Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Šiaurės airiams sušvelninti abortų įstatymą bus sunkiau

 
2018 05 30 16:00
Pirmadienį prie Belfasto rotušės apie 700 aktyvistų surengė mitingą už aborto įstatymo liberalizavimą. 
Pirmadienį prie Belfasto rotušės apie 700 aktyvistų surengė mitingą už aborto įstatymo liberalizavimą.  AFP/Scanpix nuotrauka

Penktadienį tradiciškos katalikiškosios Airijos gyventojai per referendumą didžia balsų persvara nutarė liberalizuoti savo abortų įstatymą, kuris Europoje yra vienas griežčiausių. Šis istorinis sprendimas įkvėpė daugelį aktyvistų Belfaste, Londone ir kitur siekti panašių reformų britų valdomoje Šiaurės Airijoje, nes čia nėštumo nutraukimą vis dar reguliuoja XIX amžiaus įstatymai.

Pirmadienį prie Belfasto rotušės į mitingą už abortų įstatymo liberalizavimą susirinko apie 700 žmonių. Nors Airijos referendumo rezultatai suteikė naujos vilties Šiaurės Airijos aktyvistams, jų pastangos pakeisti šį teisės aktą greičiausiai bus daug sudėtingesnis.

Šiaurės Airija yra blokavusi visas Londono pastangas liberalizuoti abortų įstatymą, kuris nutraukti nėštumą leidžia tik tuomet, kai moters gyvybei gresia pavojus. Jokių kitų išimčių jame nenumatyta.

Iki šiol Šiaurės Airija yra blokavusi visas Londono pastangas liberalizuoti abortų įstatymą, kuris nutraukti nėštumą leidžia tik tuomet, kai moters gyvybei gresia pavojus. Jokių kitų išimčių nenumatyta – nei išžaginimo, nei kraujomaišos ar vaisiaus apsigimimo atveju. O draudimo nepaisantiesiems teoriškai gresia įkalinimo iki gyvos galvos bausmė.

Sektarinė politika

Kaip rodo visuomenės apklausos, dauguma Šiaurės Airijos gyventojų, tiek katalikų, tiek protestantų, nori, kad moterys turėtų pasirinkimą dėl aborto. Tačiau šis klausimas tapo sektarinio susiskaldymo, kuris smaugia regiono politiką, auka. Šiaurės Airijos Nacionalinė asamblėja jau daugiau kaip metus yra suspenduota, regioną, galima sakyti, valdo Londonas.

Nors po penktadienio balsavimo partija „Sinn Fein“ pareiškė, kad kampanija už abortų įstatymo liberalizavimą dabar persikels į šiaurę, tradiciškai visos politinės Šiaurės Airijos organizacijos nusiteikusios prieš nėštumo nutraukimo legalizavimą. „Pagrindinė priežastis, kodėl atsiliekame, – mes neturime ir santuokos lygybės – yra mūsų sektarinė praeitis, taip pat tai, jog vis dar gyvename labai susiskaldžiusioje visuomenėje, – laikraščiui „The New York Times“ aiškino už teisę į abortą agituojančios grupės ROSA atstovė Eleanor Crossey Malone. – Žmonės iki šiol balsuoja pagal sektarinę tapatybę, o ne atsižvelgdami į socialinius klausimus. Jie nenori, kad valdžioje būtų kita grupė. Sektarinis susiskaldymas leidžia šį klausimas nuolat nustumti į šoną.“

Moteris pridūrė, jog dėl tokios situacijos kyla jausmas, kad pokyčiai yra neįmanomi. „Tačiau jauni žmonės netenka kantrybės dėl politinės valios stokos“, – pabrėžė grupės ROSA aktyvistė.

Teoriškai moterys turi galimybę nutraukti nėštumą nuvykusios į Angliją, Škotiją ar Velsą, bet nemažai jų negali sau to leisti finansiškai. Tad pati paprasčiausia alternatyva – abortą sukeliančios tabletės.

