Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Sakartvelo ambicijos judėti į Vakarus neslopsta

 
2018 07 04 6:00
Giorgis Margvelašvilis: "Sakartvelo žmonėms jus rodome kaip pavyzdį. Mūsų visuomenėje siekiame sukurti pasitikėjimą savimi, tikėjimą, kad viskas yra įmanoma."
Giorgis Margvelašvilis: "Sakartvelo žmonėms jus rodome kaip pavyzdį. Mūsų visuomenėje siekiame sukurti pasitikėjimą savimi, tikėjimą, kad viskas yra įmanoma." Reuters/Scanpix nuotrauka

Sakartvelo prezidentas Giorgis Margvelašvilis pažymi, kad jo šalis tvirtai renkasi vakarietišką plėtros kelią ir toliau kantriai siekia narystės Europos Sąjungoje (ES) bei NATO. Kaip vieną geriausių tokio proceso pavyzdžių jis mini Baltijos valstybes.

Anot G. Margvelašvilio, Sakartvelas yra tapęs ES Rytų partnerystės programos lyderiu. Šalis toliau aktyviai bendradarbiauja su ES, siekdama dar labiau paspartinti teigiamus pokyčius. Prezidentas taip pat pažymėjo, kad prieš dešimtmetį Bukarešte vykusiame NATO viršūnių susitikime Sakartvelui buvo pažadėta narystė Aljanse, kai tik šalis atitiks būtinus reikalavimus. Jo teigimu, Sakartvelas yra labai įsipareigojęs NATO partneriams, misijoms ir viliasi narystės procese žengti žingsnį pirmyn.

G. Margvelašvilis priminė, kad artėja dešimtosios Rusijos agresijos prieš Sakartvelą metinės. Po tragiškų įvykių 2008 metais šalis nekontroliuoja maždaug penktadalio savo teritorijos (Pietų Osetijos ir Abchazijos).

Apie situaciją valstybėje, europines viltis, kovą su priešiška propaganda Sakartvelo prezidentas Giorgis Margvelašvilis kalbėjosi su ES valstybių žurnalistais, viešėjusiais Tbilisyje.

Tikisi susitaikymo

– Ispanijoje kovojama su tam tikrų regionų nepriklausomybės siekiais, atsiskyrimo norinčiais judėjimais. Kodėl viskas taip blogai baigėsi Sakartvele? Ar tik dėl Rusijos įsikišimo?

– Rusija okupaciją pradėjo ne 2008 metais. Iš tiesų ji pradėta praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį veiksmais, kuriuos dabar vadiname hibridiniu karu. Nemanau, kad tuo metu, taip pat 2008 metais visiems buvo aiškūs Rusijos ketinimai. Siekta daryti įtaką nepriklausomai Sakartvelo valstybei.

Praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį vyko karai Pietų Osetijoje ir Abchazijoje. Abiem atvejais buvo visiškai aišku, kad į tai tiesiogiai yra įsitraukusi Rusijos kariuomenė, žvalgyba ir politinė propaganda. Prisiminkime buvusio Sakartvelo prezidento Eduardo Ševardnadzės, tuo metu buvusio artilerijos bombarduojamame Suchumyje, laišką geriems draugams iš tarptautinės bendruomenės: „Rašau jums iš bombarduojamo miesto ir prašau atkreipti į tai dėmesį, neleisti šiai katastrofai vykti.“

Rusija kišosi, bet tarptautinė bendruomenė buvo nepasirengusi tai stabdyti. Jeigu mes, kaip žmonės, tautos, jų lyderiai, kurie pripažįsta sąžiningus tarptautinius santykius, susitaikysime su faktu, kad tautos gali fragmentuotis, mano nuomone, tai lems kur kas didesnę katastrofą, nei matėme iki šiol. Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos valstybingumas yra paremtas valstybių noru priimti vienos kitas, gerbti nepriklausomybę ir valstybių sienas bei teritorijų vientisumą. Jei sieksime suskaidyti tautas, tai lems didžiules žmogiškas katastrofas.

– Ko reikia, kad konfliktas Pietų Osetijoje ir Abchazijoje būtų išspręstas?

– Pirmiausia būtina eliminuoti Rusijos spaudimą gyventojams. Prie Pietų Osetijos okupacinės linijos yra kaimų, kuriuose gyvena Rusijos žvalgybos pareigūnai. Reikia panaikinti šią įtampą, nepadaryti klaidos ir neskubėti. Čia bandome sukurti klestinčią, laisvą visuomenę.

