Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Rusija vetavo Vakarų bandymą spausti Iraną dėl Jemeno

 
2018 02 27 10:36
AFP/Scanpix nuotrauka

Rusija pirmadienį vetavo Didžiosios Britanijos pateiktą ir JAV tvirtai paremtą Jungtinių Tautų rezoliucijos projektą, kuriuo Iranas būtų buvęs spaudžiamas dėl raketų tiekimo Jemeno husių sukilėliams.

Britanija siekė įtraukti į priemonę sankcijų Jemenui atnaujinimą, taip išreiškiant Saugumo Tarybos „ypatingą susirūpinimą“ dėl JT ataskaitos, kurioje sakoma, kad Iranas pažeidė 2015 metų ginklų embargą Jemenui.

JT ekspertų komisijos ataskaitoje, kuri buvo pateikta sausio mėnesį, daroma išvada, kad Iranas pažeidžia embargą, nes pernai husių į Saudo Arabiją paleistos raketos buvo pagamintos Irane.

Tekstas, kurį taip pat parėmė Prancūzija, kitos Europos šalys ir Kuveitas, gavo 11 pritariančių balsų 15 narių Saugumo Taryboje, bet jį blokavo Rusijos veto.

Kinija ir Kazachstanas susilaikė, o Bolivija taip pat balsavo prieš šią priemonę.

Saugumo Tarybos rezoliucijoms priimti reikia mažiausiai devynių balsų, be to, negali būti nė vienos iš penkių nuolatinių narių – Britanijos, Prancūzijos, Kinijos, Rusijos ir JAV – veto.

Po kelias valandas trukusių derybų dėl kompromiso Rusija pareiškė, kad labai abejoja minėtoje JT ataskaitoje pateiktomis išvadomis ir neparems rezoliucijos projekto, kuriame jos minimos.

„Negalime sutikti su nepatvirtintomis išvadomis ir įrodymais, kuriuos reikia patikrinti ir aptarti sankcijų komitete“, – Saugumo Tarybai sakė Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia.

Nors ataskaitoje sakoma, kad Teheranas pažeidė embargą neblokavęs tiekimo, ekspertai nurodė negalėję identifikuoti tiekėjo.

V. Nebenzia perspėjo, kad nusitaikymas į Iraną galėjo turėti „pavojingų destabilizuojamų padarinių“ Artimuosiuose Rytuose, kurie būtų didinę įtampą tarp šiitų ir sunitų.

Po pareikšto veto Taryba vienbalsiai priėmė Rusijos parengtą priemonę, kuria vieniems metams pratęsiamas sankcijų Jemenui režimas, bet šiame tekste Iranas neminimas.

Iranas ne kartą neigė, kad ginkluoja husių sukilėlius Jemene, nors JAV ir Saudo Arabija tvirtina, kad tokio ginklų ryšio įrodymai yra nepaneigiami.

JAV kaltina Rusiją

JAV ambasadorė Nikki Haley paskelbė pareiškimą, kuriuo kaltina Rusiją ginant Iraną, ir perspėjo, kad Jungtinės Valstijos svarstys kitus būdus imtis veiksmų prieš Teheraną.

„Šiandien Rusija apsaugojo terorizmą remiantį režimą Irane“, – sakė N. Haley, kuri vyksta į Hondūrą.

„Jei Rusija panaudos savo veto ir blokuos veiksmus prieš pavojingą ir destabilizuojamą Irano elgesį, Jungtinėms Valstijoms ir mūsų partneriams reikės imtis tokių veiksmų prieš Iraną, kurių rusai negali blokuoti“, – pabrėžė ji.

Haley laikėsi karingos pozicijos dėl Irano ir kaltino jį skatinant nestabilumą Artimuosiuose Rytuose, taip pat nevykdant savo įsipareigojimų pagal svarbią 2015 metų sutartį dėl jo branduolinės programos. Kita vertus, JT inspektoriai reguliariai konstatuodavo, kad Teheranas sutarties sąlygų laikosi.

Rusija, tradiciškai palaikanti draugiškus santykius su Iranu, drauge su Teheranu teikia karinę paramą Sirijos prezidento Basharo al Assado pajėgoms.

Irano misija Jungtinėse Tautose pareiškė, kad JAV ir Didžioji Britanija siūlė „neteisėtą rezoliucijos projektą“ antiiranietiškai politinei darbotvarkei stumti.

Iranas „kategoriškai atmeta įtarimus dėl ginklų perdavimo Jemenui“, sakoma misijos pareiškime, kuriame rezoliucijos projektas vadinamas bandymu nukreipti pasaulio dėmesį nuo „katastrofiškos humanitarinės situacijos“ Jemene.

Jemeno vyriausybę remianti Saudo Arabijos vadovaujama koalicija su husiais kovoja nuo 2015 metų. Šis karas sukėlė, anot JT, didžiausią humanitarinę krizę pasaulyje.

Net 17 mln. žmonių Jemene – 60 proc. visų gyventojų – reikia pagalbos maistu. Septyni milijonai šių žmonių dėl konflikto yra prie bado slenksčio, nurodo JT.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"