Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Šlyjančių JAV ir Turkijos santykių centre – įkalintas pastorius

 
2018 08 02 17:33
Turkija amerikiečių kariams leidžia naudotis Incirliko oro baze, kuri yra be galo svarbi kovoje su "Islamo valstybe".
Turkija amerikiečių kariams leidžia naudotis Incirliko oro baze, kuri yra be galo svarbi kovoje su "Islamo valstybe". Reuters/Scanpix nuotrauka

Donaldo Trumpo administracija trečiadienį įvedė sankcijas dviems Turkijos vyriausybės pareigūnams dėl sulaikyto amerikiečių pastoriaus, kaltinamo šnipinėjimu. Turkija pažadėjo imtis atsakomųjų priemonių, o tai kelia grėsmę, jog ir taip pašliję dviejų NATO sąjungininkių santykiai artėja prie rimtos krizės.

JAV ir Turkijos santykiai smarkiai pablogėjo, kai Baltieji rūmai atsisakė Ankarai išduoti dvasininką Fethullah Guleną, kuris kaltinamas nepavykusio 2016 metų perversmo prieš prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą organizavimu bei Turkijos vis dažnesnio taip vadinamos „įkaitų diplomatijos“ naudojimo.

Dėl pablogėjusios sveikatos pastoriui Andrew Brunsonui praeitą mėnesį vietoj sulaikymo kalėjime skirtas namų areštas./AFP/Scanpix nuotrauka
Dėl pablogėjusios sveikatos pastoriui Andrew Brunsonui praeitą mėnesį vietoj sulaikymo kalėjime skirtas namų areštas./AFP/Scanpix nuotrauka

„Dabar santykiai oficialiai yra krizėje ir vienintelis kelias R. T. Erdoganui yra padaryti tai, ko jis negali pakęsti – nusileisti, – „The New York Times“ teigė tyrimų centro „Centre for a New American Security“ nacionalinio saugumo ekspertė Julianne Smith.

Mainai nepavyko

Sankcijų taikinyje atsidūrė Turkijos teisingumo ministras Andulhamitas Gulas ir vidaus reikalų ministras Suleymanas Soylu. Jos įvestos savaitei praėjus po D. Trumpo tiesiogiai R. T. Erdoganui išsakyto reikalavimo paleisti pastorių Andrew Brunsoną, kai jie kalbėjo telefonu.

D. Trumpo administracijos pareigūnas informavo „The New York Times“, kad JAV prezidentas supyko dėl to, kad manė sutaręs su R. T. Erdoganu, jog šis išlaisvins A. Brunsoną, jei Izraelio pareigūnai į laisvę paleis Turkijos pilietę, sulaikytą dėl kaltinimų finansuojant „Hamas“.

Turkė išėjo į laisvę, tačiau A. Brunsonui vis dar taikomas namų areštas. R. T. Erdoganas neigė, kad toks susitarimas buvo.

„Turkijos pareigūnų vykdomas pastoriaus A. Brunsono neteisingas sulaikymas ir tebesitęsiantis baudžiamasis persekiojimas paprasčiausiai yra nepriimtinas“, – apie sankcijas skelbiančiame pranešime teigė iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Sarah Huckabee Sanders pareiškė, kad A. Gulas ir S. Soylu suvaidino „pagrindinius vaidmenis“ sulaikant pastorių ir kad D. Trumpas asmeniškai įsakė įvesti sankcijas.

Senos įtampos

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu tviteryje pažadėjo, kad „prieš mūsų du ministrus įvestos sankcijos neliks be atsako“. Turkijos užsienio reikalų ministerija taip pat pareiškė, kad sankcijos „smarkiai pakenks konstruktyvioms pastangoms išspręsti tarp dviejų valstybių esančius nesutarimus“.

Santykiai tarp JAV ir Turkijos jau ne vieną dešimtmetį yra sudėtingi. Smūgį jiems sudavė Turkijos karinė intervencija į Kiprą 1974 metais. Nemažiau skaudžiai Vašingtonas sureagavo į Ankaros sprendimą neleisti Amerikiečių kariams naudotis bazėmis Turkijos teritorijoje. ruošiantis 2003 metų invazijai į Iraką.

O pastaruoju metu įtampa augo dėl vis didėjančio R. T. Erdogano polinkio į autoritarizmą ir Turkijos susierzinimo dėl Amerikos paramos kurdų pajėgoms gretimoje Sirijoje, kurias Ankara laiko teroristinės grupės dalimi.

„The New York Times“ teigimu, turkų pareigūnai manė, jog JAV susilaikys nuo bet kokių baudžiamųjų priemonių, nes Turkija amerikiečių kariams leidžia naudotis Incirliko oro baze, kuri yra be galo svarbi kovoje su „Islamo valstybe“.