Manau, prireiks dešimtmečių, bet klausimas bus išspręstas. Šis procesas bus kur kas labiau komplikuotas, nei Sakartvelo stojimas į ES ir NATO, nes tai labai asmeniški dalykai. Vis dėlto einant laikui artėjame sprendimo link. Asmeninės tragedijos, karo nelaimės pasimiršta. Tai patyrė ir europiečiai, panašios žaizdos Europoje užgijo per 25–30 metų, rasta būdų susitaikyti. Eliminavus politinį veiksnį žaizdos užgis, ir jei mes, politikai, nepadarysime daugiau klaidų, susitaikymas įvyks.

– Ar galite įsivaizduoti susitikimą akis į akį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir derybas su juo dėl Pietų Osetijos bei Abchazijos?

– Dėl Sakartvelo ir Rusijos santykių turime aiškius prioritetus ir raudonas linijas. Tai – mūsų teritorinis vientisumas ir suverenitetas, traktavimas, kad esame laisva ir nepriklausoma šalis. Norėčiau tikėti galimybe su Rusijos politikais strateguoti ateities projektus, kurie būtų naudingi Sakartvelo ir Rusijos gyventojams. Tačiau tai turėtų vykti ne valstybingumo ir suvereniteto kaina.

Ar dabar tam laikas? Deja, ne. Vienas Rusijos užsienio politikos etapas prasidėjo 2007 metais Miunchene, kai V. Putinas aiškiai išdėstė diplomatijos prioritetus ir santykius su artimiausiais kaimynais. 2008 metais buvo Sakartvelas. 2018 metų Rusijos prezidento rinkimų kampanijos metu jie nubrėžė naują liniją – bandymą atkurti šaltąjį karą. Turėtume būti labai dėmesingi tam, ką rusai kalba, nes jie tai daro atvirai. Aš jų klausau labai atidžiai. Deja, jie bando veiksmais įrodyti savo žinutes.

Neutralumas – ne variantas

– Kaip greitai tikitės pasiekti narystę ES?

– Tikiuosi, kad greitai. Žiūriu į Europą, europinio proceso nestabilumą ir kartais nesuprantu, kodėl kai kurie europiečiai nevertina nepaprastos naudos, kurią ES suteikė žemynui. Pažvelgę į Europos istoriją turėtumėte prieiti prie išvados, kad tai – geriausias dalykas, nutikęs žemynui per pastaruosius dešimt amžių. Taika, stabilumas, saugumas, klestėjimas – dalykai, atkeliavę į kiekvieną Bendrijai priklausančią valstybę. Tikiu, kad tai bus įvertinta ir atsiras poreikis priimti daugiau europietiškai orientuotų visuomenių ir tautų. Tai yra istorinis mūsų tautos pasirinkimas. Procesas labai priklauso nuo Sakartvelo – kiek aktyvūs esame diplomatinėje ES darbotvarkėje. Tačiau tai priklauso ir nuo Europos tautų, nuo to, kaip jos vertina mūsų laimėjimus, atsiradusius dėl europinio proceso.

– Vakaruose dažnai kartojama, kad NATO negali pasiūlyti narystės šaliai, turinčiai neišspręstą konfliktą. Ką apie tai manote?

– Per vieną pirmųjų plėtros bangų prie Aljanso prisidėjo valstybė, turinti didelį neišspręstą konfliktą. Tai – Vokietija. Prisiminkime, kad Berlyno viduryje stovėjo siena. Vis dėlto Vakarų Vokietija įstojo į NATO ir buvo Aljanso narė keliasdešimt metų, paskui taikiai susijungė su Rytų Vokietija. Taigi tai mitas, pateikiamas norint sukurti įsivaizduojamas kliūtis.

– Ar Rusijos agresiją paskatino 2008 metų NATO viršūnių susitikime Bukarešte priimtas sprendimas, kad Sakartvelas taps Aljanso nariu, kai atitiks reikalavimus?

