Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Rusų mafija sėdo į teisiamųjų suolą Ispanijoje

 
2018 02 25 12:00
Kaukėti policininkai per didelio masto policijos operaciją prieš rusų mafiją.
Kaukėti policininkai per didelio masto policijos operaciją prieš rusų mafiją. Reuters/Scanpix nuotraukos

Gangsteriai iš Rusijos įsuko pinigų plovimo mašiną Ispanijoje ir pavertė šią šalį milžiniška „plovykla“. Ispanijos prokurorai beveik dešimtmetį tyrė sudėtingas finansines schemas, kuriomis naudojosi nusikaltėliai, kol galiausiai byla pasiekė teismą.

Į teisiamųjų suolą sėdo 18 asmenų, tarp jų yra ir Rusijos Dūmos deputatas Vladislavas Reznikas. Jis savo noru atvyko į teismą Madride pareiškęs, kad nori įrodyti savo nekaltumą. V. Reznikas neigia kaltinimus ir sako tikįs Ispanijos teisingumu, kuris leis jam apsiginti.

Prokurorai teigia, kad ispanų padedami Rusijos mafiozai išplovė dešimtis milijonų eurų, ir reikalauja skirti jiems iki 8,5 metų įkalinimo bausmes bei 100 mln. eurų siekiančias baudas. Prokuratūra pateikė kaltinimus iš viso 26 asmenims, bet teisme atsidūrė tik 18. Ten nėra pagrindinių mafijos bosų Genadijaus Petrovo ir Aleksandro Malyševo. 2008 metais per operaciją „Troika“ jie buvo areštuoti, bet vėliau paleisti ir pabėgo į Rusiją. Ispanija paskelbė visų 8 asmenų, kurių nėra teisme, paiešką ir išdavė jų arešto orderius. Teisiami ir penki ispanai, bendradarbiavę su rusų nusikaltėliais.

V. Reznikas, anksčiau buvęs Rusijos parlamento finansų rinkos ir kreditinių įstaigų komiteto pirmininkas, Rusijos nacionalinės bankų tarybos narys, priklauso prezidento partijai „Vieningoji Rusija“. Teisiama ir jo žmona Diana Gindin.

Vienas įtariamasis Michailas Rebo sudarė susitarimą su prokurorais. Jis pripažino savo kaltę mainais į sumažintą kalėjimo bausmę iki dvejų metų ir 1,6 mln. eurų baudą. Vienas iš įtariamų ispanų – Antonio Fortuny, teisiamas už tai, kad sukūrė verslo tinklą, kuriuo mafijos pinigai tekėjo į lengvatinio apmokestinimo sąskaitas.

Klausymai teisme užtruks mažiausiai dvi savaites. Procesas laikomas istoriniu – jį atidžiai stebi ne tik Ispanija, bet ir kitos šalys, į kurias įsisuko rusų mafiozai, bet joms ne taip gerai sekasi juos triuškinti.

Susiję su valdžia

Prokurorų teigimu, vadinamoji Tambovo – Malyševo gauja iš Sankt Peterburgo išplovė Ispanijoje daugiau kaip 50 mln. eurų Rusijos mafijos pinigų. Ispanijos žurnalistai šią gaują vadina viena didžiausių pasaulyje Rusijos mafijos organizacijų. Ji Ispanijoje veikė nuo 1996 metų. Tačiau prireikė 10 metų, kad byla pasiektų baudžiamąjį teismą. Kaltinimai daugiausia grindžiami perimtais gaujos narių pokalbiais telefonu su savo bosais.

Kaltinamajame akte sakoma, kad ši gauja susijusi su „Rusijos ekonomine, politine, teisine ir policijos valdžia“. Rusijoje jos padaryti nusikaltimai apima užsakytas žmogžudystes, neteisėtą prekybą ginklais bei narkotikais, lupikavimą bei klastojimą. Ispanijos prokuratūros teigimu, Tambovo nusikaltėlis G. Petrovas derino savo veiksmus su ministrais ir buvo susijęs su Rusijos politikais bei kitais aukštus valstybinius postus turinčiais asmenimis. Jis įtariamas išnaudojęs V. Rezniką, kad atitinkami asmenys būtų paskirti į svarbius postus Rusijos administracijoje.

Ispanijos prokurorai nustatė, kad rusų mafija iš Ispanijos vadovavo nusikalstamoms veikoms Rusijoje, o nukreipti pajamas iš šių veikų jai padėjo teisės ir finansų konsultantai, dirbę beveik vien tik išskirtinai šiai organizacijai. Tambovo – Malyševo grupuotę prokurorai apibūdina kaip daugiabriaunę. Kriminalinės organizacijos sudarė laikiną sąjungą ir pasinaudojo Ispanija, kad legalizuotų neteisėtai įgytus pinigus per kapitalo plėtrą ir fiktyvius skolinimus tarp specialiai tam įsteigtų firmų.

