Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Rusijos žmonės dėl blogo gyvenimo kaltina visus, tik ne save

 
2018 03 20 11:20
Nepriklausomas Rusijos žurnalistas Konstantinas Eggertas. / 
Nepriklausomas Rusijos žurnalistas Konstantinas Eggertas. /  Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Rusijos gyventojų dauguma yra dezorientuota, pavargusi, norinti tikėti, kad dėl visko, kas jų gyvenime blogai, kalti priešai – lietuviai, ukrainiečiai, estai, masonai, CŽV, Barackas Obama, Donaldas Trumpas, Angela Merkel, ateiviai iš kosmoso... Tai LŽ atskleidė nepriklausomas Rusijos žurnalistas, publicistas ir apžvalgininkas Konstantinas Eggertas.

Rusijos opozicijos kandidatais laikomi Grigorijus Javlinskis ir Ksenija Sobčak per kovo 18 dieną vykusius prezidento rinkimus tenkinosi keliais procentais už juos atiduotų balsų. Tą patį sekmadienio vakarą prie šalies vadovo rinkimų neprileistas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas ir K. Sobčak tiesioginiame eteryje surengė žodžių mūšį, nors kandidatė bandė siūlyti suvienyti opozicines jėgas.

Kas su Rusijos opozicija yra ne taip, kokios didžiausios problemos – ji silpnoka ir turi nepakankamai jėgų, nevieninga, o gal Kremlius sėkmingai stato kliūtis, atskirdamas ją nuo plačiosios visuomenės? Žinomas žurnalistas K. Eggertas, Rusijos prezidento rinkimų proga duodamas LŽ interviu, teigė, kad gali būt visos šios priežastys.

Rusijos vyriausioji rinkimų komisija paskelbė, kad prezidento rinkimus laimėjo Vladimiras Putinas. Kiti kandidatai nė vilčių neturėjo. / AFP/Scanpix nuotrauka
Rusijos vyriausioji rinkimų komisija paskelbė, kad prezidento rinkimus laimėjo Vladimiras Putinas. Kiti kandidatai nė vilčių neturėjo. / AFP/Scanpix nuotrauka

Neprisiima atsakomybės

„Mano požiūriu, vienintelis žmogus, kalbantis opozicijos vardu ar bent jau esantis nepriklausomas opozicininkas, yra A. Navalnas, – pažymėjo žurnalistas. – Todėl jis nebuvo prileistas prie Rusijos prezidento rinkimų.“

Vis dėlto K. Eggertas mano, kad net A. Navalno dalyvavimas šios šalies prezidento rinkimų kampanijoje situacijos nepakeistų.

„Turime reikalą su dezorientuota, pavargusia Rusijos gyventojų dauguma. Bent kol kas ji nėra pasiruošusi prisiimti politinę atsakomybę, – kalbėjo šios šalies žiniasklaidos atstovas. – Tai susiję su valstybine propaganda, duodama žmonėms tai, ką jie nori girdėti. Žmonės nori žinoti, kad nuo jų niekas nepriklauso. Jie tikisi, kad už juos priimami sprendimai. Dar jie nori tikėti, kad dėl visko, kas jų gyvenime yra blogo, kalti priešai – lietuviai, masonai, CŽV, Barackas Obama, Donaldas Trumpas, Angela Merkel, ukrainiečiai, estai...“ Ar net astronautai iš skraidančių lėkščių, pridūrė pašnekovas. Tai tai yra kalti, kas tik nori, tik ne patys rusai.

K. Eggertas atkreipė dėmesį, kad Kremliui kelia susierzinimą Lietuvos gebėjimas kalbėti taip, kad ją girdėtų NATO bei ES.

Skaldomas demokratinis judėjimas

K. Eggertas pažymėjo, kad deja, per daugiau kaip ketvirtį amžiaus, kai egzistuoja posovietinė Rusija, neatsirado rimta vidurinioji klasė. Tik apie 15 proc. gyventojų pasisako už plačiai suprantamą rinkos ekonomiką, demokratiją, žodžio ir susirinkimų laisvę, nepriklausomus teismus, normalius santykius su aplinkiniu pasauliu. Tai atsispindi ir nepriklausomose socialiuose tyrimuose. Kaip elektoratas jie sudarytų iki 20 mln. Rusijos žmonių.