– Puikus klausimas, nes kalbama apie dar vieną mitą, kuris yra įsišaknijęs tarptautinėje bendruomenėje ir, deja, daugeliu atvejų buvo palaikomas nuomonės formuotojų, sakančių: „Dėl to, kad įsipareigojome Sakartvelui Bukarešte, rusai turėjo veikti.“ Tai visiška propaganda, melas, nes, pakartosiu, Sakartvelo okupacija prasidėjo ne 2008 metais, o gerokai anksčiau. Tada nebuvo jokių kalbų apie NATO, o Rusija žengė į priekį siekdama padidinti įtaką nepriklausomai mūsų šalies plėtrai.

Rusija instinktyviai žengia tam tikrus žingsnius Sakartvelo ar kitų šalių atžvilgiu – sukuria problemas, jas akceleruoja, kuria nestabilumą, kad stabdytų valstybės plėtrą.

– Ar Sakartvelo visuomenėje nejusti nuovargio dėl ES ir NATO? Ar nemažėja gyventojų palankumas narystei šiose organizacijose, ypač turint mintyje JAV prezidento Donaldo Trumpo konfrontaciją su Aljansu, migracijos krizę ES?

– Visuomenės nuomonės apklausose nematau jokių dramatiškų pokyčių. Proporcija labai stabili: 70 proc. gyventojų pasisako už šalies orientaciją į Vakarus, 30 proc. – ne. Žinoma, visi minėti dalykai procesui turi įtakos. Tačiau daug kas priklauso nuo namų darbų, kuriuos mes, provakarietiški Sakartvelo politikai, atliekame, kad išlaikytume šiuos skaičius kaip galima geresnius. Tačiau 70 ir 30 proc. yra stabilūs skaičiai, juos matau jau nuo patariamojo referendumo dėl šalies narystės NATO 2008 metais. Nemanau, kad gali būti dramatiškų dalykų, kurie pakeistų šią proporciją.

– Kodėl neutralumas nėra tinkamas pasirinkimas Sakartvelui?

– Esame istorinė tauta, kuri čia gyvena tūkstančius metų. Esame pasirengę čia likti, toliau kurti savo valstybę, puoselėti tapatybę šiais sudėtingais laikais. Kaip tai padaryti be saugumo skėčio? Susiduriame su branduoline jėga, kuri visus tuos gerus dalykus nori iš mūsų atimti.

Ar yra kokių nors garantijų dėl neutralumo? 1994 metais pagal Budapešte pasirašytą memorandumą Ukraina atsisakė savo branduolinio arsenalo. Parašus taip pat padėjo Rusija, JAV ir Jungtinė Karalystė. Dokumente sakoma, kad Ukraina atsisako branduolinių ginklų, o valstybės suverenitetas bus garantuotas. Tai – „geras“ neutralumo pavyzdys. Rusija okupavo Krymą, kariauja hibridinį karą Rytų Ukrainoje. Jau pasakojau apie bombarduojamame Suchumyje atsidūrusį tuometį mūsų šalies prezidentą. Jis buvo sutaręs su tuomečiu Rusijos prezidentu Borisu Jelcinu, kad artilerija bus atitraukta nuo miesto. Jis atitraukė, o tada miestas buvo bombarduotas ir okupuotas. Jei nori likti nepriklausomas, turi būti stiprus ir kovoti dėl nepriklausomybės. Deja, tokia yra realybė, pasirašyti susitarimai ne visada įgyvendinami. Man vis dar kelia nuostabą, kaip Antrojo pasaulinio karo metais Šveicarija sėkmingai išlaikė neutralumą.

Bando gąsdinti Europa

– Sakartvele Rusija vertinama kaip pagrindinė grėsmė saugumui. Ji itin aktyviai veikia propagandos srityje. Kaip su tuo kovojate?

– Rusija aktyviai naudojasi propaganda. Ji veikia labai aiškiu būdu: pasičiumpa visuomenei svarbius klausimus, pavyzdžiui, įvairovės, ir juos plėtoja iki ekstremalumo. Tai padarius valstybėje, visuomenėje atsiranda įtrūkis.

Kaip su tuo kovojame? Visiškai aišku, kad mes, kaip demokratinė valstybė, su šia problema neturime kovoti ribodami žodžio, žiniasklaidos laisvę. Jei eitume šiuo keliu, prarastume pagrindinę demokratijos dalį. Pirmiausia turėtume galvoti apie tam tikros žiniasklaidos sklaidos ribojimą. Antra, kaip politikai turime prisiimti iššūkį ir propagandą vadinti propaganda, užklijuoti etiketę šioms tendencijoms ir nurodyti, iš kur tai ateina, stengtis kovoti su tuo nepažeisdami žodžio laisvės. Tai ir darome.

