Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Šimtmetį švenčia kartu su mumis

 
Popiežius Pranciškus ir visų armėnų katolikosas Karekinas II paleido taikos balandžius link Ararato kalno, kuris yra Armėnijos nacionalinis simbolis, gerai matomas šalyje, nors esantis už jos ribų, Turkijoje./
Popiežius Pranciškus ir visų armėnų katolikosas Karekinas II paleido taikos balandžius link Ararato kalno, kuris yra Armėnijos nacionalinis simbolis, gerai matomas šalyje, nors esantis už jos ribų, Turkijoje./ Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

2018-eji ypatingi ne tik Lietuvai. Europoje pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui virtinė valstybių sukūrė arba atkūrė savo valstybingumą. Deja, kai kurios jų tuo džiaugėsi vos kelerius metus, nes buvo sovietų užpultos ir jėga įtrauktos į Sovietų Sąjungą. Tačiau nepriklausomybės laikotarpis, nors ir trumpas, visoms buvo reikšmingas demokratinės raidos etapas. Lietuvai, turinčiai ypač senas valstybingumo tradicijas, kitaip negu Estija ir Latvija, pasisekė, nes savo laisve ji džiaugėsi daugiau kaip du dešimtmečius ir per tą laiką paklojo pamatus valstybei atkurti po 50 metų.

Estija

Estija savo nepriklausomybę paskelbė visai netrukus po Lietuvos valstybingumo atkūrimo – 1918 metų vasario 24 dieną. Minint valstybės įkūrimo šimtmetį Estijoje ir keliose dešimtyse kitų šalių ketinama surengti apie 200 renginių.

Helsinkyje gyvenantis Valtrikas Pihlas Estijai numezgė didžiulę 160 kv. m vėliavą.http://estonianworld.com nuotrauka
Helsinkyje gyvenantis Valtrikas Pihlas Estijai numezgė didžiulę 160 kv. m vėliavą.http://estonianworld.com nuotrauka

Tačiau ne visi jie įvyks šiemet, nes Estija ketina švęsti iki pat 2020 metų vasario 2-osios, kai bus minimos Tartu taikos sutarties pasirašymo metinės. Šia sutartimi Sovietų Sąjunga pripažino šalies nepriklausomybę ir atsisakė visų pretenzijų į jos teritoriją.

Šimtmečio šūkis – „Teikime dovanas Estijai!“ Jis išreiškia visos programos idėją – gyventojų skatinimą teikti dovanas: skirti pagalbą, organizuoti renginius, imtis iniciatyvos. Pasiūlymų, kaip prisidėti prie šventės, galima rasti oficialioje Estijos šimtmečio svetainėje.

Pabrėžiama, jog šimtmečio programa susieta su Estijos ateitimi, dėl to daugiausia dėmesio skiriama vaikams ir jaunimui. Jiems šviesti ir ugdyti organizuojama nemažai renginių. Pavyzdžiui, iniciatyvos „Vaikų respublika“ metu po Estijos miestus keliaus trupė su pasirodymais, žaidimais, seminarais ir kitais užsiėmimais vaikams. Projektas „Vaikai žaidžia ir mokosi mokyklos kiemuose“ skirtas švietimo įstaigų aikštelėms atnaujinti.

Taip pat sukurtas žaidimas, kuriuo siekiama paskatinti pasaulio piliečius mokytis estų kalbos (jį galima rasti pagal šią nuorodą: https://game.estonia.ee/). Be to, Estija ketina padovanoti ir dovaną pasauliui. Kaip žinoma, estai inicijavo pasaulinę švaros dieną „Darom“. Šiemet ketinama ją paversti didžiausia pozityvia pilietine akcija pasaulyje. Tikimasi, kad rugsėjo 15 dieną prie šios akcijos prisidės net 150 valstybių.

Estijos ambasadorė Lietuvoje Jana Vanaveski šimtmečio proga nepamiršo pasveikinti ir lietuvių tautos. „Estija džiaugiasi kartu su jumis ir mes visoje šalyje keliame vėliavas Lietuvos valstybingumo šimtmečio minėjimo proga. Šią istorinę dieną siunčiu savo sveikinimus ir Lietuvai bei lietuviams linkiu sėkmės, taikos bei klestėjimo. Tegyvuoja Lietuva – Elagu Leedu!“ – rašoma ambasadorės sveikinime.

