Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Šaltasis karas tarp Irano ir Izraelio ėmė kaisti

 
2018 05 02 16:00
Nors už Izraelio premjero Benjamino Netanyahu nugaros šviečia užrašas "Iranas melavo", Izraelis nepateikė jokių įrodymų, kad Teheras būtų pažeidęs 2015 m. susitarimą.
Nors už Izraelio premjero Benjamino Netanyahu nugaros šviečia užrašas "Iranas melavo", Izraelis nepateikė jokių įrodymų, kad Teheras būtų pažeidęs 2015 m. susitarimą. Reuters/Scanpix nuotrauka

Pirmadienį Irano ir Izraelio šaltajame kare buvo atverstas naujas puslapis. Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu apkaltino Teheraną ilgus metus melavus apie savo ambicijas sukurti branduolinį ginklą. Kiek mažiau nei 24 valandos prieš šį pareiškimą buvo įvykdyta oro ataka prieš Irano karines bazes Sirijoje. Manoma, kad už jos slypėjo Izraelis.

Puldamas Iraną dviem frontais, B. Netanyahu turi bent kelis tikslus. JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pareiškęs, kad iki gegužės 12 dienos apsispręs, ar pasitraukti iš Irano branduolinio susitarimo. Atrodytų, kad Izraelio ministras pirmininkas, kuris yra ilgalaikis Irano susitarimo priešininkas, stengiasi, kad D. Trumpui neliktų jokių abejonių, kokį žingsnį žengti.

O štai Sirijoje Izraelis siekia užkirsti kelią Iranui plėsti savo karinę įtaką. Kaip teigia laikraščio „Haaretz“ korespondentas Amosas Harelas, rašantis gynybos ir karinėmis temomis, neatsitiktinai diplomatinis ir karinis puolimas vykdomi tuo pat metu. Izraelis yra įsitikinęs, kad artėjant D. Trumpo nustatytam terminui bei Irano viduje didėjant įtampai dėl ekonominių problemų, kurios dar visai neseniai sukėlė protestus, Teheranui bus sudėtinga griebtis atsakomųjų veiksmų.

Kaltinimai Iranui

Pasak A. Harelo, per tas valandas, kurios praėjo nuo antskrydžių Sirijoje iki B. Netanyahu spaudos konferencijos, Izraelio visuomenėje ėmė sklisti nerimas, kad karas su Iranu yra neišvengiamas.

Spaudos konferencija buvo transliuojama tiesiogiai per televiziją. Per ją B. Netanyahu parodė didžiulį iš Irano nugvelbtų dokumentų archyvą. Kalbėdamas angliškai Izraelio ministras pirmininkas apkaltino Iraną vykdžius slaptą branduolinių ginklų programą „Amado projektas“ (ji buvo nutraukta 2003 metais), o vėliau tam tikrais aspektais tęsiant šią programą. Pasak Izraelio premjero, tūkstančiai „slaptų branduolinių dokumentų“ parodo, kad Iranas melavo dėl savo branduolinių ambicijų prieš pasirašydamas 2015 metų susitarimą.

Iranas visada neigė siekęs branduolinių ginklų, o prieš trejus metus sutiko apriboti savo branduolinės energijos programą mainais į sankcijų panaikinimą.

Nepaisant įspūdingo šou, per kurį savo teiginius B. Netanyahu iliustravo skaidrėmis, spaudos konferencijoje nebuvo atskleista nieko, ko nežinojo prie Irano susitarimo dirbę derybininkai ar šiuo klausimu domėjęsi ekspertai.

Tyrimų centro „International Crisis Group“ vadovas Robas Malley, Baracko Obamos prezidentavimo laikotarpiu buvęs vienu iš susitarimo derybininkų, teigė: „Tiems, kurie domėjosi Irano branduoliniu klausimu, B. Netanyahu prezentacija neatskleidė nieko naujo. Viena, ką ji pateisina, tai branduolinio susitarimo poreikį. Tačiau Izraelio premjero klausosi vienas žmogus – D. Trumpas. Ir, deja, neatrodo, kad jis prieis prie tos pačios išvados.“

Vis dėlto pagrindinis yra klausimas, ar Iranas vystė savo branduolinių ginklų programą po 2015 metų, taigi realiai pažeisdamas susitarimą? A. Harelo kalbinti spaudos konferenciją stebėję į pensiją išėję karinės žvalgybos pareigūnai nematė jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Balandžio pradžioje duodamas interviu „Haaretz“ Generalinio štabo viršininkas Gadi Eisenkotas pareiškė, jog nors Irano branduolinis susitarimas ir turi trūkumų, jis „veikia“.