– Į ką taikosi priešiška propaganda?

– Rusija žinoma dėl savo propagandos. Sakartvelo atveju ji nukreipta į vadinamąją kartvelietišką tapatybę. Šį klausimą jie plėtoja sakydami, kad ES prarasime savo identitetą. Ir tai sako tauta, kuri sukūrė SSRS, kūrė homo sovieticus ir bandė sunaikinti bet kokią etninę bei tautinę įvairovę 15-oje valstybių. Sakoma, kad prarasime savo vertybes, jie bando visa tai iškelti į viešųjų diskusijų erdvę. Žinoma, jie turi balsų, kalbančių taip, kaip jiems naudinga. Tačiau, manau, laimime šį karą. Jame kovoja ne tik politikai, bet ir pilietinė visuomenė, viešieji asmenys, kalbantys apie tai, kad minėta retorika yra visiškai neteisinga.

Vertina Baltijos šalių draugystę

– Rusijos veiksmai Sakartvele ir Ukrainoje sukėlė daug įtampos ir nerimo Baltijos šalyse. Jūsų nuomone, ar Rusija nori ir gali žengti toliau? Ar turite kokių nors patarimų Baltijos šalims dėl susiklosčiusios situacijos?

– Baltijos šalys puikiai tvarkosi. Ką tik grįžau iš Estijos, neseniai lankiausi Lietuvoje. Labai artimai bendradarbiaujame. Esame konsoliduota komanda, siekianti pastūmėti mūsų darbotvarkės klausimus į priekį ir priešintis Rusijos įtakai.

Baltijos šalys didina NATO karių buvimą regione. NATO stiprina savo rytinę sieną. Tai labai gerai. Tačiau, kaip ir sakiau, V. Putinas nustatė naują Rusijos užsienio politikos strategiją, kurios esmė – šaltojo karo konteksto atkūrimas. Tai jums, NATO valstybėms, nėra taip grėsminga. Šaltojo karo metais buvo daug branduolinių ginklų abiejose stovyklose, bet jie nebuvo panaudoti. Šaltasis karas nėra branduolinis karas tarp branduolinių valstybių. Tuo metu vyko daug karų per trečiąsias šalis („proxy wars“), kuriuose abi stovyklos varžėsi dėl pranašumo.

Rusija nepuls NATO. Tačiau ji sieks karų per trečiąsias šalis kitose vietose. Todėl esame susirūpinę ir nerimu dalijamės su Aljanso partneriais. Turite būti aktyvūs ten, kur galite tikėtis konfrontacijos. Tačiau, kaip ir sakiau, nemanau, kad tai nutiks kokioje nors NATO šalyje.

– Baltijos šalių ir Sakartvelo istorija yra panaši. Jūs siekiate to, ko prieš keliolika metų siekėme mes, – tapti ES ir NATO narėmis. Kokį pavyzdį šiame procese jūsų valstybė ima iš Baltijos šalių, o ką darote kitaip?

– Iš tiesų, labai stengiamės pakartoti Baltijos šalių scenarijų. Siekiame pasinaudoti jūsų patirtimi Sakartvelo visuomenėje, pavyzdžiui, kovodami su propaganda. Sakome, kad žmonės pažiūrėtų į lenkus, Baltijos šalių tautas, čekus, slovakus ir kitas tautas. Siekdami narystės turėjote kur kas mažiau draugų ES ir NATO, nei dabar mes, nes dabar jūs esate ten. Tam tikru požiūriu jums teko sunkesnė kova nei mums, nes jūs turėjote mažiau palaikytojų, sakančių: „Priimkime Baltijos šalis.“ Dabar ES yra daug mūsų atžvilgiu palankiai nusiteikusių valstybių. Estijos, Latvijos, Lietuvos prezidentai kelia Sakartvelui aktualius klausimus tarptautinėje erdvėje. Didžiulė nauda ir palaima, kad turime tokių draugų. Tą patį galiu pasakyti apie Lenkijos ir Slovakijos prezidentus Andrzejų Dudą bei Andrejų Kiską. Sakartvelo žmonėms jus rodome kaip pavyzdį. Mūsų visuomenėje siekiame sukurti pasitikėjimą savimi, tikėjimą, kad viskas yra įmanoma.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"