Latvija

Latvija apie savo valstybės įkūrimą pasauliui paskelbė 1918 metų lapkričio 18 dieną. Tačiau jubiliejiniai renginiai vyks ne tik tądien ar 2018 metais – Latvija savo šimtmetį nusprendė švęsti net 5 metus.

Šį šventinį penkmetį mūsų kaimynai suskirstė taip: 2017-ieji buvo Valios metai, nes prieš šimtą metų atsirado Latvijos tautos valia. Šie metai vadinami Gimimo metais, nes 1918-aisiais paskelbta valstybės nepriklausomybė, 2019-ieji – Drąsos metai, 2020-ieji – Laisvės, o 2021-ieji – Plėtros metai. Per 5 metus Latvijoje ir kitose šalyse bus surengta per 800 renginių.

Jubiliejaus šūkis – „Aš esu Latvija!“ Kaip rašoma šimtmečiui skirtame puslapyje, ši žinia turi priminti, jog Latvijos didžiausias turtas yra jos žmonės, kurie padėjo šią valstybę sukurti, išsaugoti ir dirba jos ateičiai. Pagrindinės šimtmečio iniciatyvos: „Nacionalinis kostiumas kiekvienam“, „Latvijos šimtmečiui skirti latviški filmai“, „Latvijos nacionalinė enciklopedija“, Visuotinė Latvijos dainų ir šokių šventė.

Vienas pagrindinių Latvijos šimtmečio minėjimo renginių - liepą vyksianti dainų šventė.AFP/Scanpix nuotrauka
Vienas pagrindinių Latvijos šimtmečio minėjimo renginių - liepą vyksianti dainų šventė.AFP/Scanpix nuotrauka

Kaip „Lietuvos žinioms“ sakė Latvijos ambasadorius Lietuvoje dr. Einaras Semanis, per pastaruosius 100 metų Latvija pasiekė daug, o jis labiausiai didžiuojasi „nepriklausomybės atgavimu, valstybe, demokratija, laisve ir ekonomine plėtra, įstojimu į ES, NATO bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), Latvijos tauta ir jos laimėjimais, gamta ir jos turtais, žmonių ateities tikslais ir svajonėmis“.

Dr. E. Semanis taip pat neužmiršo pasveikinti Lietuvos žmonių. „Nuoširdžiausi linkėjimai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga! Esu nepaprastai dėkingas likimui už tai, kad šią istorinę akimirką esu kartu su laisvę mylinčiais broliais ir sesėmis lietuviais. Lai šis laisvės pojūtis lydi Lietuvą į naują šimtmetį! Tegyvuoja laisva ir nepriklausoma Lietuva!“ – linki ambasadorius.

Lenkija

2018 metai ypatingi ir mūsų kaimynams lenkams. Prieš 100 metų, baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, Lenkija atkūrė savo suverenumą. Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, 1795-aisiais įvykdyto carinės Rusijos, Prūsijos ir Austrijos-Vengrijos imperijos, Lenkija, kaip ir Lietuva, buvo praradusi valstybingumą 123 metus. Lenkai savo nepriklausomybės dieną švenčia lapkričio 11-ąją, kai valstybės patriarchas Jozefas Pilsudskis buvo paskirtas vyriausiuoju armijos vadu.

Per naujametį sveikinimą šalies prezidentas Andrzejus Duda ragino tautiečius 2018 metus paversti „nacionalinio pasididžiavimo metais“. Pasak jo, valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimas bus proga „atrasti mūsų istorijos didybę, konsoliduoti mūsų nacionalinės tapatybės jausmą ir pasididžiavimą, kurį įkvepia išskirtiniai praeities kartų laimėjimai“.

Kaip teigia Lenkijos ambasados Lietuvoje atstovė Halina Kalmyk, Lenkijoje ir kitose šalyse šia proga bus surengta daugybė renginių, kuriuose bus pagerbti svarbūs Lenkiją padėję kurti asmenys. Labai daug dėmesio bus skiriama pianistui ir valstybės veikėjui Ignacy Janui Paderewskiui.

