Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Sakartvelas svajoja apie Europą

 
2018 07 23 10:40
Tbilisio gyventojai švenčia ES ir Sakartvelo asociacijos susitarimo pasirašymą 2014 metais./AFP/Scanpix nuotrauka
Tbilisio gyventojai švenčia ES ir Sakartvelo asociacijos susitarimo pasirašymą 2014 metais./AFP/Scanpix nuotrauka

Nors Sakartvelas ne pirmus metus aktyviai siekia tapti Europos Sąjungos (ES) dalimi, narystės perspektyva išlieka labai tolima, jei dabartinėmis sąlygomis apskritai įmanoma. Vis dėlto šalis neišsižada europinių vilčių, nes ten matomi tik du galimi pasirinkimo variantai: Europa arba Rusija.

Sakartvelas – vienas didžiausių ES entuziastų. Svarbiausiose valstybinėse institucijose Tbilisyje plevėsuoja ne tik šalies, bet ir Bendrijos vėliavos. Dauguma žmonių teigiamai atsiliepia apie ES, finansinės ir kitokios paramos Sakartvelui naudą, nematomą spaudimą pagal europinius standartus įgyvendinti reformas bei tikisi, kad vieną dieną ir jų šaliai atsivers Bendrijos durys.

Ketevan Chachava: „Dar yra daugybė dalykų, kuriuos turime padaryti prieš įstodami į ES. Mūsų dar laukia ilgas kelias. Manau, ir pati Bendrija labai transformuosis per šį laiką.“

Didžiausių Sakartvelo nevyriausybinių organizacijų atstovai sako suprantantys, kad jų šalies narystė ES – ne artimiausio laikotarpio galimybė. Vis dėlto jie tikisi, kad tolesnėje perspektyvoje jų valstybė turės šansą įsilieti į Vakarų demokratijų būrį.

Nori papildomų paskatų

Sakartvelo Atviros visuomenės fondo ES integracijos programos vadovas Ivane Chkhikvadzė sako, kad šiuo metu didžiausias iššūkis jo šaliai – apsispręsti dėl vizijos, kokia turėtų būti tolesnė integracija su Bendrija. Paskutinis ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas esą parodė, kad Bendrijos narių susidomėjimas šia programa slopsta.

Be to, ir pati programa turėtų būti reformuota, nes joje dalyvaujančios valstybės juda skirtingais greičiais. Pavyzdžiui, Sakartvelas, Ukraina ir Moldova yra pasirašę asociacijos susitarimus su ES, o kitos programos šalys – Baltarusija, Armėnija, Azerbaidžanas – ne. Bent jau kol kas to daryti jos neplanuoja. I. Chkhikvadzės nuomone, labiau integruotis su Bendrija norinčioms valstybėms turėtų būti siūlomos papildomos paskatos.

Vystymosi ir demokratijos centro valdybos pirmininko Mikheilio Mirziashvilio teigimu, kelias narystės ES link jo šaliai reiškia demokratinę plėtrą. Jo manymu, Sakartvelas turi visiškai įgyvendinti asociacijos su ES susitarimą.

„Kai kalbate apie ekonomines ar demokratijos problemas ES iš mūsų, Sakartvelo, požiūrio taško, kalbate apie pastatą su išdaužtu langu. Mes čia turime tik palapinę. ES ekonominės ar demokratijos problemos nepalyginamos su tuo, ką turime čia“, – tvirtina nevyriausybininkas, pakartodamas, kad europinė integracija yra demokratijos ir laisvosios rinkos ekonomikos plėtros Sakartvele garantas.

Teigiami pokyčiai

Nevyriausybinės organizacijos Tarptautinė bendruomenė sąžiningiems rinkimams ir demokratijai atstovė Ana Andguladzė pažymi, kad Sakartvelas bando sustiprinti politinius bei ekonominius ryšius su partneriais ES.

Tačiau aktyviai bendradarbiaujant su Bendrija įvairiais lygmenimis šalies visuomenėje kyla klausimas: o kas toliau? Šalis nori aiškesnių narystės joje gairių. ES ir Sakartvelo asociacijos susitarimas, kaip sako ji, neturėtų būti galutinis taškas.

Vystymosi ir demokratijos centro vykdomoji direktorė Ketevan Chachava teigia, kad šalies pilietinė visuomenė aktyviai remia integraciją su ES ir narystę joje, nes tikisi, kad šis procesas prisidės prie teigiamų pokyčių, spartesnio būtinų reformų įgyvendinimo.

Pasak K. Chachavos, integracija į ES padeda spręsti kasdienio gyvenimo problemas, pavyzdžiui, pagal europinius reikalavimus gerinti maisto produktų kokybę, spręsti oro užterštumo klausimus, prieinamesnes daryti sveikatos priežiūros paslaugas ir panašiai.

„Dar yra daugybė dalykų, kuriuos turime padaryti prieš įstodami į ES. Mūsų dar laukia ilgas kelias. Manau, ir pati Bendrija labai transformuosis per šį laiką“, – įsitikinusi ji.

Kito kelio nėra

NATO ir ES informacijos centro Sakartvele vadovės Nino Bolkvadzės teigimu, nuo nepriklausomybės atgavimo šalis stengiasi rasti savo vietą regione. Pirmiausia norima, kad valstybė galėtų normaliai ekonomiškai plėtotis.

