Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Smolensko tragedijos tyrimas – raktas suprasti šiandieninę Lenkiją

 
2018 06 21 12:15
Jaroslawas Kaczynskis (prie mikrofono) aštuntųjų Smolensko tragedijos metinių renginyje /  
Jaroslawas Kaczynskis (prie mikrofono) aštuntųjų Smolensko tragedijos metinių renginyje /   AFP/Scanpix nuotrauka

Apsirengęs juodai tą 2010-ųjų dieną jis dalyvavo visuotiniuose mitinguose, gedinčiuose per Smolensko tragediją žuvusio prezidento Lecho Kaczynskio. Tą naktį jis nusirišo juodą kaklaraištį, priėjo prie lovos, kurioje gulėjo jo serganti motina. Jis papasakojo jai, kad Lechas išvyko kelionei į Peru ir Argentiną, o ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje privertė atidėti jo grįžimą. Jis netgi išspausdino laikraščius, aprašančius kelionės detales. Visa tai buvo melas. Jaroslawas Kaczynskis tiesiog norėjo apsaugoti savo mamą nuo šiurpios žinios apie sūnaus mirtį, rašo „The New York Times“.

Tik po to, kai Lechas buvo palaidotas ir motina atsigavo, Jaroslawas pasakė jai tiesą. „Buvo momentų, kai pats norėjau tikėti tomis istorijomis, kad brolis vis dar gyvas“, – teigė Kaczynskis viename iš retų intervių, prabėgus metams po nelaimes.

Brolio likimą, Smolensko katastrofos metu, pavertė kankinio mirtimi ir apgaubė nacionalizmo skraiste.

Konfrontacija tarp Varšuvos ir Briuselio

Prabėgus aštuoneriems metams, Jaroslawas Kaczynskis yra dominuoti politinė figūra Lenkijoje – paslaptingas vyras, daugiausiai veikiantis iš šešėlio. Jo „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partija pradėjo griauti liberalios demokratijos laisves ir stengiasi suvaržyti teisminę sistemą, taip stumdama save link augančio ginčo su Europos Sąjunga.

Konfrontacija tarp Varšuvos ir Briuselio – dar vienas iššūkis Europos Sąjungai, apgultai antisisteminių, populistinių partijų visame žemyne. Iš dalies dėl Lenkijos ekonominės ir karinės svarbos, iš dalies dėl simbolinio smūgio, matant šalį, anksčiau laikytą demokratijos sinonimu, sukančią kitu keliu.

Tai taip pat dalis tendencijos Vidurio ir Rytų Europoje, kurioje Kaczynskis sudarė sąjungą su Vengrija ir jos populistiniu lyderiu Viktoru Orbanu. Jų nacionalistinė retorika rado draugų ir kaimyninėse šalyse.

Kai Europos lyderiai susirinks šį mėnesį diskutuoti apie galimybę nubausti Lenkiją dėl jos vykdomos teismų reformos, kurią kai kurie ekspertai vertina ypač neigiamai, daugelis valstybių akylai stebės vyksiantį procesą. Nesėkmė priimant spendimą, teigia kritikai, gali būti ženklas tokioms šalims kaip Slovakija ir Rumunija, kurios pačios flirtuoja su jų visuomenėse atsiradusiomis neliberalios demokratijos apraiškomis.

Naudojasi Smolensko tragedija

Dar labiau susidariusią situaciją komplikuojantis faktorius yra pats Jaroslawas Kaczynskis, kuris asmeninius išgyvenimus sujungė su politine karjera. Brolio likimą, Smolensko katastrofos metu, pavertė kankinio mirtimi ir apgaubė nacionalizmo skraiste. Taip paversdamas tragediją įrankiu keisti Lenkijos nacionalinį identitetą, nepaisant to, kad du nepriklausomi tyrimai išsiaiškino, kad dėl visko buvo kaltas blogas oras ir žmonių klaidos.