Lenkija savo Nepriklausomybės dieną švenčia lapkričio 11-ąją.AFP/Scanpix nuotrauka
Lenkija savo Nepriklausomybės dieną švenčia lapkričio 11-ąją.AFP/Scanpix nuotrauka

Paklausus, kokiais Lenkijos pasiekimais per pastaruosius 100 metų labiausiai didžiuojasi, H. Kalmyk atsakė: „Valstybė sugebėjo sukurti modernią, demokratinę sistemą ir ekonomiką. Buvome pirmieji per Antrąjį pasaulinį karą pakilę į kovą su dviem autoritariniais režimais – nacių ir sovietų.

Sumokėjome milžinišką kainą, tačiau tai mums suteikė moralinės stiprybės sugrįžti į Europą ir demokratinį pasaulį. Nuo 1989 metų sukūrėme demokratinę visuomenę, paremtą stipria ir greitai besivystančia ekonomika, įstojome į NATO ir ES, įgyvendindami daugelio kartų svajones ir vėl būti demokratinio pasaulio dalimi. Šiandien aktyviai prisidedame prie stiprios ir į ateitį nukreiptos Europos kūrimo.“

Lenkijos ambasada Lietuvoje taip pat turėjo ir palinkėjimą mūsų valstybingumo atkūrimo proga: „Linkime Lietuvos žmonėms ir toliau kurti stiprią bei atsparią valstybę ir visuomenę. Tikime, jog lenkams ir lietuviams veikiant išvien abi tautos yra stipresnės, todėl linkime, kad lenkų ir lietuvių draugystė klestėtų ir suteiktų stiprybės abiem mūsų tautoms!“

Čekija ir Slovakija

1918 metų spalio 28-ąją buvo įkurta dabar jau nebeegzistuojanti Čekoslovakijos valstybė. Nors Čekija ir Slovakija 1993 metais patraukė savais keliais, jos abi minės Čekoslovakijos įkūrimo šimtąsias metines. Kaip teigė Slovakijos ambasados Latvijoje atstovas Edgarsas Skvariksas, „nors Slovakijos ir Čekijos respublikos dabar yra dvi atskiros ir nepriklausomos valstybės, mes viena kitą laikome savo artimiausiomis ir stipriausiomis sąjungininkėmis bei draugėmis“.

Minint Čekoslovakijos įkūrimo šimtmetį abiejose valstybėse ir už jų ribų bus surengta šimtai kultūrinių, socialinių ir sporto renginių. Vienas jų vyks ir Vilniuje, kur balandį čekai ir slovakai kartu surengs klasikinės muzikos koncertą.

Nors Čekija ir Slovakija savais takais patraukė 1993 metais, jos abi minės Čekoslovakijos įkūrimo šimtąsias metines.AFP/Scanpix nuotrauka
Nors Čekija ir Slovakija savais takais patraukė 1993 metais, jos abi minės Čekoslovakijos įkūrimo šimtąsias metines.AFP/Scanpix nuotrauka

Pasak Čekijos Respublikos misijos Lietuvoje vadovo pavaduotojo Petro Vavros, šis jubiliejus yra be galo svarbus čekams. „Minime nepriklausomos valstybės, kuri tarpukariu pasiekė aukštą politinio, ekonominio, kultūrinio ir kitų sričių išsivystymo lygį, sūkurimą, kai jos gyvavimą netikėtai nutraukė liūdnai pagarsėjusi didžiųjų valstybių sudaryta Miuncheno sutartis, po kurios ėjo nacistinės Vokietijos okupacija ir Antrasis pasaulinis karas. 1989 metais mūsų šalyje atkūrus laisvę ir demokratiją, atsigręžiame į vadinamosios Pirmosios Respublikos palikimą ir prisimename idėjas bei norus, kurie leido ją sukurti 1918 metais.“

Latvijos ambasadorius Lietuvai dr. Einaras Semanis: „Esu nepaprastai dėkingas likimui už tai, kad šią istorinę akimirką esu kartu su laisvę mylinčiais broliais ir sesėmis lietuviais. Lai šis laisvės pojūtis lydi Lietuvą į naują šimtmetį! Tegyvuoja laisva ir nepriklausoma Lietuva!“

Pasak P. Vavros, žvelgiant į Čekijos Respublikos pasiekimus, didžiausią pasididžiavimą kelia tai, jog čekai „atkūrė demokratinį valdymą, žmogaus teises ir savo valstybės laisvę“. Kaip svarbiausią šalies laimėjimą jis minėjo įstojimą į ES, NATO ir EBPO. Slovakijos atstovas taip pat paminėjo narystę šiose organizacijose kaip vieną svarbiausių šalies pasiekimų.

