Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Rusijos spec. tarnybos informatorius verbuoja ir su gėlėmis

 
AFP/Scanpix nuotrauka

Milžiniškas Rusijos saugumo aparatas dažnai galią demonstruoja naudodamas brutalią jėgą: drūti policijos pareigūnai, kovojantys su opozicijos protestuotojais ar paslaptingi nusikaltėliai, puldinėjantys ir kartas nuo karto nužudantys opozicijos politikus bei žurnalistus, rašo „The New York Times“.

Tačiau švelnesnis ir kur kas klastingesnis sistemos veidas – mandagus, besišypsantis, gerai apsirengęs vyras, su gėlių puokšte pasirodantis prie gyventojų durų. Būtent toks praėjusio mėnesio pradžioje pasirodė prie Natalijos Griažnevič durų Maskvoje.

Informatorių medžioklė šiandien yra „kur kas labiau sutelkta“, nei kad sovietmečiu, kuomet KGB maitinosi beverčiais biurų plepalais, apkalbomis ar namų aplinkos pašnekesiais.

„Andrejumi“ prisistatęs vyras 29 metų moteriai, priklausančiai prodemokratinei grupei „Atvira Rusija“, pasakė, kad norėtų ją pakviesti kavos ir draugiškam pokalbiui. „Panašu, kad kavą jūs tikrai mėgstate“, – jis pasakė, tarsi užsimindamas, kad apie ją žino aibę kitų dalykų.

„Jis elgėsi tarsi mano senas draugas, kurio neprisimenu“, – pasakojo Natalija Griažnevič.

Iš pradžių nieko nesupratusi moteris suprato, kas vyksta, kai susitiko su vyru. „Andrejus“ jai pažėrė pluoštą klausimų apie jos keliones į užsienį ir jos kontaktus užsienyje. Natalija Griažnevič tokiu būdu suprato, kad ją mėginta verbuoti tapti informatore.

„Būkime draugais, – moteris prisimena raginimus. – Pagalvok apie save. Nori padaryti karjerą, tik būdama mūsų pusėje galėsi nueiti toli.“

Ji papasakojo apie tai, kaip saldžiai, be grasinimų gali vykti rekrūtavimas. Tai leidžia užmesti akį į vieną slapčiausių ir niekšingiausių Rusijos saugumo sistemos funkcionavimo aspektų.

Informatoriai Rusijoje žinomi „stukačių“ pavadinimu. Tai – sovietinis terminas, apibūdinantis informatorius, šnipinėjusius Rusijos valstybei tiek jos viduje, tiek ir užsienyje. Šiandien „stukačiai“ nėra taip visuotinai išplitę, kaip kadaise Rytų Vokietijoje ar Sovietų Sąjungoje, kuomet milijonai šnipinėjo savo draugus ar kolegas.

Tačiau po to, kai paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje Rusijoje informatorių veikla buvo uždrausta, panašu, šiandien ji vėl atgimė.

Valdžia ypač panoro gauti vidinės informacijos apie Rusijos opoziciją nuo 2011 metų, kai prasidėjo didelio masto nepasitenkinusių piliečių demonstracijos, gana rimtai erzinusios Kremlių. Nauja 2017 metų gegužę prasidėjusi protestų banga, nors ir neprilygo 2011 m. savo mastu, valdžią taip pat prigavo netikėtai.

Kiek žmonių dirba informatoriais sužinoti neįmanoma: vieninteliai apie tokį rekrūtavimą šiandien kalbantys žmonės yra tie, kurie prieš jį atsilaikė.

Nepriklausomo socialinių tyrimų instituto Sankt Peterburge direktorius Viktoras Voronkovas šiais metais Rusijos laikraščiui „Novaja gazeta“ teigė, kad net keturi jo darbuotojai pranešė apie KGB įpėdinės Federalinės saugumo tarnybos (FST) mėginimus juos verbuoti.

Susisiekus jis sakė, kad daugiau apie tokius mėginimus negirdėjo, tačiau mano, kad buvo susisiekta su daugiau jo darbuotojų. „Patikėkite, žmonės tokius dalykus praneša retai“, – teigė vyras, pridėdamas, kad didžioji dalis taip verbuojamų asmenų, net ir nesutikus bendradarbiauti, yra priverčiami pasirašyti konfidencialumo sutartis.

