Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Rusijai priklausanti įmonė kuria „įgaliotinių“ armiją

 
Paaiškinimas, kam programėlė gali būti naudinga. 
Paaiškinimas, kam programėlė gali būti naudinga. 

Buvęs vyresnysis Rusijos žvalgybininkas Amerikoje įkūrė technologijų įmonę, kuri moka žmonėms, kad jie vaikščiotų ir filmuotų aplinką, rašo „Foreign Policy“.

Praėjus vos dviems savaitėms nuo 2016 metų Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų, populiarioje darbo skelbimų ir paieškos svetainėje „Indeed“ pasirodė paslaptinga reklama: ieškoma reporterių vienos dienos darbui – gyvoms Donaldo Trumpo inauguracijos transliacijoms. Po kelių savaičių panašus skelbimas rusų kalba pasirodė kitoje svetainėje.

Portalo Underminers.info, posovietinės kleptokratijos tyrimų projekto, vadovas Ilja Zaslavskis teigė, kad „Virtravel“ gali būti ir tikras ar nuoširdus verslas, tačiau „esant poreikiui, gali būti panaudotas Rusijos valstybės“ žvalgybos reikmėms.

Už šių reklamų slėpėsi ne standartinė žiniasklaidos įmonė, o pietų Kalifornijoje įsikūrusi virtualių kelionių agentūra, leidžianti naudotojams samdyti žmones, idant šie jiems filmuotų įvairius pasaulyje esančius dalykus. Už pačią įmonę neįprastesnė yra įmonės kūrėjo, kadaise užėmusio aukštas pareigas Rusijos saugumo tarnyboje, istorija.

2015 metais įkurta „Virtravel“ yra Jevgenijaus Savostjanovo, dalyvavusio absoliučiai visur – nuo komunistų partijos centrinės būstinės Maskvoje uždarymo griuvus Sovietų Sąjungai, iki Holivudo filmų režisierių konsultacijų – kūdikis. Vis dėlto vyras yra labiausiai žinomas dėl trejų vadovavimo Federalinio saugumo biurui kadencijos. Jis buvo Maskvos padalinio vadovu, šalį valdant Borisui Jelcinui.

Kompanija yra grįsta vadinamųjų „įgaliotinių“ sistema – žmonių, kuriems paslaugos naudotojai, virtualūs „keliautojai“ moka, idant šie jie keliautų į įvairias vietas ir jas filmuotų. Aleksejus Savostjanovas, Jevgenijaus Savostjanovo sūnus, paslaugos veikimo principą lygina su „Uber“ modeliu. Tačiau mokantieji suvedami ne su vairuotojais, o „įgaliotiniai“ per „Virtravel“ aplikaciją suvedami su keleiviais, norinčiais virtualiai aplankyti įvairias vietas. Anot Aleksejaus Savostjanovo, Klientai gali būti bet kas – nuo naujienų agentūrų iki žmonių, kurie yra pernelyg pasiligoję kelionėms.

„Įsivaizduokime, kad šiuo metu aš sėdžiu Los Andžele ir noriu pasivaikščioti po Vašingtoną, tačiau mano darbo grafikas šiuo metu yra pernelyg įtemptas, kad tai galėčiau padaryti pats“, – pasakojo pietų Kalifornijoje gyvenantis Aleksejus Savostjanovas.

„Virtravel“ programėlės, kurią galima nemokamai atsisiųsti iš „Apple iTunes“ parduotuvės, pagalba „keliautojas“ gali susirasti „įgaliotinį“, esantį netoli jo pageidaujamos vietos. Tuomet abi pusės sutaria dėl kainos – tai padarius „įgaliotinis“ gauna nurodymus, kur ir kaip jam reikia keliauti.

Nors „Virtravel“ būstinė šiuo metu yra Kalifornijoje, intelektualinė nuosavybė ir pati kompanija priklauso Maskvoje gyvenančiam Aleksejaus Savostjano tėvui. „Jis yra idėjos autorius, o aš jam padedu visa tai plėtoti“, – teigė Aleksejus Savostjanovas.

Laikas „Virtravel“ sukūrimui ir paleidimui įvyko nepalankiu metu Jungtinėse Valstijose. Su saugumo tarnybomis ryšių turinčios Rusijos ar rusiškos įmonės, ypatingai susijusios su kompiuterinėmis technologijos, yra vertinamos įtariai. Rusiška kibernetinio saugumo įmonė „Kaspersky“ per kelerius metus iš industrijos lyderės tapo rimtu Jungtinių Valstijų vyriausybės priešu.

