Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Skaudžios ukrainiečių pamokos

 
2018 04 23 8:05
Ukrainos karinių politinių tyrimų centro valdybos pirmininkė Hanna Tymčuk. /
Ukrainos karinių politinių tyrimų centro valdybos pirmininkė Hanna Tymčuk. / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka ir Sipa/AFP/Scanpix nuotraukos

Nors ukrainiečiai ir nukentėjo dėl Rusijos agresijos, jie yra išmintingi ir pasiruošę dialogui, teigė Hanna Tymčuk, Ukrainos karinių politinių tyrimų centro atstovė. Tačiau, jos nuomone, dialogas įmanomas tik tada, kai valdžioje nebeliks dabartinio Kremliaus režimo. O kol kas Donbase ir Kryme vargsta žmonės...

LŽ pašnekovė H. Tymčuk iš Ukrainos sakė, kad ji yra etninė rusė, kartu vadino save ukrainietė. Sutuoktinis yra žymus Ukrainos karo ekspertas ir Aukščiausiosios Rados narys Dmitrijus Tymčukas. Sukūrę šeimą prieš dešimtmetį, tiek pat laiko jie kartu dirba informacinėje analitinėje erdvėje. Jis yra Ukrainos karinių politinių tyrimų centro vadovas, grupės „Informacinis pasipriešinimas“ koordinatorius, ji – to centro valdybos pirmininkė, analitikė.

H. Tymčuk per išskirtinį interviu LŽ papasakojo, kaip gyvena žmonės prorusiškų smogikų užimtose Donbaso teritorijose, Rusijos aneksuotame Kryme. Nors jie bijo kalbėti, išsipasakoja jų atvykstantiems aplankyti ukrainiečiams. Ypač problemiška yra vaikams bei paaugliams ir pensinio amžiaus kartai.

Luhanskas 2014 metais. / Sipa/AFP/Scanpix nuotraukos
Luhanskas 2014 metais. / Sipa/AFP/Scanpix nuotraukos

Ukrainos karinių politinių tyrimų centro Jaunoji karta „zombinama“

Pasak H. Tymčuk, 2015–2016 metais atliko tyrimą apie Ukrainos nekontroliuojamose teritorijose gyvenančius vaikų ir paauglius. „Analizavome pagal savo veiklos specifiką, – sakė ji. – Rinkome faktus, kaip „zombinama“ jaunoji karta.“

Kaip pasakojo H. Tymčuk, prorusiškų smogikų užimtose Donbaso teritorijose „zombinama“ pradedant mokyklinių programų vadovėliais, baigiant cerkve, auklėjimu šeimoje. Buvo prikurta „karinio patriotinio“ auklėjimo organizacijų, o po tokių priedanga iš vaikų praktiškai rengiami kovotojai prieš Ukrainą. Kad ir kaip tai šiurpiai skambėtų – nepilnamečiai smogikai mokomi naudotis ginklais, verčiami nekęsti Ukrainos. Kariniai nusikaltėliai, su ginklais rankose veikę prieš valstybę ir užėmę teritorijas, vadinami herojais ir tuo tikinami vaikai bei paaugliai. Pasak ukrainietės, kadaise jie buvo paprasti kriminaliniai nusikaltėliai, o dabar – kariniai. Mažieji Donbaso gyventojai matė kovinius veiksmus, patyrė, kas yra karas, mirtis, o dar yra veikiami prorusiškos propagandos.

Ukrainos karinių politinių tyrimų centro projektas – portalas sprotyv.info iššiaiškino ir rašė, kad teroristai Donbase į savo gretas verbuoja 14–15 metų paauglius.

Prorusiškų smogikų Donbase verbuojami paaugliai. / sprotyv.info archyvo nuotrauka
Prorusiškų smogikų Donbase verbuojami paaugliai. / sprotyv.info archyvo nuotrauka

„Žalojama jaunosios kartos psichika, – pažymėjo H. Tymčuk. – Tai yra žmogaus teisių pažeidimas, nusikaltimas.“

Vyresnės kartos problemos

H. Tymčuk paskaojo, kad prorusiškų smogikų užimtose teritorijose itin sunku gyventi pensinio amžiaus žmonėms. Jiems tenka kirsti fronto liniją, kad galėtų pasiimti ukrainietišką pensiją. Pensininkai keliauja į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, kad apsipirktų maisto produktais, nes ten, kur jie gyvena, viskas labai brangu. Tačiau ten yra jų namai. Žmonės nenori jų palikti. Vyresnioji karta negali visko mesti ir pradėti gyvenimą iš naujo. Todėl tenka taikytis su tuo, kas darosi, nors vos vos išgyvena.