Tai, kad saugumas pradėjo ieškoti informatorių, buvo galima numanyti dar 2016 metais, kuomet Rusijos naujienų agentūra „Life“, kuria FST dažnai naudojasi kaip informacijos nutekinimo kanalu, atskleidė, kad tarnybą baigę informatoriai gaus valstybines pensijas mainais už savo tarnybą. Anksčiau tokia paskata buvo siūloma tik asmenims, pilnu etatu dirbantiems saugumo tarnybose.

Tačiau pagrindinė paskata tapto informatoriumi retai yra pinigai. Dažniau tai yra pažadai, kad staiga dings teisinės ar kitokios problemos.

35 metų Kazachstane gimęs sociologas Jevgenijus Štornas prisimena, kuomet dirbdamas Viktoro Voronkovo tyrimų centre Sankt Peterburge buvo iškviestas į susitikimą su Federaline migracijos tarnyba, idant aptartų jo paraišką Rusijos pilietybei gauti, kuri buvo ką tik atmesta. Gruodį nuėjęs į Migracijos tarnybos biurą vyras buvo nuvestas laiptais aukštyn į niekaip nepažymėtą kabinetą, prie kurio buvo pritaisytos saugumo kameros.

Kabinete Jevgenijų Štorną pasitiko mandagus vyras. Jis įteikė kortelę, kurioje buvo parašyta, kad jis – FST pareigūnas. Taip pat jis paaiškino, kad žino viską apie nepasisekusią paraišką pilietybei gauti ir apsimetė, jog dėl tokio sprendimo jam gaila. „Iš karto po to jis labai greitai persimetė prie klausimų apie tyrimų centrą, apie užsienio fondus ir žmogaus teisių organizacijas“, – prisiminė sociologas.

Pats būdamas homoseksualus Jevgenijus Štornas atliko tyrimą apie homoseksualių ir translyčių žmonių Rusijoje puldinėjimus. Pasak jo, greitai tapo akivaizdu, jog į jį nusitaikė kaip potencialų informuotoją. Vyras buvo „itin pažeidžiamas“ dėl savo statuso – jis buvo ne Rusijos pilietis ir dalyvavo įvairiose homoseksualių žmonių aktyvistų grupėse. Patikinus, kad jo atmestas prašymas ateityje gali būti dar kartą įvertintas, vyras buvo apibertas klausimais. Pokalbis apie užsienio fondus, finansinę paramą įvairioms žmogaus teisių grupėms ir tyrimų centrams Rusijoje bei apie jo paties kontaktus su užsienio diplomatais ir aktyvistais truko beveik dvi valandas.

Jevgenijui Štornui kitą dieną paskambino tas pats agentas ir pasiūlė dar kartą susitikti. Sociologas atsisakė. Tada pareigūnas skambino dar kartą, ir vyras dar kartą atsisakė.

„Jų strategija yra atrasti silpnąją vietą ir ja pasinaudoti verčiant kolaboruoti su jais. Kuo esate silpnesnis, tuo didesnė tikimybė, kad jie anksčiau ar vėliau į jus kreipsis“, – vyras sakė telefonu iš Airijos, kur pabėgo sausį, kai atsisakė bendradarbiauti su FST.

Įsitikinęs, kad pilietinį nepasitenkinimą Rusijoje skatina priešiškos užsienio jėgos, jėgos struktūros vis daugiau dėmesio skiria organizacijoms, turinčioms tikrų ar įsivaizduojamų ryšių su užsienio institucijomis ar vyriausybėmis, teigė Prahos Tarptautinių santykių instituto Rusijos saugumo sistemos ekspertas Markas Galeotti.

Anot jo, informatorių medžioklė šiandien yra „kur kas labiau sutelkta“, nei kad sovietmečiu, kuomet KGB maitinosi beverčiais biurų plepalais, apkalbomis ar namų aplinkos pašnekesiais. Ekspertas tvirtino, kad šiandien ieškoma informatorių, galinčių turėti tikros vidinės informacijos apie teroristines grupuotes bei taikias užsienio grupes, kurių tikslas – demokratijos skatinimas, ką pats Kremlius laiko dideliu pavojumi.

Buvo paskelbtas ilgas Rusijoje „nepageidaujamų“ užsienio nepelno siekiančių organizacijų sąrašas, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui. Tarp jų – ir Londone esantis „Atviros Rusijos“ padalinys.