„Pastaruosius 18 V. Putino valdymo metų Kremlius pagrindinę energiją, vidinės politikos jėgas skiria tam, kad neatsirastų tuos 15 proc. gyventojų vienijančios jėgos, – pabrėžė žurnalistas. – Todėl visada siekiama demokratinio judėjimo skilimo, jo lyderiai likviduojami ir fiziškai.“

Opozicininikams Kremliaus kritikui Aleksejus Navalnas ir Ksenijai Sobčak nepavyksta suvienyti jėgų. / AFP/Scanpix nuotrauka
Opozicininikams Kremliaus kritikui Aleksejus Navalnas ir Ksenijai Sobčak nepavyksta suvienyti jėgų. / AFP/Scanpix nuotrauka

Ekonominio liberalizavimo Rusijoje nebus

O publikai Kremlius siūlo dėmesį nukreipiančius fantomus, tokius, kaip imperinis užgrobimas Ukrainoje, karas su Vakarais ir taip toliau, vardijo apžvalgininkas.

Pasak K. Eggerto, po 2011–2012 metų protestų Kremlius suprato, kad Rusijai negalima eiti ekonominio liberalizavimo, tuo pačiu metu ir politinio autoritarizmo keliu. Skirtingai, nei Singapūre ar Kinijoje, negalima leisti žmonėms uždirbti, turtėti ir tokiu būdu nukreipti dėmesį nuo politikos. „Dėl istorinių ir filosofinių priežasčių, Rusijoje materialinės gerovės didėjimas anksčiau ar vėliau veda politinių reikalavimų link. Tokią išvadą padarė Kremlius. Todėl jokio ekonominio liberalizavimo Rusijoje nebus. O kai negali nukreipti dėmesį į pinigų uždirbimą, dedi visas pastangas taškinėmis represijomis, provokacijomis ir propaganda kiek įmanoma sumažinti galimybę atsirastai vieningai opozicijai“, – aiškino apžvalgininkas.

K. Eggertas su apgailestavimo pastebėjo, kad iki šiol tai yra vienintelis dalykas, dėl kurio Kremlių lydi neabejotina „sėkmė“.

Žurnalistas dar atkreipė dėmesį, kad Rusijoje prasidėjo ekonomikos renacionalizavimas, ekonomikos grąžinimas valstybei pasiekė didžiulį mastą. Pagal įvairius vertinimus, nuo 50 iki 70 proc. Rusijos BVP gaminama valstybinėse ar nuo valstybės priklausančiose kompanijoje. O ten dirbantys žmonės kartu su valdininkais ir jėgos struktūrų darbuotojais yra pagrindinė V. Putino palaikymo bazė.

Dabartinė Rusijos ekonominė struktūra taip pat trukdo atsirasti įkvepiančiai demokratinei opozicijai, pažymėjo žiniasklaidos atstovas.

Ko imtis Rusijos opozicijai?

Koks Rusijos opozicijos požiūris į Baltijos šalis ir konkrečiai Lietuvą, prisimenant, kad mūsų šalyje rengiamas jau tradiciniu tapęs Laisvosios Rusijos forumas?

„Viena vertus, Lietuva sudaro sąlygas Rusijos opozicijai laisvai rinktis ir keistis nuomonėmis, čia gyvena rusų emigrantai. Tad tie, kurie galvoja apie Rusijos ateitį, Lietuvoje jaučiasi labai komfortabiliai, – sakė žurnalistas. – Tačiau manau, kad šiandienė Rusijos opozicija, bet jau pagrindinės figūros, nepakankamai dėmesio skiria užsienio politikai. Tokiu būdu pagrindinę temą atiduoda Kremliui.“

K. Eggerto įsitikinimu, dabartinė Rusijos užsienio politika iš esmės prieštarauja šios šalies nacionaliniams interesams. „Ši izoliacionizmo ir konfrontacijos politika lemia Rusijos piliečių skurdinimą, technologinį atsilikimą, kad valstybinės kompanijos monopolizuoja ekonomiką, o smulkus ir vidutinis verslas smaugiamas, – vardijo jis. – Tai veda į aklavietę“.