Pasak H. Tymčuk, jaunajai ukrainiečių kartai tenka aiškinti, kad suprastų, kodėl vyresnei kartai sunku gyventi užimtame Donbase, bet jie nesikelia į Ukrainą kitoje pusėje fronto linijos.

„Mes pasakojame, kad smogikų kontroliuojamose teritorijose gyvenantiems žmonėms daromas didelis psichologinis spaudimas, informacinė įtaka, jie yra bauginami. Todėl net bijo gyvenančiųjų Ukrainoje kitapus perskyrimo linijos, – teigė pašnekovė. – Kokiame siaube gyvena vyresnio amžiaus žmonės! Ukrainos nekontroliuojamose teritorijose jie neturi vilties, jog gyvenimas būtų sotus, kad jie būtų ginami.“

Prorusiškų smogikų užimtame Donecke 2018 metų žiemą.
Prorusiškų smogikų užimtame Donecke 2018 metų žiemą.

H. Tymčuk pasakojo, kad ir Maskvos patriarchato Ukrainos pravoslavų bažnyčia užsiima prorusiška propaganda smogikų užimtose Donbaso teritorijose. Tai daroma per pamaldas, kurių metu, kaip teigė pašnekovė, tikintieji „zombinami“. „Net ikonos perpiešiamos, turime apie tai įrodymų“, – tvirtino ukrainietė.

Dauguma ukrainiečių užjaučia

Pasak H. Tymčuk, žmonės, gyvenantys šiuo metu prorusiškų smogikų kontroliuojamose teritorijose, kad ir ką jie šiuo metu manytų apie Ukrainą, vis vien yra bendrapiliečiai. Ji sakė, kad netiesa, jog ukrainiečiai kitaip žiūri į tuos, kurie gyvena aneksuotame Kryme ar užimtame Donbase.

H. Tymčuk sakė negalinti kalbėti visų ukrainiečių vardu. Dalis jų Donbaso gyventojus laiko išdavikais.

„Kiek žmonių, kiek nuomonių. Tačiau dauguma ukrainiečių nuoširdžiai juos užjaučia – žmones, kurie atsidūrė tokioje sudėtingoje situacijoje, – teigė pašnekovė. – Net sunku įsivaizduoti, kaip vieną dieną galima visko netekti: namų, artimųjų... Dar tenka laužyti savo psichiką, mentalitetą tik tam, kad išgyventum visame tame siaube. Tai tikrai košmaras.“

Ukrainos karinių politinių tyrimų centro atstovė sakė, kad veikia daug įvairių valstybinių programų, skirtų palaikyti nekontroliuojamų teritorijų gyventojus ir persikėlėlius.

Ukrainiečių patikros punktas fronto zonoje. /
Ukrainiečių patikros punktas fronto zonoje. /

Krymas: vietoj poilsio zonos – karinė bazė

Kaip pasakojo H. Tymčuk, ukrainiečiai keliauja aplankyti Kryme ir Donbase gyvenančių giminaičių. „Patikėkite, ten labai sunku. Tik dauguma Krymo ir Donbaso gyventojų bijo sakyti tiesą apie tai, kas darosi. – teigė ji. – O jie verkia – apie tai pasakoja mūsų žmonės, kurie ten važinėja. Tų teritorijų gyventojai skursta.“

Kaip teigė Ukrainos karinių politinių tyrimų centro atstovė, jei anksčiau Krymas buvo poilsio zona, populiari tarp turistų, apaugusi vynuogynais, dabar jis virsta didele karine zona ir įtakingų Rusijos valdininkų vilų teritorija. Iš vietos gyventojų atimamas verslas, jie vejami nuo žemės. Krymo žemės atiduodamos karinėms reikmėms arba jas užima gudrūs atvykėliai iš Rusijos.