Markas Galeotti teigė, kad tokios grupės, kaip „Atvira Rusija“, Kremliui kelia itin daug rūpesčių dėl jų ryčių su Michailu Chodorkovskiu, Rusijos milijardieriumi, kuris beveik dešimtmetį praleidęs Rusijos kalėjimuose šiuo metu gyvena Londone ir finansuoja aibę plataus masto projektų, kurių tikslas – skatinti demokratiją ir pilietines laisves Rusijoje.

„Atvira Rusija“, kurios biure Maskvoje valdžia du kartus vykdė kratą, teigia, kad šiek tiek finansavimo iš Michailo Chodorkovskio gauna, tačiau ne iš Londono „Atviros Rusijos“ padalinio, kuris buvo paskelbtas „nepageidaujamu“. „Atviros Rusijos“ atstovai tvirtino, kad tai yra ne tiek organizacija, kiek mažų ir grynai Rusiškų pilietinių grupių aljansas.

Natalija Griažnevič, suintriguota paslaptingojo prie durų pasirodžiusio vyruko motyvų ir tapatybės, paėmė jo telefono numerį. Tai padariusi moteris paskambino savo viršininkui „Atviroje Rusijoje“ norėdama paprašyti patarimo. Moteris susitiko su paslaptinguoju vyruku.

„Net nenutuokiau kas jis buvo ar ko norėjo, tačiau jis buvo tikrai labai mandagus“, – prisiminė Natalija Griažnevič, tuomet neseniai grįžusi iš Vladivostoko, kuriame jai teko naktį praleisti policijos areštinėje už tai, kad padėjo ten surengti „Atviros Rusijos“ remiamą konferenciją.

Pokalbio prie kavos metu „Andrejus“ greitai paaiškino, kad jos problemas su Vladivostoko policija jis žino. Vyras pasisiūlė moteriai padėti išspręsti teisines problemas, paaiškindamas, kad joks teisininkas apsaugoti jos negali, „bet mes galime“, žinoma tik tol, kol ji savo ruožtu jiems padės.

Jo pasiūlymas buvo toks: jei ji sutiks kartą per savaitę susitikti ir perduoti informaciją, ypač apie savo užsienio kontaktus – kas jie tokie, ką jie daro ir kodėl – Natalijai daugiau nereikės rūpintis policija, persekiojimais ir grasinimais kalėjimu. „Mes galime išspręsti visas šias problemas“, – sakė mandagusis vyras.

Ji teigė, kad „Andrejui“ nelabai rūpėjo „Atviros Rusijos“ veiklos Rusijos viduje, apie kurias, panašu, jis ir taip daug žinojo, tačiau itin svarbūs buvo ryšiai su užsieniečiais.

Mandagumas yra standartinė viso pasaulio saugumo tarnybų naudojama technika. „Visi žino, kad prievarta yra paskutinis efektyvus žmonių patraukimo į savo pusę būdas.“

Vyras mandagumo kaukę nusimetė tik tuomet, kai moteris atsisakė dirbti informatore ir nesutiko laikyti susitikimo paslaptyje. Netgi tuomet vyras nesimetė prie grubių grasinimų, su kuriais dažnai siejama Rusijos slaptoji policija. „Tai akivaizdžiai buvo ne pirmas jo kartas užsiimant tokio pobūdžio dalykais“, – pasakojo moteris.

Markas Galeotti teigė, kad mandagumas yra standartinė viso pasaulio saugumo tarnybų naudojama technika: „Visi žino, kad prievarta yra paskutinis efektyvus žmonių patraukimo į savo pusę būdas.“

Paslaptingasis Natalijos Griažnevič žavuolis taip tiksliai ir neprisistatė. „Jis konkrečiai neatsakė į nei vieną mano užduotą klausimą“, – teigė moteris. Tačiau vyras jai nepaliko jokių abejonių, kad dirbo FST, pagrindinei Rusijos saugumo institucijai, kuri visas jėgas skiria tam, kad Vladimiras Putinas išsilaikytų valdžioje ir toliau.

Praėjus kelioms dienoms po susitikimo apie tai ji parašė socialiniame tinkle „Facebook“ norėdama, kad apie jos patirtį žinotų kiek tik įmanoma daugiau žmonių, kad „informatorių gretos būtų mažesnės.“

Ji įspėjo: „Nemėginkite jų pergudrauti. Jie nėra idiotai. Tai ne tie policininkai, kurie pagauna jus gatvėje ir partrenkia veidu į grindinį. Tai yra mandagūs, galantiški žmonės, nebijantys žerti komplimentų. Tačiau esmė tokia pati.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"