Nuo praėjusių metų už tokių medikamentų pirkimą internetu buvo suimtos 5 moterys ir mama, davusi jų savo 15 metų dukrai. Dar viena moteris pateko už grotų, kai jos buto draugės informavo policiją, kad ši pati nutraukė nėštumą. Jai skirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas.

Londono balsai

Kita problema – centrinės britų vyriausybės Londone ir Šiaurės Airijos asamblėjos galių pasidalijimas. Abortų klausimas kelia problemų Jungtinės Karalystės premjerei Theresai May, kuri šiuo metu ne itin trokšta to imtis, nes yra susikoncentravusi į „Brexit“ reikalus.

Po balsavimo Airijoje britų ministrė moterų ir lygybės klausimais Penny Mordaunt pareiškė, kad referendumo rezultatai suteikė vilties Šiaurės Airijos gyventojoms. Jos įvertinimą pakartojo keturios kitos moterys, buvusios ministrės.

Opozicinė Leiboristų partija taip pat paragino keisti abortų įstatymą Šiaurės Airijoje. Partijos atstovė Lordų rūmuose Shami Chakrabarti teigė, jog Th. May, vadinanti save feministe, privalo pradėti derybas su Šiaurės Airijos politinėmis organizacijomis ir be atidėliojimų imtis įstatymo keitimo. „Mes negalime turėti demokratijos be pagrindinių žmogaus teisių“, – pažymėjo Sh. Chakrabarti.

Beje, Šiaurės Airijoje siūloma surengti atskirą referendumą dėl aborto įstatymo, nors jį gana paprastai gali pakeisti Asamblėja.

„Šiaurės Airijoje vis dar veikia 1861 metus siekiantis draudimas, – tvirtino aktyvistė E. C. Malone ir priminė, kad 1967-aisiais Jungtinėje Karalystėje priimto daug liberalesnio įstatymo taikymas niekada nebuvo išplėstas iki Šiaurės Airijos: – Čia iki šiol galioja draudimas, pagal kurį techniškai už abortą mums gali būti skirta įkalinimo iki gyvos galvos bausmė.“

Negali prarasti paramos

Politinę situacija komplikuoja ir tai, kad Th. May vyriausybės išlikimas priklauso nuo 10 Šiaurės Airijai atstovaujančių įstatymų leidėjų iš itin konservatyvios Demokratinės unionistų partijos, kuri griežtai pasisako prieš abortų legalizavimą. Jos lyderė Arlene Foster pareiškė, esą „penktadienio referendumas neturi jokios įtakos Šiaurės Airijos įstatymui“. Pasak partijos vadovės, šį klausimą turi spręsti regiono Asamblėja.

Britų pastangos atgaivinti suspenduotą Asamblėją iki šiol rezultatų nedavė, todėl, tikėtina, bus atkurtas tiesioginis Londono valdymas. Tačiau Th. May toks pasirinkimas neatrodo patrauklus. Premjerė į Airijos referendumo rezultatus reagavo gana nuosaikiai. Jos žodžiais, balsavimas „buvo įspūdingas demokratijos reginys, kuris pateikė aiškų ir neginčytiną rezultatą“. Kad ir kokių sulauktų raginimų, daugiau iš Th. May vargu ar galima tikėtis. Jai nevalia prarasti Demokratinės unionistų partijos paramos, kitaip netektų nedidelės daugumos parlamente ir rizikuotų savo vyriausybės griūtimi.

O referendumas Šiaurės Airijoje sudarytų gana pavojingą precedentą, kuris galėtų išbalansuoti galių pusiausvyrą tarp Londono ir regioninių valdžios institucijų. Per 2016 metų referendumą Jungtinėje Karalystėje dėl šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos dauguma škotų balsavo už tai, kad reikėtų likti ES. Jei Šiaurės Airijoje būtų surengtas referendumas dėl abortų, kai kurie proeuropietiški škotai galėtų protestuoti, jog ir Škotijai nebūtų užginta galimybė apsispręsti dėl santykių su Europa.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"