Tiek čekai, tiek slovakai atsiuntė sveikinimus Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio proga. „Norime nuoširdžiai ir šiltai pasveikinti savo draugus ir sąjungininkus lietuvius su šia svarbia sukaktimi ir palinkėti Lietuvai didelės sėkmės, sparčios plėtros visose srityse, o jos piliečiams – saugumo ir laimės“, – teigė Čekijos atstovas.

Lietuvos valstybingumo atkūrimu džiaugėsi ir slovakai. „Didžiuojamės galėdami pasakyti, kad Slovakija yra tokia artima ir patikima Lietuvos partnerė. Mes ir toliau artimai kartu dirbsime mūsų piliečių naudai. Norėtume Jūsų šaliai ir jos žmonėms palinkėti taikos ir tolesnės sėkmingos plėtros“, – teigė E. Skvariksas.

Armėnija

2018 metais Armėnija švenčia pirmosios Respublikos šimtmetį. Šalies pareigūnai skelbia, jog tai proga įvertinti praeities klaidas ir iš jų pasimokyti.

Armėnijos nepriklausomybės šimtmečiui skirtoje enciklikoje Kilikijos katalikosas Jo Šventenybė Aramas I rašo: „Istorijos šimtmečiai liudija, kad režimai yra laikini, o tautos su savo tikėjimu, tėvyne ir kultūra – amžinos.“

1918 metų gegužės 28-ąją pontifikas mini kaip lemtingą posūkio tašką Armėnijos istorijoje: „Koks stebuklingas tai buvo įvykis, turint galvoje, kad vos prieš kelerius metus Osmanų imperija vykdė armėnų genocidą, o Jerevane jau buvo keliama armėnų tautos nepriklausomybės trispalvė!“

Enciklika pasakoja, kad Respublikos kūrimo procesas buvo nelengvas, dar neužgijusios buvo Pirmojo pasaulinio karo žaizdos. 1917 metais Rusijoje įvykusi bolševikinė Spalio revoliucija išvijo rusus iš Kaukazo ir paliko armėnus vienus turkų akivaizdoje.

Armėnija, labai trapi šalis, neturėjo nei organizuotos armijos, nei sveikos ekonomikos. Todėl turkų armijai pajudėjus Jerevano link mažoms armėnų pajėgoms buvo sunku gintis. Tuomet su šūkiu „Laisvė arba mirtis!“ pakilo į kovą jauni ir seni, dvasininkai ir pasauliečiai, intelektualai ir prastuomenė. Prie Jerevano vartų pergalingi armėnai paskelbė savo tėvynės nepriklausomybę.

Nepaisydama išorės ir vidaus problemų Respublika palengva suformavo savo parlamentą, vyriausybę, teisinę sistemą, armiją, sulaukė tarptautinio pripažinimo. Deja, šalis atsidūrė „tarp bolševikų kūjo ir turkų priekalo“. Daugelis manė, kad veikimas prieš Sovietų Sąjungą gali visiškai sunaikinti Armėniją.

Tokioje pavojingoje situacijoje nepriklausomos Armėnijos sovietizacija 1920 metų gruodį atrodė teisingas sprendimas. 1922-aisiais šalis buvo inkorporuota į Sovietų Sąjungą. Prieš tai, kai į jos teritoriją įžengė Raudonoji armija, paskutiniai Armėnijos Respublikos lyderiai paliko valstybę, pasiimdami ir trispalvę. Jie tęsė ideologinę kovą už Armėnijos nepriklausomybę diasporoje. Šiandien ją sudaro daugiau kaip 10 mln. armėnų, gyvenančių įvairiuose pasaulio kraštuose.

Šalis atkūrė savo nepriklausomybę 1991 metų rugsėjo 21 dieną. Armėnija, turinti ilgesnę istoriją nei daugelis kitų Europos valstybių ir 3 mln. gyventojų, įsikūrusi tarp Turkijos (vakaruose) ir Gruzijos (šiaurėje). Šiandien ji ekonomiškai ir politiškai itin priklausoma nuo Rusijos. Maskva Armėnijoje turi savo karinių bazių, negana to, 2015 metais privertė prezidentą Serge Sarkisianą atsisakyti Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga ir prisidėti prie Rusijos vadovaujamos Eurazijos Sąjungos.

