Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Rusijos karas Sirijoje: apskaičiuota rizika

 
pixabay.com nuotrauka

Rusijos intervencija į Siriją išsaugojo Basharo al-Assado režimą, bet kas toliau, klausia „The Atlantic“.

Dar gruodžio mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Islamo valstybė (ISIS arba „Daesh“)) Sirijoje – visiškai nugalėta. Tai, žinoma, buvo formalus tikslas, kurio vedina Rusija ir atsidūrė Sirijoje. Tie, kurie stebėjo, o ir visi, kurie bent kiek domėjosi karo Sirijoje eiga, jau senokai žino, kad Rusijos aviacija dažniausiai taikėsi ne į ISIS taikinius.

Vos rusai įžengė į Siriją visiems tapo aišku, kad tikrasis tikslas – išsaugoti Sirijos diktatoriaus Basharo al-Assado sostą. Su Rusijos kariniu palaikymu Basharas al-Assadas galėjo tikėtis išsilaikyti savo poste, atsiimti prarastas teritorijas ir nugalėti sukilėlius.

Kovoti su ISIS niekada nebuvo Maskvos tikslas ir tai buvo aišku nuo to momento, kai 2016 metais buvo brutaliai puolamas Alepas.

Prieš kelias savaites samdiniai iš Rusijos ir Sirijos režimo atstovai atakavo kurdų kontroliuojamas teritorijas greta Sirijos miesto Deir az Zorro, ten pat buvo ir JAV karių, todėl ataka baigėsi nesėkme. JAV kariai kovoje pasitelkė lėktuvus, o kovos rezultatas buvo tragiškas. Manoma, kad žuvo daugybė rusų samdinių, o atakuojant siekta paerzinti ir paspausti JAV ir kurdų karius.

JAV gynybos sekretorius buvo itin suglumęs dėl tokio Rusijos elgesio. Tiesa, nors atakos detalės ir tikri skaičiai dar nėra žinomi, aišku viena – nėra nieko stebėtino, kad V. Putinas nori sukčiauti ir likti Sirijoje. Pagrindinis Kremliaus šeimininko tikslas buvo sumažinti JAV dominavimą Artimuosiuose Rytuose ir padidinti Rusijos svorį regione.

Kovoti su ISIS niekada nebuvo Maskvos tikslas ir tai buvo aišku nuo to momento, kai 2016 metais buvo brutaliai puolamas Alepas. Kažkada tai buvo didžiausias Sirijos miestas ir industrinis centras, dabar – griuvėsiai. Rusijos ir Sirijos režimo lėktuvai taikėsi į gyvenamuosius namus, ligonines ir kitas teritorijas, kuriose gyveno žmonės. Šis Rusijos „žygdarbis“ Jungtinėse Tautose buvo pavadintas „mūsų laikmečio gėda“, taip į Rusijos veiksmus Alepe sureagavo Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų sekretoriaus pavaduotojas Stephenas O’Brienas. Mėnesį, kol truko Alepo apsiaustis, Rusija du kartus vetavo JT saugumo tarybos rezoliucijas ir pažeidė daugybę paliaubų.

Alepas nėra vienintelė Rusijos „auka“. Šiandien stebint TV žinias gali ištikti déjà vu jausmas, nes analogiška situacija vyksta Damasko priemiestyje Ghoutoje. Tai – viena paskutiniųjų teritorijų, kurios dar priklauso sukilėliams. Spaudžiamas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel Kremliaus šeimininkas sutiko atsiimti veto JT Saugumo Taryboje, bet jau kitą dieną po rezoliucijos išleidimo bombardavimai Ghoutoje atsinaujino.

Puolimui Ghoutoje besitęsiant Basharas al-Assadas, kurio pasitraukimas kažkada buvo būtina JAV sąlyga, stiprina savo pozicijas. Tiesa, saugodama Basharą al-Assadą Maskva visada saugojo ne jį ir jo valdžią, bet status quo. Manoma, kad taip rusai siekia apsaugoti regioną nuo dar vienos, anot jų, JAV inspiruotos revoliucijos.

Libijos diktatoriaus Muammaro al-Qaddafi žlugimas sutrikdė V. Putiną. Kalbama, kad jį išgąsdino Libijos lyderio mirties video, dėl jo mirties jis visada kaltino JAV, o ypač tuometę valstybės sekretorę Hillary Clinton. V. Putinui įvykiai Libijoje buvo „vadovėlinis Vakarų intervencijos pavyzdys“.

2011 metų vasarą, prasidėjus Arabų pavasario domino efektui, tuometis Rusijos ministras pirmininkas su siaubu stebėjo tai, kas jo manymu buvo „JAV diriguojamos revoliucijos“. Kai 2013 metais pradėjo bruzdėti ukrainiečiai, kuriuos rusai ilgą laiką laikė savo jaunesniais broliais, V. Putinas jau buvo prezidentu ir nebegalėjo nesikišti į tai, ką manė esant JAV vadovaujamam perversmui.

Vėliau sekusi intervencija į Donbasą ir Krymo aneksija padėjo pamatus būsimai Rusijos intervencijai į Siriją. Iš konflikto Ukrainoje Rusija išmoko, kad JAV administracija, kuriai vadovavo Barackas Obama, daugiau žodžiais, bet ne veiksmais remia savo sąjungininkus. Taip pat buvo suvokta, kad hibridinio karo taktika – pati geriausia. Ši taktika, kai kariauja kariai be skiriamųjų ženklų arba kariaujama „svetimomis rankomis“ pasiteisino, todėl neturėtų stebinti, kad dabar Rusija mėgina paslėpti ir paneigti rusų kovotojų žūtis Sirijoje.

Vėliau sekusi intervencija į Donbasą ir Krymo aneksija padėjo pamatus būsimai Rusijos intervencijai į Siriją.

V. Putinas, ne Donaldas Trumpas, paskambino Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu ir paprašė neeskaluoti įtampos, po to, kai Izraelis bombardavo Sirijos ir Irano taikinius, nes savo teritorijoje numušė Irano droną. V. Putinas taip pat skambino Turkijos prezidentui ir kalbėjo apie turkų kovą su JAV remiamais kurdais, o vėliau, tiesa nesėkmingai, bandė vadovauti Sirijos taikos deryboms.

Karas Sirijoje trunka jau septynerius metus, Rusijai darosi vis sunkiau laviruoti tarp sudėtingų regiono įtampų. Kol kas sunku numatyti tolesnius Rusijos žingsnius Sirijoje, bet aišku viena, Rusijai pasitraukus susvyruos Basharo al-Assado valdžia. Blogėjant Rusijos ekonomikai galima numanyti, kad rusai daugiau neberems sirų, o sieks Sirijai tarptautinio „atstatymo plano“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"