Tirti Rusijos organizuotą nusikalstamumą ispanų pareigūnams padėjo buvęs Rusijos žvalgybos karininkas Aleksandras Litvinenka. 2006 metais Londone jis buvo nunuodytas radioaktyviu poloniu. Apie jo veiklą Ispanijoje paaiškėjo per britų oficialiai vykdytą jo mirties tyrimą. Britų tyrimas parodė, kad nužudymą sankcionavo Kremlius ir FSB. Dėl šios žmogžudystės Didžioji Britanija apkaltino du rusus, tačiau Maskva atsisako juos išduoti, o vieną jų saugo parlamentaro neliečiamybė.

Tarp teisiamų Ispanijoje rusų - Dūmos deputatas iš "Vieningosios Rusijos" Vladislavas Reznikas.
Tarp teisiamų Ispanijoje rusų - Dūmos deputatas iš "Vieningosios Rusijos" Vladislavas Reznikas.

Kapitalas plaukė nevaržomai

Rusijos nusikalstamo pasaulio atstovai pradėjo plauti pinigus Ispanijoje praėjusios amžiaus paskutinį dešimtmetį. Kaip tik tada pasakiškai praturtėję rusai ėmė pirkti prabangias vilas Saulėtoje pakrantėje (Kosta del Solyje) ir Balearų salose.

Kodėl Rusijos nusikaltėliai taip pamilo Ispaniją ir kodėl ši šalis jiems neatsakė tuo pačiu?

Neramųjį praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį organizuotas nusikalstamumas iš visų jėgų stengėsi įsismelkti į teisėtą verslą ir legalizuots. Gangsteriai portfeliuose vežė į užsienį milžiniškus kiekius grynųjų arba pervesdavo lėšas per „mokesčių rojus“, kad paskui išplautų pinigus per ekonomines investicijas į užsienio šalių ekonomiką.

Ispanijos valdžia labai skatino užsienio investicijas, bet nelabai domėjosi jų kilme. Dėl vyriausybės vykdomos politikos užsienio kapitalas kai kuriose ekonomikos srityse pasiekė 50 procentų. Ekspertų vertinimu, vyriausybė minimaliai kontroliavo įtartinus finansų srautus iš užsienio. Užsieniečiai labai lengvai galėjo įsigyti nekilnojamąjį turtą ir pradėti verslą Ispanijoje su įsivežtais grynaisiais – jų kilmė niekam nerūpėjo. Bankų ir statybų sektoriai klestėjo ir mielai priėmė užsieniečių investicijas. Taip buvo padėti pamatai pinigų plovimo schemoms. Investavęs įtartinas lėšas į banką ar įsigijęs nekilnojamojo turto asmuo tapdavo sąžiningu indėlio ar nekilnojamojo turto savininku Ispanijoje ir galėdavo gauti nuolatinio gyventojo statusą.

Atitinkami įstatymai Ispanijoje buvo priimti 1993 metais, bet iš tikro jie neveikė. Pasak finansų specialistų, ispanų finansinės institucijos iš esmės ignoravo pastangas kovoti su pinigų plovimu.

Grynuosius nešė maišais

Štai tipiškas pavyzdys iš to laikotarpio. Vienas bankininkas prisimena, kaip 1995 metais du iš Rusijos kilę asmenys plikai skustomis galvomis, su avietinės spalvos sportiniais kostiumais ir storomis aukso grandinėmis atnešė į banką pusę milijono dolerių grynaisiais plastikiniuose maišuose. Skaičiuojant pinigus ant banknotų netgi buvo matyti rudų dėmių, panašių į sukrešėjusį kraują. Tačiau, užuot pakvietęs policiją, bankas priėmė iš rusų pinigus ir atidarė jiems sąskaitą. Ir taip elgėsi visi bankai.

Neaiškūs verslininkai ir kriminalinės struktūros aktyviai naudojosi Ispanijos įstatymų spragomis. Įtartini pinigai plaukė iš viso pasaulio, ir pirmąjį šio amžiaus dešimtmetį Ispanija tapo milžiniška „plovykla“. 2011 metais laikraštis „ El Pais“ citavo šaltinius teisėtvarkoje, kurie teigė, jog šalyje veikia mažiausiai 120 nusikalstamų organizacijų.

Visa tai buvo nesuderinama nei su nacionaliniais, nei su Europos Sąjungos įstatymais, tad galiausiai Ispanija ėmėsi aktyvių veiksmų pinigų plovimui pažaboti. Pirmoji smūgį pajuto rusų mafija. Prie to daug prisidėjo Ispanijos kovos su korupcija prokuroras Jose Grinda. 2004 metais jis perėmė šias pareigas iš savo pirmtako Davido Martinezo Madero drauge su krūva informacijos apie organizuotus nusikaltėlius iš Rusijos ir Rytų Europos šalių. Prieš tai D. Madero dvejus metus praleido Rumunijoje, studijuodamas mechanizmus, kuriuos naudoja tarptautinės nusikalstamos grupuotės, ir jų ryšius. Ten jis ir aptiko, kad nusikaltėliai plauna pinigus daugiausia Ispanijoje.