Jungtinės Karalystės, kuri yra viena iš 2015 metų susitarimą pasirašiusių šalių, vyriausybės atstovas teigė, kad Londonas ir toliau jį rems. „Mes niekada nebuvome naivūs Irano ir jo branduolinių ketinimų atžvilgiu“, – sakė jis.

Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA), Europos Sąjungos požiūriu, Iranas susitarimo laikosi.

Antskrydžiai Sirijoje

Sekmadienį įvykdyti ir Izraeliui priskiriami antskrydžiai Sirijoje būtų jau penkta nuo praeitų metų rugsėjo Tel Avivo ataka kaimynų šalyje.

Po balandžio 9 dienos smūgių aviacijos bazėje T4, esančioje netoli Chomso, per kuriuos žuvo 14 žmonių, tarp jų ir 7 Irano revoliucijos sargų pajėgų nariai, Teheranas grasino imtis atsakomųjų veiksmų. Pasak A. Harelo, Izraelio gynybos pajėgos ėmė tam ruoštis, tačiau bent kol kas Iranas nieko nesiėmė. Nesulaukęs atsako, Izraelis nusprendė žengti dar vieną kovingą žingsnį ir vėl smogė Irano pajėgoms Sirijoje.

„Tiems, kurie domėjosi Irano branduoliniu klausimu, Benjamino Netanyahu prezentacija neatskleidė nieko naujo. Viena, ką ji pateisina, tai branduolinio susitarimo poreikį.“

Remiantis sirų pranešimais, sekmadienio bombardavimas, kurio taikiniu tapo tarp Alepo ir Chamos išsidėsčiusios karinės bazės, sukėlė tokius galingus sprogimus, kad, vienos žiniasklaidos priemonės tvirtinimu, jų intensyvumas prilygo nedideliam drebėjimui. Ataka pareikalavo aukų: teigiama, kad žuvo bent keli sirų kariai ir proiraniečių šiitų sukarintos grupuotės nariai.

Praeitą savaitę CNN pranešė, jog amerikiečių ir izraeliečių šnipai atidžiai stebi Irano ginklų į Siriją judėjimą. A. Harelo teigimu, sekmadienio atakos sukelti sprogimai gali reikšti, kad buvo smogta būtent ginklų slėptuvei, siekiant užkirsti kelią Iranui griebtis atsakomųjų veiksmų.

Nenoras išprovokuoti D. Trumpo

Pastarųjų metų įvykiai atskleidė, kad Sirijos prezidento Basharo al-Assado stovykla, galima sakyti, laimėjo pilietinį karą šalyje. Neseniai nuskambėję D. Trumpo pareiškimai dėl galimo pasitraukimo iš Sirijos iš esmės signalizuoja, kad JAV tokią karo baigtį pripažins, o ką tik įvykdyta atsakomoji ataka dėl B. al-Assado dar kartą prieš civilius panaudoto cheminio ginklo labiau buvo simbolinis aktas nei kokios ilgesnės strategijos dalis.

Kita vertus, Izraelis nėra linkęs leisti Iranui įsitvirtinti Sirijoje. Kaip rašo A. Harelas, Tel Avive mąstoma, kad Iranas susilaiko nuo atsakomųjų veiksmų prieš Izraelį, nes bijo suerzinti JAV. Remiantis šiuo požiūriu, D. Trumpas į Irano ir Izraelio konflikto eskalaciją galėtų sureaguoti net anksčiau nei numatytas pasitraukimas iš susitarimo, o prireikus netgi pačiame Irane įvykdyti antskrydžius. Negana to, Iranas susiduria su didžiulėmis vidaus politikos problemomis: pradedant finansų krize ir baigiant neseniai šalyje siautusiais protestais. Dėl to Izraelis padarė išvadą, kad jam atvertas kelias Sirijoje prieš Irano taikinius vykdyti tokias atakas, kokias mano esant reikalingas.

JAV iš tiesų elgiasi visiškai kitaip nei B. Obamos laikais. Tik pradėjęs eiti valstybės sekretoriaus pareigas Mike'as Pompeo atvyko į Izraelį, o vos jam išskridus į Jordaniją pasirodė žinios apie ataką Sirijoje. M. Pompeo teigimu, Izraelio perimti dokumentai atskleidžia, jog „Irano režimas nesakė tiesos“.

Tačiau jei logika byloja, kad Iranas nesigriebia atsakomųjų veiksmų tik todėl, kad stengiasi išsaugoti 2015 metų susitarimą, ko galima tikėtis, jei Jungtinės Valstijos vis dėlto iš jo nuspręs pasitraukti?

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"