Šiuo metu vyriausybė pradėjo naują katastrofos tyrimą, politinių oponentų apklausas. Kritikai sako, kad Kaczynskis naudojasi Smolensko tragedija kaip pretekstu areštuoti priešininkus iki 2020-ųjų rinkimų. Kiti galvoja, kad Jaroslawas yra pagautas paranojos, sielvarto, keršto ir tempiasi Lenkiją kartu su savimi. O galbūt abu variantai.

„Yra neįmanoma pervertinti Smolensko nelaimės įtakos Jaroslawui Kaczynskiui ir Lenkijos politiniam gyvenimui“, – teigė Marekas Migalskis, kandidatavęs į Europos Parlamentą po „Teisės ir teisingumo“ vėliava 2010-aisiais, ir šiuo metu dėstantis Silezijos universitete, Katovicuose. Jis pridūrė: „Kaczynskiui vieši debatai nebėra politinė diskusija tarp skirtingų požiūrių žmonių, jam tai – lemiamas karas tarp gėrio ir blogio.“

Rusija vis dar yra Lenkijos priešė, o Vakarais negalima pasitikėti dėl išdavystės Antrajame pasauliniame kare.

Metų metus Kaczynskio partija skelbė įvairiausius įvykių eigos Smolenske scenarijus: termobarinė bomba susprogdinta lėktuve, nepalikusi jokių pėdsakų; samdyti žudikai panaudojo dirbtinį rūką uždengti pakilimo taką. Tačiau naratyvo esmė koncentruojasi ties dviem neįrodytais kaltinimais: tai įvykdė rusai, o Kaczynskio politiniai oponentai neatsakingai vykdė katastrofos tyrimą, kad uždangstytų savo pačių aplaidumą.

Kaczynskio šalininkai įsitikinę, kad avarija nebuvo paprasčiausias incidentas. Tai patvirtina ir praeities nuoskaudos, kurios teigia, kad Rusija vis dar yra Lenkijos priešė, o Vakarais negalima pasitikėti dėl išdavystės Antrajame pasauliniame kare. Kai vyriausybė paskelbia, kad Lenkijos suverenitetas yra pavojuje, rūkstančios lėktuvo nuolaužos Rusijos miškuose tampa tikrų tikriausiu „įrodymu“.

Prieš keletą savaičių tūkstančiai šalininkų susirinko Pilsudskio aikštėje Varšuvoje paminėti aštuntųjų tragedijos metinių. Buvo atidengtas naujas paminklas visoms 96 aukoms – didelis, vientisas juodo granito blokas su aštuoniolika žvaigždžių išraižytų akmenyje, simbolizuojančios laiptus į lėktuvą ir rojų.

„Jūs sunaikinote jį! Nužudėte jį! Jūs esate niekšai!“

„Teisės ir teisingumo“ partija praleido metų metus, stengdamasi kompromituoti visas ankstesnių tyrimų išvadas. Laimėjusi rinkimus liepė ekshumuoti beveik visų aukų palaikus, kartais net neinformuodami jų šeimų. Artėjant metinėms pareigūnai pažadėjo paviešinti naujų įrodymų, atskleisiančių tiesą.

Metinės atėjo, tačiau jokios naujos detalės nebuvo paviešintos, tačiau tikėjimas ne kiek nesudrebėjo.

„Kaczynskio politinės strategijos principas ar tai valdant partiją, ar visą šalį visada buvo „skaldyk ir valdyk“, – teigė Marcinas Buzanskis, dirbantis vyresniuoju patarėju Casimiro Pulaskio fonde.