Taip pat vis dar vyksta buvusio FTB direktoriaus Roberto Muellerio tyrimas dėl Kremliaus kišimosi į 2016 metų Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Jo metu vis aiškėja Internetų tyrimų agentūros – garsiojo Rusijos trolių fabriko – ir trylikos su ja susijusių asmenų vaidmuo.

Portalo Underminers.info, posovietinės kleptokratijos tyrimų projekto, vadovas Ilja Zaslavskis teigė, kad „Virtravel“ gali būti ir tikras ar nuoširdus verslas, tačiau „esant poreikiui, gali būti panaudotas Rusijos valstybės“ žvalgybos reikmėms.

Anot jo – kompanijos verslo modelis gali atrodyti patraukliu tiems, kurie galbūt nori filmuoti strategines Jungtinių Valstijų ar kitų valstybių erdves. Antai neseniai kompanija savo „Instagram“ paskyroje paskelbė nuotraukas iš kelionių į muziejų, kuriame eksponuoji objektai, susiję su branduolinėmis raketomis ir karine oreivyste Nebraskoje.

Keliautams už dalykų filmavimą mokanti kompanija atrodo tiesiog sutverta kelti įtarimą, tačiau Aleksejus Savostjanovas tokių kaltinimų purtosi. „Trumpai tariant – mes esame rusai, tačiau šito projekto nelaikome kažkokiu Rusijos projektu“, – tvirtino vyras.

Tai tiesa – kol kas „Virtravel“ išvengė bet kokio nuodugnaus tikrinimo ar viešos kritikos. „Dėkui Dievui mes niekada nepatyrėme jokio spaudimo, o projektas nesusilaukė neigiamų įvertinimų“, – teigė Aleksejus Savostjanovas.

Kaip buvęs KGB pareigūnas Jevgenijus Savostjanovas yra stebėtinai kalbus. „Foreign Policy“ žurnalistams su juo susisiekus elektroniniu paštu šis nedelsęs sutiko duoti interviu, iš pradžių susitikimui pasiūlydamas slidinėjimo kurortą šalia Maskvos, vėliau – sostinėje esantį aukštos klasės restoraną, priklausantį jo draugui.

Vyro biografiją sunku sutalpinti į konvencinį pasakojimą. Pagal išsilavinimą geofizikas, 1989 metais jis padėjo išrinkti Rusijos mokslininką ir žymų disidentą Andrejų Sacharovą išrinkti į naujai suformuotą liaudies atstovų kongresą. Paties pastangos būti išrinktam, kaip demokratinio reformuotojo, neišdegė, tačiau nepaisant to jis galų gale pateko į politiką.

1991 metais Jevgenijaus Savostjanovo karjera patyrė netikėtą posūkį. Griūvant Sovietų Sąjungai Borisas Jelcinas ir Michaias Gorbačiovas jį paskyrė KGB vicepirmininku ir Maskvos padalinio vadu. Tuo metu klasikinių Rusijos saugumo tarnybų ateitis kabojo ant plauko. 1992 metais „New Yorker“ profilyje KGB pareigūnu tapęs mokslininkas buvo apibūdintas kaip nešiojantis liberalo-intelektualo etiketę.

Po poros metų, liberalo etiketę nešiojantis vyras buvo dalyvavo Rusijos invazijoje į Grozną, kruviname konflikte, privedusiame čečėnus prie vieningo separatistinio judėjimo. Jevgenijus Savostjanovas teigia, kad anuometinis čečėnų lyderis grasino visai jo šeimai. „Visi mano vaikai į mokyklą vaikščiodavo apsupti sargybinių. Jie tuo labai didžiavosi.“

Apie Rusijos saugumo tarnybas rašęs žurnalistas Andrejus Soldatovas Jevgenijų Savostjanovą apibūdino kaip kelis veidus turintį „vyruką“. Žurnalistas pažymėjo, kad Jevgenijus Savostjanovas savo įvaizdį yra perkūręs daugmaž tris kartus, tačiau bent praeityje apie su KGB praleistą laiką jis kalbėdavo labai nenoriai. Tiesa, visai neseniai pats Jevgenijus Savostjanovas išleido knygą, kurioje aptariamas ir šis jo gyvenimo epizodas.

Tačiau jo karjera KGB ilgai netruko. 1994 metais jis pasiuntė pajėgas, kad šios įsikištų ir sutrukdytų ginkluotos nenustatytos grupės reidui garsiame Maskvos banke. Vėliau paaiškėjo, kad ta grupė buvo Boriso Jelcino asmens sargybinių kuopa. Pats vyras teigė, kad jų veiksmai buvo nelegalūs, tačiau po banko incidento jis buvo atleistas.