Žurnalisto teigimu, šiandien, jei esi opozicijos veikėjas, apie tai pasakyti reikia turėti drąsos. Tačiau anksčiau ar vėliau šia tema teks pradėti kalbėti. „Opozicijos tikslas turėtų būti narsiai mesti iššūkį sukurtiems stereotipams, juos griauti ir aktyviai formuoti visuomenės nuomonę, – sakė K. Eggertas. – Rusijos opozicijoje – labai drąsūs žmonės. Tačiau drąsa ir įžvalgus politinis numatymas turi eiti šalia.“

Jis pabrėžė, kad opozicija daug metų kovoja prieš galingas, daug didesnes Kremliaus propagandines, politines ir ekonomines jėgas. Vis dėlto svarbu nuo kritikos pereiti prie Rusijos ateities vaizdo formavimo. „Tas vaizdas, aišku, apima ir kovą su korupcija, ir politinės sistemos demokratizavimą. Tačiau jei nebus užsienio politikos gairių, Rusijos transformacija patirs nesėkmę. Anksčiau ar vėliau tą politiką kas nors turės keisti“, – teigė jis.

„Baltai – pikti ir nedėkingi“

Tęsiant temą apie apie Baltijos šalis, K. Eggertas paaiškino, ką apie jas mano šios šalies gyventojų dauguma, Kremlius.

Pasak žurnalisto, dauguma Rusijos gyventojų informaciją apie Baltijos šalis apskritai ir Lietuvą konkrečiai gauna iš valstybinės televizijos. O ši formuoja mūsų šalių įvaizdį kaip praradusių suverenitetą ir visiškai pavaldžių JAV, kurių gyventojai – rusofobai ir antisemitai, be to, sąmoningai provokuojančių Rusiją griežtiems veiksmams. Didžioji rusų dalis tiki tuo, kad „baltai – pikti ir nedėkingi“, tad su jais kalbėtis galima tik iš jėgos pozicijos.

Vladimiras Putinas Rusiją vis labiau militarizuoja. / AFP/Scanpix nuotrauka
Vladimiras Putinas Rusiją vis labiau militarizuoja. / AFP/Scanpix nuotrauka

„Tie rusai, kurie lankosi Baltijos šalyse, Lietuvoje, žino, kad situacija kitokia, – teigė K. Eggertas. – Deja, ne daugiau kaip ketvirtadalis Rusijos gyventojų turi užsienio pasus, o iš šių tik nedidelė išvyksta į užsienį daugiau kaip kartą per metus ir ne į kokius nors Turkijos kurortus. Taigi rusų, žinančių, kaip iš tikrųjų gyvena Baltijos šalys, labai nedaug. Dažniausiai tai būna Maskvoje ir Sankt Peterburge gyvenantys žmonės, labiausiai „antiputiniškuose“ Rusijos miestuose.“

Žurnalisto teigimu, galimi įvairūs scenarijai, bet niekas negali būti tikras, kad tokia istorija baigtųsi visai ne taip, kaip planuotų Kremlius, o globaliu konfliktu su NATO.

Ar veikia penktas NATO straipsnis

K. Eggertas atkreipė dėmesį, kad Kremliui kelia susierzinimą Lietuvos gebėjimas kalbėti taip, kad ją girdėtų NATO bei ES.

„Manau, kad prie tam tikrų aplinkybių, jei būtų, tarkime, dar viena didelė migracijos krizė ES, jei bent keliose ES valstybėse į valdžią ateitų tie, kurie simpatizuoja Rusijai, jei JAV įvyktų politinė krizė ir panašiai, neatmesčiau, kad Kremlius gali panorėti pakutenti NATO nervus ir savo gyventojams pademonstruoti, kad V. Putino Rusija nieko nebijo, – mano žurnalistas. – Taigi neatmesčiau, kad galėtų būti nemalonių siurprizų Baltijos šalims. V. Putino svajonė būtų trumpas kelių valandų konfliktas, po kurio galėtų pasakyti, kad penktas NATO straipsnis neveikia, Aljansas baigėsi, o jis šią organizaciją nugalėjo be pasaulinio karo. Taip pat Kremlius turi vilties, kad kada nors ateityje Rusijos naudai sužais toks faktorius, kad tokios šalys, kaip Italija, Portugalija, Graikija, Prancūzija, Vokietija gali nenorėti kariauti už Narvą, Daugpilį ar Pagėgius“

Žurnalisto teigimu, galimi įvairūs scenarijai, bet niekas negali būti tikras, kad tokia istorija baigtųsi visai ne taip, kaip planuotų Kremlius, o globaliu konfliktu su NATO.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"