Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Rusus į gatves veda regioninės problemos

 
Protestas po Kemerovo prekybos centro gaisro / 
Protestas po Kemerovo prekybos centro gaisro /  Reuters/Scanpix nuotrauka

Vladimiro Putino, kaip nuolatinio paklusnumo tiek iš oligarchų, tiek paprastų žmonių reikalaujančios dieviškos jėgos vaizdavimas Vakaruose jau tapo kliše. Tačiau neseniai įvykę spontaniški protestai Sibire bei mažame šalia Maskvos esančiame miestelyje rodo, kad kovodami prieš neteisybę vidutiniai piliečiai sugeba greitai mobilizuotis, rašo carnegie.ru.

Porinkiminį Vladimiro Putino medaus mėnesį nutraukė du spontaniški protestuotojų judėjimai. Piktos minios demonstracijas išprovokavo dėl aptakių saugumo standartų daugiau nei 60 gyvybių nusinešęs gaisras Sibire esančiame Kemerovo miestelio prekybos centre. Demonstracijose dalyvavo ne vien nukentėjusių giminės, bet ir kiti miesto gyventojai. Tuo tarpu Maskvos vakaruose esančiam ir 40 000 gyventojų kuriose dalyvavo nukentėjusių giminės bei miesto gyventojai. Maskvos vakaruose esančiame 40 000 gyventojų turinčiame Volokolamsko miestelyje į gatves išėjo vietiniai gyventojai, protestuodami prieš netoliese esantį ir orą nuodingais garais teršiantį pylimą. Tokio pobūdžio akcijose gimsta savotiška Rusijos pilietinė visuomenė.

Abiem atvejais protestuotojai teigia, kad jie visai nenori įsitraukti į politines problemas – jie nepasitiki politinės opozicijos lyderiais, tokiais, kaip Aleksejus Navalnas. Štai visų šeimos narių Kemerovo prekybos centro gaisre netekęs Igoris Vostrikovas įkūrė pilietinį judėjimą, kurio tikslas – „grąžinti galią žmonėms“. Tai atrodo gana naiviai – kaip savotiška gedinčio žmogaus terapija. Taip pat – absoliutaus nepasitikėjimo visais politikais, įskaitant opozicionierius, išraiška.

Tiesa, kai kurie protestuotojai į politines problemas įsitraukia. Daugumą protestuojančių rusų eiti į gatves priverčia jaučiamas moralinis įtūžis. 2011 ir 2012 metais kilo didelės demonstracijos dėl sufalsifikuotų parlamento rinkimų bei cinizmo, su kuriuo buvo paskelbtas Vladimiro Putino sugrįžimas į Kremlių. Žymieji protestai Bolotnajos aikštėje Maskvoje prasidėjo todėl, kad žmonės pasijautė įvaryti į kampą morališkai. Vėliau, žinoma, prasidėjo didelio masto politizacija ir tuose protestuose skirtingų pažiūrų žmonės pradėjo įžvelgti visiškai skirtingus dalykus.

Nesant aiškiam lyderiui ir ideologijai tarp protestuojančiųjų sklandė gana romantizuotas vienybės jausmas. Tai buvo tiek stiprioji, tiek ir silpnoji protestų pusės. Jie neturėjo nei menkiausios galimybės baigtis sėkmingai, mat žmonių grupės pradėjo aižėti. Vienas šalia kito stovėję nacionalistai ir liberalai greitai vienas kitam pradėjo jausti neapykantą

2017 metų kovą įsiplieskė dar daugiau protestų. Šį kartą tai išprovokavo opozicijos lyderis ir su korupcija kovojantis karžygys Aleksejus Navalnas, paskleidęs informaciją apie premjero ir buvusio prezidento Dmitrijaus Medvedevo praktikuojamas korupcijos formas. Vėlgi – moralinis pasipiktinimas žengė koja kojon su politika.

Ar egzistuoja galimybė sukurti konkretesnį ir labiau koordinuotą opozicinį žmonių judėjimą Rusijoje? 2016 – 2017 metais Carnegie Maskvos centras, kartu su Levados centru atliko sociologinį vietinio pilietinio aktyvizmo Maskvoje tyrimą. Išsiaiškinta, kad pirmyn aktyvistus stūmė vietiniai mažų bendruomenių interesai, o ne didelės politinės problemos. Pavyzdžiui kuomet valdžia norėjo su buldozeriais įsiveržti į privačią maskviečių erdvę, planuojant namą nugriauti, o jo gyventojus paprasčiausiai perkelti kitur, aktyvistai išreiškė labai griežtą savo poziciją. Savivaldų atstovai taip pat vaidina svarbų vaidmenį ginant savo savivaldybes.

Tyrimo išvada paprasta – nors aktyvistai esmingos įtakos valstybiniu mastu ir neturi, jie itin įnirtingai saugo suverenitetą, kuomet kalba pasisuka apie jų asmeninę nuosavybę ir artimą aplinką. Rusai organizuojasi vietiniu lygmeniu, kur jie vis dar turi šiokios tokios įtakos. Tačiau jų kova dėl savo kiemų turi potencialo plėstis – į rajoną, į miestą, gal kada nors išsiplės ir į visą šalį.

Tikėtina, kad tokio pobūdžio konfliktai laikui bėgant taps vis dažnesniais dėl vienos paprastos priežasties – Rusijos pareigūnai nėra pajėgūs spręsti vietines problemas ar kalbėtis su vietiniais žmonėmis. Volokolamske vietiniai jau įkūrė organizaciją, idant užtikrintų informacijos dėl Jadorovo pylimo sklaidą. Valdžia yra verčiama koordinuoti savo veiksmus su nepasitenkinusiais piliečiais tam, kad išvengtų augančių socialinių įtampų.

Tačiau egzistuoja viena didelė ir akivaizdi problema: dauguma aktyvistų neįžvelgia ryšio tarp savo problemų ir Kremliaus vykdomos politikos. Daugeliui Rusijos gyventojų jų prezidentas vis dar yra Motinos Rusijos simbolis ir gynėjas, daugeliui jis atstovauja savotišką nacionalinį pasididžiavimą. Vis auganti Vladimiro Putino distancija nuo paprastų Rusijos gyventojų atspindi didžiausią jo silpnybę.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"