Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Rusijos etninės respublikos prakalbo apie egzistencinę grėsmę

 
Baiminamasi, kad etninėse respublikose vienos kalbos gali išstumti kitas./kommersant.ru nuotrauka
Baiminamasi, kad etninėse respublikose vienos kalbos gali išstumti kitas./kommersant.ru nuotrauka

Čiuvašijos nacionalinio kongreso viceprezidento Timero Tiapkino vaikai nemoka čiuvašų kalbos. „Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje net mūsų mokytojas sakė, kad niekam toliau Kanašo šios kalbos nereikia“, – portalui RFE/RL pasakojo pareigūnas. Tačiau jis vis tiek savo dukterims davė čiuvašiškus vardus, o žmona mažylėms šia kalba dainavo lopšines.

T. Tiapkino įsitikinimu, reikia pažadinti čiuvašų patriotus ir priminti protėvių mokymą. Nors šiandien žmonėms, anot politiko, labiau rūpi benzino ir dešrų kainos, vis vien reikia stengtis išsaugoti savo kalbą. Jis skundėsi, kad nauji įstatymai, šiuo metu besiskinantys kelią Valstybės Dūmoje, kelia didelę grėsmę etninių respublikų gyventojų tradicijoms ir kalboms.

Nors šiandien žmonėms labiau rūpi benzino ir dešrų kainos, vis vien reikia stengtis išsaugoti savo kalbą.

Svarstymų etapas

Vadinamosiose etninėse Rusijos respublikose gyvena gausios kitataučių bendruomenės, tokios kaip čiuvašai, totoriai, mariai, baškirai. Nuo kitų Rusijos Federacijos subjektų jos skiriasi tuo, kad yra nacionaliniai valstybiniai dariniai – turi šiek tiek daugiau savarankiškumo. Respublikos priima atskiras konstitucijas, gali įsivesti savo teritorijoje valstybinę kalbą ir panašiai.

Birželio 19 dieną Valstybės Dūmos posėdyje vyko pirmas įstatymo, kuriame įtvirtinamos gimtųjų kalbų mokymosi nuostatos Rusijoje, projekto svarstymas. Jame numatyta, kad regionuose tautinių mažumų kalbų pamokos būtų pasirenkamas dalykas, o rusų – privalomas. Sunerimta, jog dėl tokio centrinės valdžios kišimosi vienos kalbos išstums kitas.

Dūmos deputatai žadėjo atsižvelgti į kritiką prieš antrąjį įstatymo projekto svarstymą, kuris turėtų vykti šį mėnesį. Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Viačeslavas Nikonovas ramino, kad galutiniame įstatymo projekte etninių respublikų nacionalinės kalbos bus įtrauktos į privalomų mokytis dalykų sąrašą. Tačiau moksleivių tėvai galės patys nuspręsti, kokia kalba jo atžalai mokykloje būtų gimtoji ir mokomoji.

Čiuvašijos atstovė Valstybės Dūmoje Aliona Aršinova pripažino, jog įstatymo formuluotes dar reikia tobulinti. Pasak politikės, būtina galvoti ne tik apie nacionalinių kalbų išsaugojimą, bet ir jų puoselėjimą.

Skirtingi požiūriai

Esminė šio įstatymo projekto dalis – siūlymas pridėti rusų prie gimtųjų kalbų sąrašo. Iki šiol etninių respublikų mokyklose ji buvo dėstoma kaip valstybinė Rusijos federacijos kalba.

Pernai liepą lankydamasis Marių Respublikoje Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, jog niekas neturi būti verčiamas mokytis ne savo gimtąja kalba. Tai buvo jo atsakas į didėjantį rusų, gyvenančių etninėse respublikose, pasipiktinimą dėl to, kad jų vaikai, tarkime, privalo mokytis totorių kalbos. Prezidentas nurodė šiuo klausimu atlikti tyrimą.

Aktyvistai iš Tatarstano, Baškirijos ir Buriatijos parašė atvirą laišką, kuriame palaiko laisvą apsisprendimą. Jų teigimu, priverstinis respublikų nacionalinių kalbų mokymasis kelia grėsmę Rusijos Federacijos saugumui ir vientisumui. Šie aktyvistai ir anksčiau ragino suvienodinti Rusijos teritorijų statusą.

