ir apsuktas spygliuota viela, kuri blizga aitrioje arktinės žiemos saulėje.

Viename iš interviu F. Bergas yra sakęs, kad jis nebijo Rusijos, moka rusų kalbą ir žino šalies istoriją. „Ar gali toks geraširdis pensininkas būti šnipu?“, – klausė žurnalistai vienoje iš laidų, kurios buvo rodomos per Rusijos televiziją. Pasak rusų specialiųjų tarnybų – gali.

Tiesa, F. Bergas pasakoja kitokią istoriją. Anot jo, pažįstamas norvegas paprašė perduoti pinigus (3 tūkst. eurų) moteriai vardu Natalija. Jis sutikęs tai padaryti, o bandydamas tai atlikti buvo sučiuptas viename iš Maskvos pašto skyrių. F. Bergo advokatas mėgina išsiaiškinti ar žmogus, davęs jam pinigus priklauso Norvegijos specialiosioms tarnyboms, o galbūt jis – rusų žmogus, siekęs „pakišti“ F. Bergą.

Tiesa, daug vilčių išeiti iš kalėjimo šiuo metu F. Bergas neturi. Geriausiu atveju jį gali „iškeisti“ į vieną iš Rusijos agentų, suimtų Vakaruose. Diplomatinis spaudimas taip pat padėtų, bet norvegai siekia veikti tyliai.

Kirkenesas. Pixabay.com nuotrauka
Kirkenesas. Pixabay.com nuotrauka

Rusijos žiniasklaida skelbia, kad F. Bergas buvo sulaikytas ne tik su pinigais, bet ir su instrukcijomis. Esą jis vogė informaciją apie Rusijos šiaurės laivyną. Tiesa, ta pati Rusijos žiniasklaida teigia, kad visi užsieniečiai, kurie domisi Rusija – neverti pasitikėjimo. Neva į juos reiktų žvelgti atsargiai.

F. Bergo byla yra pirmojo tokio tipo byla. Nuo Rusijos revoliucijos laikų norvegai nepamena atvejo, kuomet norvegas būtų sulaikytas Rusijoje ir apkaltintas šnipinėjimu. Net Šaltojo karo metais toks akibrokštas nebuvo nutikęs, o štai dabar – tariamas šnipas sėdi Rusijos kalėjime.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"