Ukrainos kariuomenė tapo daug efektyvesnė. /
Ukrainos kariuomenė tapo daug efektyvesnė. /

Donbasui gresia ekologinė katastrofa

H. Tymčuk pasakojo apie nerimą keliantį dalyką, kad prorusiškų smogikų užimtame Donbase norima užtvindyti šachtą, kurioje sovietmečiu buvo atliktas branduolinis sprogimas. „Pagal ekologinės katastrofos mąstą tai gali būti kaip antras Černobylis, – mano ji. – Mat smogikai nenori investuoti į tos šachtos išlaikymą. Dabar ji yra konservuojama. O kad tai būtų palaikoma atitinkamo lygio, kainuoja. Todėl jie nori šachtą tiesiog užtvindyti.“

Šachta „Junnij Komunar“ Donecko rajone buvo laikoma pavojinga dėl dujų sankaupos, rašo Ukrainos žiniasklaida. 1979 metais ten buvo įvykdytas branduolinis sprogimas.

Ukrainos ministerija laikinai okupuotų teritorijų ir persikėliusių asmenų klausimais pareiškė, kad objektas „Klivaž“ šachtoje „Junnij Komunar“ kelia radiacinį pavojų.

„Apsikabinkime...“

H. Tymčuk pasakojo, kad Ukrainos ir Rusijos – dviejų šalių, tarp kurių dabar tvyro didžiulė, įtampa, tinklaraštininkai sumanė organizuoti akciją „Apsikabinkime.“

Ukrainiečiai ėjo į Rusijos gatves su užrašu: „Aš esu iš Ukrainos, apsikabinkime“, o rusai – į Ukrainos su užrašu: „Labas! Aš esu iš Rusijos, apsikabinkime.“ Akcija buvo sėkminga, bet H. Tymčuk atkreipė dėmesį, kad tarp ukrainiečių buvo daugiau norinčiųjų apsikabinti, negu tarp rusų.

„Mes, ukrainiečiai, esame geranoriški, nuoširdūs, kantrūs ir atlaidūs, – sakė pašnekovė iš Ukrainos. – Nors mes iš nukentėjome už Rusijos agresijos, esame išmintingi ir pasiruošę dialogui.“

Tačiau, kaip pažymėjo H. Tymčuk, dialogas su Rusija įmanomas tik tada, kai valdžioje nebeliks dabartinio Kremliaus režimo.

Dabar jau gali pasipriešinti

„Tegul dabar labai sunku, tegul mūsų šalies saugumo sistema formuojama su klaidomis, bet kokiu atveju, vyksta procesas, mes galima pasipriešinti“, – sakė H. Tymčuk.

Ji pažymėjo, kad jei 2014 metais Ukrainos kariuomenė buvo silpna, dabar ji yra efektyvi ir pasirengusi kovai, padedant tarptautinei bendruomenei ir ukrainiečių rėmėjams.

Beje, kaip teigė H. Tymčuk, Ukrainos karinių politinių tyrimų centras dar gerokai prieš Rusijos agresiją perspėjo apie galimus pavojus. Tačiau tada niekas nesiklausė ir netikėjo. Dabar Ukrainos valdžios institucijos bendradarbiauja su šia organizacija.

Nors didelio masto karo veiksmų šiuo metu Ukrainoje nėra, fronto zonoje mūšiai tebevyksta, taigi Rusijos inspiruotas karo žaizdras ir toliau pastoviai kūrenamas.

Kaip sakė H. Tymčuk, ukrainiečiai užsigrūdino, pasidarė atsparesni rusiškai propagandai ir dabar nieko panašaus nebegalėtų pasikartoti, kas buvo 201–2015 metais.

„Mes mokome atpažinti propagandą, atskirti, kur yra tiesa, o kur – melagingos žinios, – teigė Ukrainos karinių politinių tyrimų centro atstovė. – Tikimės, kad sėkmingai mokome žmones mąstyti, kai jie ką nors žiūri, skaito ar klauso. Pagrindinis mūsų ginklas: intelektas ir gebėjimas kritiškai mąstyti.“

H. Tymčuk teigė, kad ukrainiečiai nepraranda vilties susigrąžinti savo teritorijas. „Esu įsitikinusi, kad Krymas ir Donbasas grįš į Ukrainos sudėtį ir vėl mes gyvensime kaip viena šeima, – sakė ukrainietė. – Anksčiau ar vėliau tai bus, norėtųsi, kad kuo greičiau.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"