Daugelio etninių respublikų gyventojai įsitikinę, jog įstatymo projekto sumanytojai siekia silpninti kitas kultūras. „Negalime visi būti paversti rusais“, – piktinosi Marių Respublikos sostinėje Joškar Oloje veikiančio teatro vadovas Vasilijus Pektejevas.

bashinform.ru nuotrauka
bashinform.ru nuotrauka

Rusijos Federacijoje vartojamų kalbų turėtų būti per 270. Aišku, palyginti su Papua Naująja Gvinėja, kurioje vartojama daugiau kaip 850 vietos kalbų, tai gal ir nėra taip jau daug. Vis dėlto atsižvelgti į visų tokios didžiulės valstybės gyventojų poreikius be galo sudėtinga.

Nedideli protestai

Pastaruosius 25 metus Tatarstano Respublikos moksleiviai turėjo per savaitę 8 privalomas totorių kalbos pamokas. Tačiau pareigūnai, įvertinę Rusijos prezidento komentarą, pernai rudenį nusprendė, kad šį dalyką bus galima rinktis laisvai, ir per savaitę jam skyrė dvi valandas. Lapkritį ši žinia respublikos sostinėje išprovokavo nedidelių protestų.

„Totoriai turi turtingą kultūrą ir istorinį palikimą. Jie nori tai išsaugoti. Kalbos mokymasis, mano nuomone, yra labai svarbus, ypač mokykloje“, – kalbėjo Kazanėje gimusi ir augusi Anžela Jauševa. Pernai gruodį lankydamasi gimtajame mieste ji nusprendė dalyvauti masiniame diktante, kuriame buvo skaitomos totorių literatūros kūrinių ištraukos. Renginys organizuotas siekiant paraginti žmones mokytis šios kalbos.

Aktyvistas Ruslanas Aisinas sakė, kad iki šiol rusų ir totorių kalbos respublikoje turėjo vienodą statusą. Tai esą padėjo užtikrinti gerus tautinių bendruomenių tarpusavio ryšius.

Puslapis iš totorių kalbos vadovėlio./gazeta.ru nuotrauka
Puslapis iš totorių kalbos vadovėlio./gazeta.ru nuotrauka

2017 metų paskutinį ketvirtį Baškirijoje taip pat vyko pavieniai protestai, mat rugsėjį respublikos valdžia nusprendė leisti laisvai rinktis gimtosios kalbos pamokas. Marių ir Čiuvašijos respublikų gyventojai neatsiliko nuo gretimų regionų ir rengė akcijas, skirtas nacionalinei kalbai palaikyti.

Jaučia nusivylimą

Tai, ko labiausiai bijo etninės mažumos, jau vyksta Marių Respublikoje. „Dabar kaimuose esančiuose vaikų darželiuose kalbama tik rusiškai“, – teigė jau minėtas teatro direktorius V. Pektejevas. Jį stebina tai, nes kai kur net nėra nė vieno ruso. Buvęs respublikos vadovas Leonidas Markelovas neva nekentė marių ir rusifikaciją vykdė tyčia. Jis nurodė uždaryti ir daugelį laikraščių, leidžiamų marių kalba. V. Pektejevas pridūrė, kad anksčiau kelio ženklai Marių Respublikoje buvo dvikalbiai, o dabar daugiausia rusiški.

Kaip rodo 2002 metais vykusio gyventojų surašymo duomenys, per 312 tūkst. žmonių tuomet tapatino save su mariais, 254 tūkstančiai mokėjo marių kalbą. 2010-ųjų surašymas atskleidė, kad marių yra šiek tiek daugiau kaip 290 tūkstančių, o šią kalbą vartojančiųjų – apie 204 tūkstančius. Ši etninė grupė sudaro 41,8 proc. visų respublikos gyventojų, rusai – 45,1 procento.

V. Pektejevas atkreipė dėmesį, kad daugelis respublikos gyventojų jaučia nusivylimą dėl marių kalbos nykimo, ir tai neišvengiamai gali sukelti socialinius neramumus regione. Dėl to žmonės nejaučia prielankumo nei Valstybės Dūmos deputatams, nei respublikos pareigūnams, kurių dauguma – rusai. „Trumpai tariant, Marių Respublika praranda etninės respublikos bruožus ir tampa dar viena Rusijos sritimi“, – pabrėžė V. Pektejevas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"