Jis visą dešimtmetį ir toliau aktyviai dalyvavo politikoje. 2000 metais jis netgi nesėkmingai mėgino taikytis į Rusijos prezidento postą. Vis dėlto jo biografijoje dominuojantis epizodas yra darbas KGB.

Pats Jevgenijus Savostjanovas KGB praleistą laiką vadina savo „biografijos našta“. Visa kita, ką jis gyvenime veikė, nepriklausomai nuo to – ką, buvo vertinama su įtarimu būtent dėl šios dėmės, nesvarbu, ar tai būtų Rusijos ir JAV santykių gerinimas, ar virtualios kelionių agentūros kūrimas.

„Visas mano gyvenimas yra kupinas daugybės labai įdomių ir svarbių epizodų, tačiau tie treji KGB praleisti metai pritraukia kur kas daugiau dėmesio, nei visa kita, ką esu daręs“, – sakė Jevgenijus Savostjanovas.

Jevgenijus Sevastjanovas / sevastyanov.com nuotrauka
Jevgenijus Sevastjanovas / sevastyanov.com nuotrauka

Tiesa, ne visi jį vertino kaip reformuotoją. Buvęs KGB pareigūnas Aleksandras Litvinenka savo knygoje „Sprogdinant Rusiją“ tvirtino, kad Jevgenijus Savostjanovas puikiai infiltravosi į Rusijos demokratinį judėjimą ir suvaidino „svarbų vaidmenį apsaugant KGB nuo sunaikinimo“. Pats Jevgenijus Savostjanovas teigia, kad Aleksandrą Litvinenką jis sutiko vos kelis kartus – pastarasis mirė 2006 metais, buvo nunuodytas poloniu. Viešai paplitusi nuomonė, kad už tai atsakingas Kremlius.

Palikęs KGB Jevgenijus Savostjanovas savo karjerą tęsė kaip viešas asmuo – kartais kritiškas Rusijos valdžiai, tačiau tuo pačiu bendradarbiaujantis su ja. Jis įkūrė centrą, skirtą Jungtinių Valstijų ir Rusijos santykių gerinimui, padėjo pradedant 2011 metų bylą, kad būtų panaikintas Jacksono-Vaniko pakeitimas, Šaltojo Karo metų Jungtinių Valstijų įstatymas, skirtas spausti Rusiją dėl žmogaus teisių. Prieš kelerius metus jis kartu su kultūros ministerija buvo pradėjęs prie intelektinės nuosavybės apsaugos projekto, tačiau 2015 metais jį paliko, kaip pats teigė – protestuodamas prieš vyriausybės daromą sprendimą saviraiškos laisvei.

Jevgenijus Savostjanovas atvirai reiškia rūpestį tuo, kad Vladimiro Putino Rusija darosi vis labiau ir labiau izoliuota, jos ekonomika byra, o piliečiams išvykti į užsienį darosi vis sunkiau ir sunkiau. Vyras teigia, kad daugiau dalyvauti politikoje jis neketina. Paskutinį kartą televizijoje jis Vladimiro Putino užsienio politiką pavadino „didele klaida ir net katastrofa“.

Nuo to karto į televiziją jo niekas nebekviečia, tačiau vyras teigia, kad jo tai nejaudina.

Dabartinis jo amplua, technologijų verslininkas, yra toks pat keistas, kaip ir visa kita jo gyvenime. Kyla klausimas – kodėl jis užregistravo kompaniją savo vardu dabar, turint omenyje tai, kokia isterija siaušia dėl Rusijos žvalgybos operacijų užsienyje. „Neturiu jokio pasirinkimo – juk tai buvo mano idėja“, – teigė Jevgenijus Sevastjanovas.

Vien dėl to, kad verslo planas neatrodo įtikinamas nereiškia, kad jis būtinai yra priedanga – dauguma startuolių lygiai taip pat yra gana nevykę, tačiau Rusija moka naudotis privačiomis įmonėmis asmeniniais tikslais.

„Virtravel“ buvo sukurta Rusijoje, tačiau kompanija norėjo pasinaudoti Jungtinių Valstijų programuotojų patirtimi, tad kreipėsi į programuotojus Kalifornijoje, kurie sukūrė dabartinę programėlės versiją. Tiesa, Aleksejus Savostjanovas neatskleidė, kiek pinigų buvo investuota kuriant programėlę, tačiau ją apibūdina kaip „visiškai privatų projektą“.