Bet santykiams su Turkija prastėjant, Amerikos kariuomenės vadai ėmė tyliai ieškoti galimų alternatyvų Incirlikui, pavyzdžiui, Rumunijoje ar Jordanijoje.

„Turkija per ilgai naudojo įkaitų diplomatiją ir šios sankcijos yra seniai lauktas tokios realybės pripažinimas, – tvirtina George'o W. Busho administracijos pareigūnas Pentagone Michaelas Rubinas. – Prezidentas D. Trumpas bandė susitarti su R. T. Erdoganu, bet šis savo žodžio neištesėjo.“

Gresia 35 metų kalėjimo

50 metų A. Brunsonas yra iš Šiaurės Karolinos kilęs protestantų pastorius, jau per 20 metų gyvenantis Turkijoje ir vadovaujantis protestantų bažnyčiai prie Egėjo jūros esančiame Izmyro mieste. Jis kalinamas jau 21 mėnesį ir kaltinamas prisidėjęs prie pastangų įvykdyti 2016 metų perversmą. Pastorius kaltinimus neigia. Praeitą mėnesį dėl pablogėjusios sveikatos A. Brunsonui vietoj kalėjimo paskirtas namų areštas.

Jei jis bus pripažintas kaltu dėl ryšių su dvejomis grupėmis, kurias Turkija laiko teroristinėmis: Amerikoje gyvenančio dvasininko F. Guleno judėjimu ir Kurdistano darbininkų partija, A. Brunsonui gresia iki 35 metų kalėjimas.

Recepas Tayyipas Erdoganas yra teigęs, kad pastorių iškeistų į „dvasininką“, turėdamas omeny JAV gyvenantį Fethullah Guleną.

E. Brunsono advokatas šią savaitę pateikė apeliaciją Izmyro miesto teismui ir paprašė panaikinti pastoriui skirtą namų areštą, tačiau skundas buvo atmestas. Kitas teismo posėdis paskirtas spalio 12 dieną.

Kova dėl pastoriaus išslaisvinimo tapo be galo svarbia tarp amerikiečių evangelikų – vienų ištikimiausių D. Trumpo rėmėjų.

JAV iždo departamentui paskelbus apie sankcijas, šalies viceprezidentas Mike'as Pence'as savo tviterio paskyroje parašė: „JAV vyriausybė įvedė griežtas ekonomines sankcijas Turkijai ir toliau jas tęs, kol prezidentas Erdoganas ir Turkijos vyriausybė paleis pastorių Brunsoną ir sugrąžins šį nekaltą tikėjimo vyrą į Jungtines Valstijas“.

Kokia bendra strategija?

Iždo departamento teigimu, A. Brunsonas buvo suimtas, nesant jokių įrodymų dėl kaltės. Sankcijos Turkijos ministrams įvestos pagal „Pasaulinį Magnitskio aktą“, kuris leidžia imtis priemonių prieš bet kurios valstybės pareigūnus, vykdančius žmogaus teisių pažeidimus.

Pagal sankcijas abu ministrai JAV negali turėti jokio turto, o amerikiečiams yra draudžiama su jais sudaryti kokius nors sandorius.

Turkijos vidaus reikalų ministras S. Soylu į sankcijas atsakė tviteryje pareiškęs, kad Turkija teturi vieną nuosavybę JAV: „Mes turime nuosavybės Amerikoje: FETO (Turkijos vyriausybė taip trumpina F. Guleno judėjimą, – red.). Mes jos ten nepaliksime. Mes ją pasiimsime“.

R. T. Erdoganas yra teigęs, kad jis pastorių iškeistų į „dvasininką“, turėdamas omeny F. Guleną.

Buvęs JAV ambasadorius Turkijoje Ericas S. Edelmanas gyrė D. Trumpo administracijos sprendimą imtis griežtų priemonių prieš Turkiją. Jis teigė, kad JAV naudai veikia sudėtinga ekonominė situacija Turkijoje, kur po sankcijų įvedimo nuvertėjo lyra.

Tačiau buvęs Amerikos ambasadorius NATO Ivo H. Daalderas teigė, kad griežta pozicija dėl vieno amerikiečio įkalinimo kelia klausimą, kaip administracija atsakys į tai, jog Turkija iš Rusijos nusipirko oro gynybos sistemą ar Ankaros grasinimus pulti JAV pajėgas Sirijoje.

„Ar mes siekiame vieno žmogaus paleidimo iš kalėjimo ar pagerinti mūsų santykius su sąjungininke, su kuria reikia išspręsti visą eilę klausimų? – klausė H. Daalderas. – Kokia mūsų bendra strategija?“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"