Tačiau tam trukdo Rusijos agresija, kai yra okupuota apie penktadalis Sakartvelo teritorijos. Dalis gyventojų, ypač šalies regionuose, tebejaučia nostalgiją sovietiniam laikotarpiui. „Stengiamės ištrūkti iš šios zonos, į kurią rusai mus traukia ir tempia.

NATO ir ES informacijos centro Sakartvele vadovė Nino Bolkvadzė.Asmeninio archyvo nuotrauka
NATO ir ES informacijos centro Sakartvele vadovė Nino Bolkvadzė.Asmeninio archyvo nuotrauka

Rusija manė turinti teisėtą interesą ir mes turėtume būti jos kiemas – nieko daugiau. Siekiame atkurti savo, kaip europinės tautos, tapatybę. Stengiamės įtikinti savo žmones, kad tai yra kelias, kuriuo turėtume eiti.

70 sovietinio režimo metų apnuodijo žmonių protus. Sovietai vertė mus pamiršti savo istoriją, europietiškas šaknis, sąsajas su Europos kultūra ir civilizacija.

Visa tai buvo paslėpta po kilimu, o mūsų istorija buvo pamiršta. Daug tradicijų, kurias sovietai bandė parduoti kaip mūsiškes, mentaliteto problemos, su kuriomis susiduriame, kilo dėl 70 kruvinų SSRS metų“, – sako N. Bolkvadzė.

Anot jos, Sakartvelo padėtis yra tokia, kad šalis gali būti arba Europos dalis, arba Rusijos periferija. „Tai mūsų egzistencinė problema. Judame ES link, nes ieškome sąjungininkių tarp šalių narių, kurios vadovaujasi tokiomis pačiomis vertybėmis ir principais“, – pabrėžia nevyriausybininkė.

Nors ES ir kamuoja sunkumai, N. Bolkvadzė tikina, kad vakarietiška kryptis Sakartvelui – pasirinkimo reikalas. Ji aiškina, kad sakartveliečiai žino apie Bendrijai kylančius iššūkius ir rimtas problemas, su kuriomis susiduriama. Tačiau, kaip pakartoja ji, kito kelio, kaip tik šlietis prie Vakarų demokratijų, jos šalis neturi.

Mini Baltijos šalis

N. Bolkvadzės teigimu, Sakartvelas dešimt metų siekia narystės NATO, bet vis dar neturi narystės veiksmų plano. 2008 metais NATO viršūnių susitikime Bukarešte (Rumunija) šaliai buvo pažadėta narystė Aljanse, kai tik ji atitiks tam būtinus reikalavimus. Priminus, kad Vakaruose galimas Sakartvelo prisijungimas prie NATO ar ES vertinamas, švelniai tariant, skeptiškai ir sakartveliečių niekas nelaukia išskėstomis rankomis, N. Bolkvadzė aiškina puikiai tai suprantanti. Tačiau tai esą šalies norų dėl integracijos nemažina.

Nino Bolkvadzė: „Siekiame atkurti savo, kaip europinės tautos, tapatybę. Stengiamės įtikinti savo žmones, kad tai yra kelias, kuriuo turėtume eiti.“

I. Chkhikvadzė primena, kad beveik visų valstybių kelias narystės ES link nebuvo lengvas. Kai kurių valstybių įstojimas net buvo blokuojamas. Pavyzdžiui, Prancūzijos prezidentas Charles'is de Gaulle’is vetavo Didžiosios Britanijos paraišką įsilieti į ES pirmtakę Europos ekonominę bendriją.

„Sutinku, kad ne visos Europos šalys nori Sakartvelo ES. Tačiau yra ir kitokių valstybių. Pavyzdžiui, žinau, kad Baltijos šalys pasirengusios praverti duris ir įleisti Sakartvelą“, – sako jis.

Sakartvelo vystymosi ir demokratijos centro vykdomojii direktorė Ketevan Chachava.Asmeninio archyvo nuotrauka
Sakartvelo vystymosi ir demokratijos centro vykdomojii direktorė Ketevan Chachava.Asmeninio archyvo nuotrauka

ES santykiai su Sakartvelu

ES pripažįsta, kad Sakartvelui Rytų partnerystėje tenka lyderės vaidmuo. Bendrija remia šalies siekius palaikyti glaudesnius ryšius su ES.

Bendrija ir Sakartvelo vyriausybė susitarė tęsti bendradarbiavimą toliau plėsdamos valstybės politinę asociaciją ir ekonominę integraciją su ES.

2016 metų liepos 1 dieną visiškai įsigaliojo ES ir Sakartvelo asociacijos susitarimas ir jo nuostatos dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės.

2012 metų birželio mėnesį ES su Sakartvelu pradėjo dialogą vizų klausimu, o 2013 metų pradžioje buvo pateiktas vizų režimo liberalizavimo veiksmų planas. Bevizis režimas su Bendrija įsigaliojo 2017 metų kovo mėnesį. Naujosios taisyklės leidžia sakartveliečiams keliauti po ES ne darbo tikslais iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Vis dėlto norintieji keliauti į Jungtinę Karalystę ar Airiją vis dar turi gauti vizą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"