Jevgenijus Savostjanovas ir jo kolegos įvertino galimybę, kad į „Virtravel“ gali būti žiūrima įtariai. Vyras pats tai pripažįsta, tačiau teigia, kad tokią programėlę naudoti šnipų poreikių patenkinimui būtų labai nepraktiška. „Įgaliotiniai“ turi laikytis vietos įstatymo, be to – kitos komunikacijos programėlės, tokios kaip „Skype“ ar „FaceApp“, taip pat gali būti panaudotos siekiant negarbingų tikslų.

Žinoma, tas programėles nuo „Virtravel“ skiria mokestis, tačiau mokestis „Uber“ juk nepaverčia šnipinėjimo programėle. „Tai yra svarbus skirtumas, tačiau jis neatsako į šnipinėjimo klausimą. – Teigė Jevgenijus Savostjanovas. – Juk niekas nesamdys šnipo už 20 centų per minutę, ar ne?“

Nors vyras savo kompanijos veikimo principe neįžvelgia nieko neįprasto, tai yra mokėjimo „įgaliotinių“ armijai („mūsų akys ir ausys“), idant šie filmuotų aplinką pagal kažko poreikį. Žvalgybos veteranai yra įtarūs dėl šios programėlės, tačiau nei vienas „Foreign Policy“ kalbintas žvalgybininkas neturėjo jokios specifinės informacijos apie Jevgenijų Savostjanovą ar tai, kad kompanija turėtų būti Jungtinių Valstijų žvalgybininkų rūpesčiu.

CŽV pareigūnas Danielis Hoffmanas tvirtino, kad tai – „tikrai keista“. Vyras teigė, kad mintis, jog kompanija nedaro nieko blogo neturi būti atmesta vien dėl to, kad kompanija atvirai deklaruoja ir skelbia, kam ji priklauso. Jis pažymi, kad Rusijos trolių fabrikas, kaltinamas kišimųsi į 2016 metų Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus, neigė apskritai egzistuojąs.

Tai, kad pavyko susekti trolių fabriką, buvo Vladimiro Putino „kišimosi į demokratinius procesus bei pasitikėjimą demokratija“ plano dalimi.

Prahos tarptautinių santykių instituto tyrėjas Markas Galeotti teigia, kad kelionių kompanija dera prie Rusijos šnipinėjimo strategijos. „Tikėtina, kad tokia kompanija šnipinėjimo tikslu būtų įkurta atvirai. Tačiau dar labiau tikėtina yra tai, kad kompanija yra tai, kuo ji ir tvirtina esanti, tačiau potencialiai atvira Rusijos specialiems pasiūlymams.“

Vis dėlto vienas „Foreign Policy“ paprašęs anonimiškumo FTB vyresnysis kontražvalgybos pareigūnas liko skeptiškas. Anot jo, kompanija atrodo, kaip „prastas verslo planas“.

Vien dėl to, kad verslo planas neatrodo įtikinamas nereiškia, kad jis būtinai yra priedanga – dauguma startuolių lygiai taip pat yra gana nevykę, tačiau Rusija moka naudotis privačiomis įmonėmis asmeniniais tikslais.

Rusijos kleptokratijos tyrėjas Ilja Zaslavskis teigė, kad „Virtravel“ atitinka su Kremliumi susisaisčiusių verslininkų investicijų į technologijas Jungtinėse Valstijose tendencijas. Antai su Vladimiru Putinu susijusio oligarcho Aramo Gabrelianovo sūnus Ašotas Gabrelianovas sukūrė organizaciją „Babo“, kuri moka žmonėms, idant šie teiktų nuotraukas žiniasklaidai.

„Rusai užsispyrusiai braunasi į Silikono slėnį“, – teigė Ilja Zaslavskis, pridurdamas, kad tai suteikia Maskvai potencialią prieigą prie saugumo tarnyboms parankių technologijų bei informacijos.

Ilja Zaslavskis taip pat tvirtino, kad gal Jevgenijus Savostjanovas ir sukūrė reformuotojo reputaciją ar kartas nuo karto kritiškai pasisakė apie Vladimirą Putiną, vis dėlto išliko ištikimu Kremliui. „Jis yra sistemos dalis“, – sakė Ilja Zaslavskis.

Pasak jaunesniojo Savostjanovo, prezidento Donaldo Trumpo inauguracija turėjo būti kompanijos viešu debiutu – ne dėl politinių priežasčių, o todėl, kad tai turėjo būti „kietas renginys“. Vėliau pasirodė, kad technologija tam dar nepasiruošusi, tad kompanija šiuo metu ieško kitų svarbių renginių oficialiam pristatymui, tokių, kaip kad pasaulio taurė Rusijoje.

„Gaila, tačiau milijonų naudotojų dar neturime, – jis teigia. – Tikiuosi, kad per artimiausius mėnesius turėsime.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"