Jerevanas nuolat konfrontuoja su Baku dėl kruvino Kalnų Karabacho konflikto, su Turkija – dėl armėnų genocido, kurio turkai nepripažįsta (1915–1917 metais buvo išžudyta arba išvaryta iš namų nuo 600 tūkst. iki 1,5 mln. armėnų).

Azerbaidžanas

Gegužės 28 dieną Baku švęs Azerbaidžano Demokratinės Respublikos, kurią laiko pirmąja pasaulietiška parlamentine demokratija musulmoniškuose Rytuose, šimtmetį. Ši nepriklausomybė buvo nutraukta 1920 metais, kai į šalį įsiveržė bolševikai ir 1922-aisiais jėga įtraukė Azerbaidžaną į Sovietų Sąjungą. Azerbaidžanas, kaip ir kiti sovietų užgrobti kraštai, atgavo nepriklausomybę tik 1991 metais, subyrėjus SSRS.

Per tuos neilgus laisvės metus Azerbaidžanas visiems žmonėms suteikė teisę balsuoti, nepriklausomai nuo jų rasės, lyties, etninės priklausomybės ar tikėjimo. Šalis tvirtina pirmoji musulmonų pasaulyje suteikusi moterims tokias pat politines teises kaip vyras, kur kas anksčiau nei tai padarė daugelis Vakarų valstybių, įskaitant JAV. Azerbaidžane spėjo įvykti modernių pasikeitimų, kurie lėmė, kad dabar šalis labai skiriasi nuo tradicinių islamo visuomenių. Šį palikimą ji išsaugojo ir per sovietinį laikotarpį.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pasirašė įsaką, kuriuo 2018-uosius paskelbė Azerbaidžano Demokratinės Respublikos metais.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pasirašė įsaką, kuriuo 2018-uosius paskelbė Azerbaidžano Demokratinės Respublikos metais.

Jubiliejiniai metai, kuriems Azerbaidžano valdžia skyrė 5 mln. manatų (maždaug 3 mln. dolerių), sutampa su prezidento rinkimais. Pakeitus Konstituciją spalio 17 dieną Azerbaidžano prezidentas bus renkamas ne 5 kaip anksčiau, o 7 metų kadencijai. Juo dar kartą taps Ilhamas Alijevas, valdantis Azerbaidžaną nuo 2003 metų.

Daugelis analitikų šiuolaikinį Azerbaidžaną laiko tik formaliai demokratine valstybe. Autoritarizmas joje stiprėja, opozicija persekiojama. Šalis turi neišspręstą Kalnų Karabacho konfliktą su Armėnija ir neaiškų teisinį Kaspijos jūros statusą, trukdantį eksploatuoti ginčijamus naftos ir dujų telkinius.

Azerbaidžanas laiko Lietuvą draugiška šalimi ir nori plėtoti su ja politinį, ekonominį bei kultūrinį bendradarbiavimą, kuris toliau prisidėtų prie abiejų tautų gerovės.

Būtent į pietus nuo Baku dar 1848 metais buvo iškastas pirmas pasaulyje naftos gręžinys. Naftos ir dujų ištekliai leidžia 10 mln. gyventojų turinčiam Azerbaidžanui sparčiai vystytis, modernėti.

Azerbaidžanas laiko Lietuvą draugiška šalimi ir nori plėtoti su ja politinį, ekonominį bei kultūrinį bendradarbiavimą, kuris toliau prisidėtų prie abiejų tautų gerovės.

Gruzija

Kasmet gegužės 26 dieną Gruzija švenčia 1918 metais priimtą Nepriklausomybės aktą, kuriuo buvo įsteigta Gruzijos Demokratinė Respublika.

Po chaotiškos 1917 metų bolševikinės revoliucijos Rusijoje Gruzija, nuo XIX amžiaus pradžios buvusi Rusijos imperijos dalis, 1918 metų gegužės 26-ąją tapo nepriklausoma valstybe. Tačiau jau 1921 metų vasario-kovo mėnesiais ji buvo užpulta sovietinės armijos ir 1922 metais prijungta prie Sovietų Sąjungos. Savo nepriklausomybę Gruzija atkūrė tik beveik po 70 metų – 1991 metų balandžio 9-ąją, subyrėjus SSRS ir šaliai minint antrąsias kruvinų įvykių Tbilisyje, kai 1989-aisiais sovietų armija išžudė daugybę taikių protestuotojų, metines.

