Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Sirija: paveldas, kurdai, kultūrinis genocidas

 
Ain Dara šventykla 2005 m. Odilios nuotrauka iš Vikipedijos
Ain Dara šventykla 2005 m. Odilios nuotrauka iš Vikipedijos

Europos Sąjunga nesivargina stabdyti kurdų žudynių, nes Turkija reguliuoja pabėgėlių iš Sirijos srautus. UNESCO taip pat gėdingai tyli apie archeologinio palikimo naikinimą. Dar nuo Persijos įlankos karo archeologas Paolo Brusasco garsiai kalba apie senosios Mesopotamijos paveldo naikinimą. Jis – Artimųjų Rytų archeologijos docentas Genujos universitete ir reikšmingų archeologinių kasinėjimų Irake bei Sirijoje vadovas, mokslinių straipsnių autorius, neseniai išleidęs įsimintiną studiją „Nusiaubties sūkuryje. ISIS prieš Sirijos ir Irako meną“. Mokslininko paprašėme apžvelgti Kurdistano archeologinio palikimo padėtį bei naikinimą, apie kurį plačiai nekalbama.

Tekstas spausdintas „Literatūra ir menas“ 2018–05–04 nr. 3657

„Kalbant apie irakietiškąjį Kurdistaną, naikinimo veiksmai aktyviausi aplink Mosulą, Ninevės lygumoje ties pasieniu, – pasakoja P. Brusasco. – Tačiau didžiausią žalą patyrė sirijietiškoji Kurdistano dalis. Už išpuolius Afrino zonoje, Sirijoje, prieš neohetitų Ain Daros šventyklą, helenistinius ir romėniškus Cyrrhus miesto paminklus bei islamišką Džindario paveldą atsakomybė tenka turkams, kurie čia vykdė agresyvius karinius veiksmus. Šie išpuoliai pažeidžia tarptautinės teisės ir 1954-ųjų Hagos konvencijos aktus. Remiantis kai kuriais šaltiniais, turkai bombardavo ir garsiąją IV a. Julianos katedrą, vieną seniausių ir įspūdingiausių krikščioniškų bažnyčių Sirijoje.“

Ypač didelių nuostolių nuo Ankaros karinių veiksmų patyrė Rojavos regionas.

Turkija bando ištrinti meninį ir istorinį kurdų paveldą bombarduodama UNESCO saugomus objektus.

Stulbina šį išpuolį gaubianti tyla. Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šiandien žudo kurdus, 2014 m. paskelbusius Rojavos konfederacijos, t. y. vienintelės demokratinės valstybės Rytuose, gimimą. Kalbame apie tuos pačius kurdus, kuriuos paskelbėme didvyriais po Kobanės ir Rakos išvadavimo nuo ISIS. Kalbame apie politinį projektą, kuriame moterys yra aktyvios, užima atsakingas pareigas tiek strateginiame, tiek politiniame lygmenyse. Rojavos konfederacija remiasi Vakarų demokratinių valstybių statutais ir konstitucijomis, vienija arabus, turkmėnus ir krikščionis. Šiandien kurdus bombarduoja ir žudo Turkijos kariuomenė ir Laisvoji Sirijos armija, į kurią suplaukė turkų sąjungininkai islamistai. Visa tai vyksta pasauliui tylint.

Turkija bando ištrinti meninį ir istorinį kurdų paveldą bombarduodama UNESCO saugomus objektus.

Vos prieš kelias dienas Ankara bombardavo Bradą (tekstas spausdintas kovo 30 d. – red.), UNESCO pasaulio paveldo vietovę Sirijos šiaurėje. Paraleliai karui mūšio lauke vyksta informacinis karas „Alyvmedžio šakelės operacija“. Neįtikėtinas oksimoronas, pagalvojus, jog karas nušluoja viską. Turkijos vyriausybė viską neigia. Neturime jokių nuotraukų, liudijančių šio garsaus Bizantijos laikus menančio miesto sunaikinimą, tačiau Sirijos paveldo departamentas šiomis dienomis publikavo tai patvirtinančią dosjė.

– ES ne tik finansiškai remia R. T. Erdoganą, kad šis stabdytų sirų pabėgėlių srautus į Europą, bet ir tiekia Turkijai ginklus. Ką manote apie tai?