J. Grinda susisiekė su A. Litvinenka, kuris gerai išmanė Rusijos nusikalstamą pasaulį. Iš pradžių A. Litvinenka dirbo sovietų KGB, o paskui Rusijos FSB, jo specializacija – kova su organizuotu nusikalstamumu. Pabėgęs iš Rusijos, jis gavo prieglobstį Didžiojoje Britanijoje. Neilgai trukus iki savo mirties A. Litvinenka kelis kartus vyko į Ispaniją susitikti su prokuroru. Jis labai padėjo ispanų tyrėjams identifikuoti įtariamuosius ir nustatyti jų vietą nusikalstamumo hierarchijoje.

Ispanijos prokuroras Jose Grinda jau daugelį metų kovoja su Rusijos mafija.
Ispanijos prokuroras Jose Grinda jau daugelį metų kovoja su Rusijos mafija.

Ispanai išmoko rusišką žodį „vor“

Tuo metu daug apie rusų mafiją rašiusi Ispanijos žiniasklaida netgi ėmė vartoti rusų nusikaltėlių žargoną – tokius pasakymus kaip „vor v zakone“ („įteisintas vagis“). ABC žurnalistai Cruzas Morcillo ir Pablo Munozas parašė knygą „Palabra de vor – Las mafias rusas en Espana“ („Žodis vagis – rusų mafija Ispanijoje“). 300 puslapių tyrime jie pateikė daugybę interviu su slaptosios tarnybos pareigūnais ir iki tol neviešintos operatyvinės informacijos. Knygoje gausu detalių apie nusikaltėlius. Pasakojama apie Šakro Molodojų, kuris kontroliavo dešimtis ispaniškų kompanijų ir 250 mln. eurų vertės nekilnojamąjį turtą, nors oficialiai šis „vagis nr.1“ turto Ispanijoje neturėjo. Pasak šaltinių, pervežamas iš vieno kalėjimo į kitą mafiozas buvo saugomas griežčiau nei ginkluotos baskų separatistų organizacijos ETA narys ar islamo teroristai. Per vieną kratą jo kameroje buvo rasta šnipinėjimo įranga – specialus laikrodis, leidęs kaliniui iš nelaisvės vadovauti kriminaliniam pasauliui.

Taip pat keliama versija ir apie A. Litvinenkos nužudymą – tai galėjo būti kerštas už Š. Molodojaus areštą ir siekis neleisti išnarplioti pinigų plovimo schemų, kurias naudojo nusikaltėliai iš Rusijos.

Pinigų plovimo bylos sunkiai pasiekia teismus – tokie tyrimai trunka metų metus ir galimybė nuteisti kaltininkus nėra didelė.

Drakoniškos priemonės

Pastarąjį dešimtmetį Ispanijos policija įvykdė virtinę svarbių operacijų prieš organizuotus nusikaltėlius, tokių kaip „Troika“, „Wasp“, „Java“. 2017 metais per specialią operaciją „Oligarchas“ Civilinė gvardija areštavo 11 rusų, įskaitant Aleksandrą Grinbergą, „Marbellos“ futbolo klubo savininką, ir Arnoldą Spivakovskį, Interpolui žinomą kaip vieną gaujos lyderių. Po 4 mėnesių, praleistų kalėjime, A. Spivakovskis buvo paleistas už 750 tūkst. eurų užstatą, bet iš jo atimtas pasas ir jis negali išvykti iš šalies, kol nebaigtas tyrimas.

A. Grinbergas įsigijo futbolo klubą už 1 eurą ir sumokėjo 250 tūkst. eurų jo skolų. Siekdami pagrįsti kapitalo teisėtumą advokatai pateikė teismui 400 puslapių dokumentų, bet A. Grinbergas tebėra sulaikytas.

Ispanijai suaktyvinus kovą su pinigų plovimu, šalyje įsteigtas ir Finansų žvalgybos padalinys (Sepblac), kuris ėmėsi kontroliuoti užsienio kapitalo teisėtumą. Kiekvienas pervedimas iš užsienio turi būti pagrįstas Ispanijos centrinio banko sertifikatu, patvirtinančiu pinigų kilmę. Bet koks pažeidimas užtraukia bausmę tiek pinigų savininkui, tiek Ispanijos bankui.

Šaltinių teigimu, Ispanijoje įšaldyta keli šimtai iš Rusijos ir kitų buvusių sovietinių respublikų kilusiems asmenims priklausančių bankų sąskaitų, kol tiriama šių lėšų kilmė arba vyksta teismai. Ispanijos įstatymai leidžia blokuoti sąskaitą, jei į ją grynuosius įnešęs asmuo negali pateikti pinigų įvežimo deklaracijos. Taip pat šalyje buvo įvestas 3 tūkst. eurų limitas grynaisiais perkant prekes ir paslaugas, 2017 metais jis sumažintas iki 1 tūkst. eurų.

Nors imtasi drakoniškų priemonių, pinigų plovimo bylos sunkiai pasiekia teismus. Kartais labai nelengva atskirti legalias investicijas nuo pinigų plovimo. Tokie tyrimai trunka metų metus, o galimybė nuteisti kaltininkus nėra didelė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"