Religinė kalėdinė procesija su nacionalinėmis vėliavomis Tbilisyje.
Religinė kalėdinė procesija su nacionalinėmis vėliavomis Tbilisyje.

Sovietiniais laikais gruzinai, priešinęsi okupaciniam komunistiniam režimui, slapta šventė Gegužės 26-ąją. Ikisovietinės demokratinės Gruzijos vėliava buvo uždrausta.

4,3 mln. gyventojų turinti Gruzija pirmiausia garsėja svetingumo tradicijomis ir nuostabia virtuve. Šalis, nuo kurios Rusija atplėšė dvi teritorijas – Pietų Osetiją ir Abchaziją, siekia tapti Europos Sąjungos ir NATO nare.

Rumunija

Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė Rumunijos ambasada Lietuvoje, 2018 metų gruodžio 1 dieną valstybė švęs Albos Julijos Didžiosios Sąjungos šimtmetį.

Tuomet, prieš 100 metų, 1228 Nacionalinės Asamblėjos deputatai priėmė Albos Julijos Rezoliuciją, kuri paskelbė Transilvanijos ir Rumunijos karalystės susivienijimą. Šis istorinis aktas paklojo modernios Rumunijos valstybės pamatus.

Šalis pradėjo švęsti šimtmetį dar pernai. Įvairūs renginiai Rumunijos sostinėje, Alba Julijoje ir kituose miestuose bei užsienyje, įskaitant Vilnių, truks visus metus. Bus atidengti paminklai iškiliems valstybės veikėjams – tam Bukareštas skyrė daugiau kaip 17 mln. eurų, pristatomos knygos, parodos, vyks konferencijos, teatrų ir filmų premjeros.

Rumunai, ištiesę didžiulę Europos Sąjungos vėliavą, protestuoja prieš korupciją ir kairiųjų vyriausybės pastangas ją dangstyti.
Rumunai, ištiesę didžiulę Europos Sąjungos vėliavą, protestuoja prieš korupciją ir kairiųjų vyriausybės pastangas ją dangstyti.

Albos Julijos Didžiosios Sąjungos šimtmetis primena rumunams šalies dalyvavimą Pirmajame pasauliniame kare, kuris pareikalavo milžiniškų aukų ir yra neatsiejamas nuo rumunų kovos už nacionalinę valstybę. Tarpukario Rumunija buvo demokratiška ir turtinga šalis, gerbė žmogaus teises ir laisves. Jos ekonomika dėl turtingų naftos, dujų ir žemės ūkio išteklių sparčiai augo.

Antrasis pasaulinis karas ir netrukus atėję komunistai visa tai pakeitė, bet 1989 metų revoliucija prieš komunistų diktatorių Nicolae Ceausescu grąžino demokratiją į Rumuniją.

Danas Adrianas Balanescu: „Sveikiname jus pasiekus per šimtmetį nuostabių laimėjimų, pirmiausia – du kartus atkūrus nepriklausomybę ir išsaugojus savo kalbą bei kultūrą.“

Dabar 21 mln. gyventojų turinti valstybė, didžiausia Balkanuose, yra NATO (nuo 2004 metų) ir Europos Sąjungos (nuo 2007-ųjų) narė. Tai garantuoja šaliai saugumą, o ji savo ruožtu vadovaujasi europietiškomis – pagarbos žmogaus orumui, žmogaus teisių, laisvių, demokratijos, lygybės ir įstatymo valdžios – vertybėmis.

Šias vertybes Rumunijos ambasadorius Lietuvoje Danas Adrianas Balanescu laiko bene didžiausiu Rumunijos šimtmečio laimėjimu. Pasak diplomato, Rumunijos Didžiosios Sąjungos ir Lietuvos atkurtos nepriklausomybės šimtmetis yra puiki proga abiem valstybėms sustiprinti dvišalius santykius.

„Šio svarbaus jubiliejaus proga linkime Lietuvos žmonėms toliau džiaugtis saugumu, gerove ir sėkme! Sveikiname jus pasiekus per šimtmetį nuostabių laimėjimų, pirmiausia – du kartus atkūrus nepriklausomybę ir išsaugojus savo kalbą bei kultūrą“, – linkėjo Lietuvai ambasadorius D. A. Balanescu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"