Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Slovėnijoje laimėjo antiimigracinė partija

 
2018 06 04 17:57
Janezas Janša su žmona Urska Bacovnik balsavo mažame Šentilio kaime prie Velenės.
Janezas Janša su žmona Urska Bacovnik balsavo mažame Šentilio kaime prie Velenės. AFP/Scanpix nuotrauka

Prieš migrantus iš Artimųjų Rytų ir Afrikos nusistačiusi Demokratų partija pelnė 25 proc. balsų ir tapo didžiausia Slovėnijos partija parlamente, bet sudaryti koaliciją jai gali būti labai sunku.

Demokratams vadovaujantis dukart premjeru buvęs Janezas Janša sakė, kad durys deryboms dėl koalicijos atviros visoms partijoms. Vis dėlto kol kas norą dirbti su demokratais pareiškė tik viena – centro dešiniųjų „Nova Slovenija“, gavusi 7,1 proc. balsų ir 90 vietų Asamblėjoje turėsianti 7 vietas.

25 mandatus laimėję demokratai sako, kad migrantams išleidžiamus pinigus geriau panaudoti šalies saugumo pajėgoms stiprinti. J. Janša nori, kad Slovėnija taptų šalimi, kurioje slovėnų gerovė ir saugumas būtų pirmoje vietoje.

Antroje vietoje su 12,7 proc. balsų liko centro kairiųjų Marjano Šareco partija, turėsianti 13 vietų. Tai buvo pirmi rinkimai buvusio komiko ir politinio satyriko vadovaujamai antisisteminei partijai, ir jis juos vadina didžiule sėkme.

Moderni centro partija, vadovaujama ligšiolinio premjero Miro Ceraro, gavo 9,5 proc. balsų. Tai didelis pralaimėjimas, nes M. Ceraro vyriausybei valdant Slovėnijos ekonomika augo 5 proc. ir buvo viena greičiausiai augančių visoje Europoje. Išankstiniai rinkimai buvo paskelbti, kai M. Ceraras kovą atsistatydino po didelių viešojo sektoriaus darbuotojų streikų ir nesutarimų su koalicijos partneriais. Paskutiniu lašu tapo vyriausybei nepalankus Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl didžiulio infrastruktūros projekto. Nors pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį rinkimai Slovėnijoje vyko ekonomikai klestint, o ne krizėms purtant, M. Ceraro vyriausybė buvo kritikuojama kaip nesugebėjusi pasinaudoti ekonomikos augimu.

Iš viso rinkimuose varžėsi 25 partijos, balsuoti galėjo 1,7 mln. rinkėjų, jų aktyvumas siekė beveik 52 procentus. 9 partijos peržengė privalomą 4 proc. slenkstį ir pateko į parlamentą,

Kampanijos pabaigoje dominavo kovinga J. Janšos asmenybė, antiimigracinė retorika ir partnerystė su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu. Kaip sakė M. Šarecas, „baimės dėl migrantų kurstymas ir kaimynų šalies premjero įtraukimas į mūsų rinkimus peržengė visas raudonas linijas“. „Aš ir mūsų partijos nariai nematome savęs tokioje plejadoje“, – pridūrė jis.

Slovėnijos žiniasklaida pranešė, kad Vengrijos žiniasklaidos priemonės per demokratų valdomą televiziją ir laikraštį maždaug 2 mln. eurų parėmė J. Janšos rinkimų kampaniją. Oponentai teigia, kad taip buvo pažeisti kampanijų finansavimo įstatymai, tačiau partija šią kritiką atmeta.

Migrantams išleidžiamus pinigus geriau panaudoti šalies gerovei ir saugumui.

J. Janšos politinė karjera tęsiasi nuo Slovėnijos pastangų atsiskirti nuo Jugoslavijos. 2013 metais jis buvo priverstas atsisakyti antros kadencijos premjero poste dėl korupcijos skandalo ir 2014-ųjų rinkimuose dalyvavo būdamas kalėjime. Nuosprendis politiko atžvilgiu vėliau buvo pakeistas. Kaip ir dešinieji kitose šalyse, J. Janša buvo kovingas tviteryje ir naudojosi šia paskyra ginti partijai nuo kritikos dėl partnerystės su V. Orbanu. „Dėl jo migracijos politikos Vengrija yra saugi šalis, kai Belgija dėl savo neteisingos politikos tokia nėra“, – teigė jis tviteryje.

Maždaug pusė milijono migrantų 2015–2016 metais keliavo per Slovėniją į Vakarų Europą vadinamuoju Balkanų maršrutu. Per rinkimų kampaniją J. Janšai pavyko pasinaudoti žmonių prisiminimais apie tai, nors didžioji dalis prieglobsčio prašytojų šalyje neužsibuvo. „Mes niekada neleisime, kad tai pasikartotų“, – sakė politikos veteranas, komunistiniais laikais buvęs disidentas. Migraciją jis vadina didžiausiu iššūkiu Slovėnijai ir Europai. Jo politika – atgrasyti migrantus nuo kelionių į Europą ir labiau gerinti sąlygas jų šalyse. „Mes už solidarumą, bet ne už kvailumą“, – sakė J. Janša. Kaip ir V. Orbanas, jis vadina dėl karo ir skurdo plūstančius migrantus grėsme Europos vertybėms ir pavojumi jos stabilumui. J. Janša nepritaria Briuselio pabėgėlių paskirstymo kvotoms ir žada nepriimti pabėgėlių iš Artimųjų Rytų bei Afrikos. Slovėnija, įstojusi į Europos Sąjungą 2004 metais, o 2007-aisiais įsivedusi eurą, yra priėmusi apie 200 pabėgėlių.

Nuo Jugoslavijos subyrėjimo 1991 metais Slovėnijos politikoje dominavo centro ir kairiųjų partijos, bet migrantų krizei pratrūkus iškilo populistai, nors ne taip ryškiai kaip greta esančioje Italijoje, kur praėjusią savaitę buvo prisaikdinta populistų vyriausybė.

Kadangi dauguma partijų nenori dėtis su J. Janša, nežinomybės laikotarpis Slovėnijoje gali trukti daug mėnesių. Jei J. Janša nesugebės sudaryti vyriausybės, tokią galimybę gaus M. Šarecas. Šio 40 metų politiko, mažo Kamniko miestelio šiauriau nuo sostinės Liublianos mero, rinkėjai – jau demokratinėje visuomenėje užaugusi karta, kuriai labiausiai rūpi ekonomika, darbo vietos ir socialinis saugumas. Jei ir M. Šarecui nepavyks, prezidentas gali sušaukti naujus rinkimus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"