Praėjusiais metais vykusio Seimo posėdžio metu paaiškėjo Kaczynskio pykčio mąstas: „Aš žinau, kad bijote tiesos, bet nesivalykite savo išdavikiškų marmuzių į mano brolio vardą.“ Mosikuodamas rankomis ant pakylos, „Teisės ir teisingumo“ lyderis išrėžė: „Jūs sunaikinote jį! Nužudėte jį! Jūs esate niekšai!“

Tai buvo retas viešas emocijų protrūkis iš žmogaus, kuris nemėgsta viešintis. Jis turi vietą Seime, bet nėra nei ministras pirmininkas ar prezidentas. Jis nesinaudoja elektroniniu paštu, nesinešioja asmeninio telefono ar piniginės. Retai rengia spaudos konferencijas ir dažniausiai naujienas gauna iš savo pavaldinių.

Lenkijos politikos ašis

Jaroslawas Kaczynskis niekada nevedė, neturi vaikų ir gyvena vienas su savo kate. Vis dėlto, jis vadovauja stipriausiai Lenkijos partijai – „Teisė ir teisingumas“. Niekas neabejoja jo autoritetu. Jeigu jis sumąsto, kad įstatymas turi būti priimtas, jis bus priimtas. Žinoma, jo valdžia nėra absoliuti. Netgi partijoje egzistuoja frakcijų, su kuriomis jis turi skaitytis, tačiau, pasak draugų ir priešų, jų galia mažėja.

Daugiau negu mėnesį po to, kai Kaczynskis atsigulė į ligoninę kelio operacijai birželio 5-ąją, didžioji dalis šaliai svarbių sprendimų buvo priimta jo palatoje. Jis neseniai paliko ligoninę, bet prailges nebuvimas viešumoje sukėlė daug klausimų apie partijos ir šalies kryptį po to, kai jis pasitrauks iš politikos.

Metų metus vienintelis žmogus, galėjęs jį perkalbėti, buvo jo dvynys brolis Lechas. Vieną kartą jei netgi tapo vaikais aktoriais ir pasirodė hitu tapusiame 1962-ųjų filme „O dwoch takich, co ukradli ksiezyc“ („Dvyniai, kurie pavogė mėnulį“), kuriame jie vaidino išdykusius brolius, norinčius užgrobti auksinį mėnulį ir jį parduoti.

Iš jų dviejų Lechas buvo labiau draugiškas, visuomenės veikėjas, kol Jaroslawas buvo laikomas tokiu pat talentingu, bet labiau nepastoviu, nesiklausančiu kitų patarimų.

„Ar Jaroslawas iš tiesų tiki, kad rusai nužudė jo dvynį brolį? Jeigu tikrai tiki, tada Lenkija yra atsidūrusi dar didesniame pavojuje, nes jei yra nusikaltimas, turi būti ir bausmė“, – teigė Marekas Migalskis.

Kas dedasi Kaczynskio galvoje

Niekas neabejoja Jaroslawo sielvartu dėl brolio mirties. Tragedijos dieną Lechas Kaczynskis skrido aplankyti paminklą Katynės miške, vietą, persekiojamą praeities nelaimių: čia daugiau nei 20 000 lenkų kariškių buvo išžudyti krauju pasruvusiomis sovietų rankomis Antrojo pasaulinio karo pradžioje.

Lėktuvo avarijos metu kartu su prezidentu žuvo aukščiausio rango Lenkijos kariuomenės vadai ir parlamento nariai.

Tačiau sužinoti ar Jaroslawas Kaczynskis iš tikrųjų tiki jo pačio aukštinamomis konspiracijos teorijomis – sudėtinga.

Marekas Migalskis, buvęs sąjungininkas, neturi tikslaus atsakymo: „Ar Jaroslawas iš tiesų tiki, kad rusai nužudė jo dvynį brolį? Jeigu tikrai tiki, tada Lenkija yra atsidūrusi dar didesniame pavojuje, nes jei yra nusikaltimas, turi būti ir bausmė.“

Imasi veiksmų

Lenkijos valdžia imasi veiksmų. Bronislawas Komorowskis, kuris laikinai užėmė prezidento pareigas po katastrofos, buvo iškviestas į prokuroro kabinetą tą pačią savaitę, kai buvo minimos tragedijos metinės, ir apklaustas apie tuometinės valdžios atlaidumą tyrimo metu.

