Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Smūgiai demokratijai

 
2018 01 18 13:33
AFP/Scanpix asociatyvi nuotrauka

Dvylikti metai, kaip laisvės lygis vis mažėja. Organizacija „Freedom House“, finansuojama JAV, pripažino, kad 2017 metais demokratija išgyveno didžiausią krizę per pastarąjį dešimtmetį. 

Organizacijos prezidentas Michaelis J. Abramowitzius pažymėjo, kad pasaulyje buvo daromi išpuoliai prieš laisvus ir teisingus rinkimus, mažumų teisių apsaugą, spaudos laisvę ir įstatymų viršenybę, rašo svoboda.org.

"Freedom House" iliustracijos
"Freedom House" iliustracijos

Pagal ataskaitą „Laisvė pasaulyje 2018: demokratijos krizė“, iš 195 šalių laisvomis laikomos 88 arba 45 proc. (JAV, Kanada, Europos valstybės, Brazilija, Australija ir kitos), iš dalies laisvomis – 58 arba 30 proc. (Ukraina, Meksika, Bolivija, Pakistanas) ir nelaisvomis 49 arba 35 proc. Tarp pastarųjų be Kinijos, Venesuelos, Sudano, Saudo Arabijos, yra ir Rusija bei daug buvusių Sovietų Sąjungos respublikų.

Maskva grasino artimiausiems kaimynams arba įsiverždavo į jų teritorijas, o Artimųjų Rytų diktatoriams buvo alternatyvus karinės pagalbos šaltinis, – mano ekspertai.

Ataskaitos autorių nuomone, nerimą kelia Rusijos ir Kinijos politika, joje padaugėjo represijų, šių valstybių valdžia ir savo žalingą įtaką skleidžia kitose šalyse.

Maskva ir Pekinas slopina atviras diskusijas, persekioja disidentus ir kompromituoja socialines institucijas – teigiama tyrime.

„Vladimiro Putino Rusija prieš rinkimus įvairiose, tarp kurių – JAV, Prancūzija ir Vokietija, šalyse rengė dezinformacijos kampanijas, mezgė ryšius su ksenofobiškomis politinėmis partijomis visoje Europoje.

Be to, Maskva grasino artimiausiems kaimynams arba įsiverždavo į jų teritorijas, o Artimųjų Rytų diktatoriams buvo alternatyvus karinės pagalbos šaltinis, – mano ekspertai.

Jų nuomone, pagrindinis Rusijos tikslas šioje kryptyje – pakirsti pasitikėjimą demokratinėmis valstybėmis ir sugriauti jas vienijančias struktūras, tokias, kaip Europos Sąjunga.

Ataskaitos autoriai pažymėjo, kad praėjusiais metais demokratijos nuosmukis buvo 71 šalyje ir 35 valstybėse buvo teigiamų pokyčių.

„Freedom House“ ekspertų požiūriu, pačios nelaisviausios šalys yra Sirija, Pietų Sudanas, Eritrėja, Šiaurės Korėja, Turkmenistanas, Pusiaujo Gninėja; Saudo Arabija; Somalis, Uzbekistanas, Sudanas, Centrinės Afrikos Respublika ir Libija. Šiose šalyje arba tęsiasi pilietinis karas, arba išlikusi absoliuti monarchija „naftos kleptokratija“ arba valdžioje yra diktatorius, su kuriuo niekas kovoja.

Ekspertai atkreipė dėmesį į JAV, netekusioms savo „demokratijos čempiono ir pavyzdžio kitiems“ titulo. „Freedom House“ pažymėjo, kad po truputį vis mažiau palaiko politines teises ir pilietines laisves.

„Nuosmukis pagreitėjo 2017 metais ryšium su daugėjančiais įrodymais, kad Rusija kišosi į rinkimus, naujosios administracijos pagrindinių etikos standartų pažeidimais ir vyriausybės atvirumo mažėjimu“, – teigiama ataskaitoje.

Kaip pavyzdžius ekspertai minėjo tai, kad Donaldas Trumpo į valstybinius postus paskyrė savo giminaičius, į aukštas pareigas – lobistus, prezidento poziciją dėl musulmonų, migrantų ir žiniasklaidos puolimą. Nors Baltųjų rūmų politika pasikeitė, ekspertai pažymėjo, kad spaudos ir tesimo valdžios institucijos JAV išlaikė savo pozicijas. Tačiau išlieka grėsmė pagrindiniams Amerikos demokratijos principams ir galimybė išklibinti JAV poziciją pasaulyje.

Autoriai mano, kad Turkijoje pablogėjo laisvės padėtis. Mat Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas prieš savo oponentus sustiprino represijas, kurios prasidėjo po nepavykusio perversmo 2016 metais. Uždaryta šimtai žiniasklaidos priemonių, kalėjime atsidūrė pusantro šimto žurnalistų, taip pat trečios pagal didumą parlamentinės partijos lyderiai.

Autoriai atkreipė dėmesį, kad demokratinių šalių problemos didina populizmą. Dešiniųjų partijų populistai gavo vietų Prancūzijos, Nyderlandų, Vokietijos ir Austrijos parlamentuose. Jie toliau stiprino pozicijas Vengrijoje ir Lenkijoje, ten buvo priimti įstatymai, trukdantys nevyriausybinių organizacijų veiklai. „Galbūt didžiausią susirūpinimą kelia jauni žmonės, kurie blogai atsimena apie ilgą kovą su fašizmu bei komunizmu ir gali prarasti tikėjimą dėmesį demokratijos projektui. Pati demokratijos ir jos vystymo idėja daugelio buvo užteršta, dėl ko visuomenėje pasireiškė pavojinga apatija“, – teigiama tyrime.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"