– Tai skandalas. Europos Sąjungą Turkija domina dėl pabėgėlių, baiminamasi, kad supykę turkai gali atsukti nevaldomų pabėgėlių čiaupą. UNESCO gėdingai tyli. Ji net nesivargino paskelbti Turkijai reprimendum*.

– To ji nepadarė nė Sirijai okupavus archeologines vietoves ir pavertus jas karinėmis bazėmis, pradedant Palmyra, Apamėja, Ebla ir Alepu. Apie tai ir kalbate knygoje „Nusiaubties sūkuryje“.

– Kalbu apie ypač sunkią padėtį, pernelyg dažnai nutylimą žiniasklaidos. Ain Daros neohetitų šventyklos sugriovimas yra milžiniška netektis vien dėl jos nuostabiųjų skulptūrų, celes saugojusių liūtų. Ain Dara yra didžiulės archeologinės reikšmės vieta Afrino upės slėnyje, 60 km į šiaurės vakarus nuo Alepo. Tai buvo vienintelė kone visiškai išsilaikiusi neohetitų architektūrai priskiriama šventykla šiaurės Sirijoje, gausiai lankyta turistų.

– Taigi archeologinį paveldą puola ne tik ISIS kariai, bet ir Turkija, kuri, vadovaujama R. T. Erdogano, pasuko islamizmo link?

– ISIS smogė į ypač reikšmingas vietas, sunaikinta begalė meno kūrinių, tačiau nereiktų kalbėti tik apie kiekybinę nuostolių pusę. Ir Belo šventykla Palmyroje turėjo milžinišką meninę vertę, tai buvo helenistinės romėnų ir arabų kultūrų koinė vaisius. B. al Assado surengti išpuoliai buvo siaubingi. Negaliu atsakyti, padarė gaugiau žalos už ISIS, lyginti beprasmiška. Esmė ta, kad kultūrinis paveldas niekam nerūpi. B. al Assa­das prieš civilius naudoja dujas, lygiai kaip ISIS, kaip Saddamas Husseinas naudojo prieš kurdus, nematau čia didelių skirtumų. Vienintelis skirtumas tas, kad B. al Assadas, V. Putinas ir R. T. Erdoganas žiniasklaidos pristatomi kaip demokratijos sergėtojai, kultūros gynėjai nuo ISIS barbarysčių. Deja, viskas yra kitaip.

– Ar šios akcijos – kultūrinis genocidas?

– Turkija paveldo naikinimui taiko nuotolinio valdymo ginklus. Koks tikslas su žeme sulyginti senovinę šventyklą? Gal netoliese buvo įsikūrę kurdų kariai, tačiau palydovinės nuotraukos to nerodo. Su fundamentalistais kovoję kurdai kaltina R. T. Erdoganą pasukus obskurantizmo keliu. Islamistinė Turkija siekia sunaikinti islamo meninį paveldą? Norom nenorom kyla toks klausimas. Be jokios abejonės, tai sąmoningi sprendimai. Teko skaityti, kad sprogmenys, panaudoti Ain Daros šventyklai sprogdinti, pagaminti JAV, jie valdomi per atstumą GPS sistema ir gerokai efektyvesni už lazerinius. Jutube galima rasti įrašų, kuriuose matomi šie įrenginiai, mirtini ginklai.

– Išties stulbina, jog JTO nesiima jokių veiksmų stabdyti kurdų žudynėms.

– Invazija į Siriją yra nelegalus veiksmas, kurį JTO privalo sankcionuoti. Kai 1991-aisiais S. Husseinas įsiveržė į Kuveitą, mes pradėjome su juo karą. Nepajėgiu suprasti šiandienės JTO logikos, vienintelis rastas paaiškinimas Turkijoje atsiranda JAV karinių bazių. Europa nesikiša, nes neturi tam ekonominių resursų, tačiau, kaip jau minėjome, siekia stabdyti pabėgėlius. Kad nesupykdytų Turkijos, Europa šiai leidžia skersti kurdus. Ir ne tik. Turkija yra UNESCO paveldo sergėtoja, tą paveldą naikinanti. Kodėl UNESCO nesiima jokių veiksmų? Kodėl ji tyli?

* Lot. reprimenda – griežtas papeikimas, išsakytas pasipiktinimas.

Iš italų kalbos vertė Toma Gudelytė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"