Donaldas Tuskas, buvęs Lenkijos ministras pirmininkas avarijos metu, buvo pakartotinai iškviestas apklausoms dėl Smolensko tyrimo. Visai neseniai turėjo dalyvauti buvusio jo personalo vadovo Tomaszo Arabskio teisme.

Arabskis ir dar keturi kiti pareigūnai, organizavę kelionę į Smolenską, kaltinami dėl atlaidumo. Jeigu Arabskis prisipažins, jis atvertų kelią galimam baudžiamajam Tusko persekiojimui, kuris šiuo metu užima Europos Komisijos prezidento pareigas. Donaldas Tuskas yra laikomas rimčiausiu Kaczynskio partijos priešininku 2020-aisiais vyksiančiuose prezidento rinkimuose Lenkijoje.

„Viena iš priežasčių kodėl Kaczynskis taip įnirtingai siekia pertvarkyti Lenkijos teismų sistemą yra tai, kad jis nori panaudoti ją prieš Donaldą Tuską“, – teigė Marcinas Matczakas, teisės profesorius Varšuvos universitete.

Iš tikrųjų, daugelis sako, kad Kaczynskis, naudodamasis Smolensko tragedija, bando pertvarkyti lenkų istorinę atmintį: negyvą brolį paversti šalies sunkaus kelio į laisvę simboliu, o save parodyti, kaip vedantį Lenkiją į naują jos istorijos etapą, kurį Kaczynskis įvardija kaip „Ketvirtoji Respublika“.

Komunistai ir Lechas Walęsa

Už visų konspiracijos teorijų glūdi ir Kaczynskio įsitikinimas, kad kai Lenkija išsivadavo iš komunizmo ir suformavo Trečiąją Respubliką, nebuvo sugebėta išvalyti valdžios aparato nuo komunistų. Šie žmonės, pasak jo, vis dar yra užkrėtę sistemą.

Šis įsitikinimas sustiprino įtampą tarp Kaczynskio ir „Solidarnosc“ judėjimo herojaus Lecho Walęsos, esančio aršiu Smolensko tragedijos mitologizavimo kritiku.

Walęsa pasidalino mintimis savo „Facebook“ paskyroje ir pasmerkė augantį paminklų skaičių šiam liūdnam įvykiui atminti. Jis taip pat planavo dalyvauti viename iš praėjusią vasarą vykusių kasmėnesinių demonstracijų, žyminčių lėktuvo katastrofą.

„Smolenskas – pamoka, tragedija arba pirmoji Lenkijos melaginga naujiena“, – skelbia grafitis Varšuvoje.

Tačiau dėl augančio pasipriešinimo vykstančioms demonstracijoms ir pačios tragedijos politizavimo, valdžia priėmė įstatymą, ribojantį, kur protestuotojai gali rinktis – plačiai kritikuojamą kaip nedemokratišku – ir mobilizavo šimtus policijos pareigūnų lydėti protestuotojus.

Kaczynskio retorika tapo griežtesne, kalbant apie Walęsos ryšius su komunistais, kuris buvo įkalintas už tai, kad vadovavo darbininkų streikams „Solidarnosc“ eros metu. Jaroslawas Kaczynskis teigia, kad jo dvynys brolis Lechas, o ne Lechas Walęsa, buvo tikrasis „Solidarnosc“ lyderis.

Užsienio žurnalistams skirtingi Smolensko katastrofos požiūriai atskleidžia kaip Lenkija, anksčiau buvusi puikiu demokratinės visuomenės pavyzdžiu, tapo suskaldyta šalimi.

Grafitis Varšuvoje puikiai apibendrina situaciją: „Smolenskas – pamoka, tragedija arba pirmoji Lenkijos melaginga naujiena.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"